Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-327/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-12
Bylos Nr.
1A-212-327/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23056-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
N. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-212-327/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23056-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei,nuteistajam N. B., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, per keturis mėnesius išdirbti keturiasdešimt valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau, kaip dešimt valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos rei­kalingais žmonėmis.

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, per keturis mėnesius išdirbti keturiasdešimt valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau, kaip dešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos rei­ka­lingais žmonėmis, bei 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikinajame sulai­ky­me nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. (dvi dienos) ir laikyta, kad mokėtina bauda yra 11 MGL (414,26 Eur).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 14 d., apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia ranka trenkė savo sugyventinei D. D. į ranką ir ją kelis kartus pastūmė, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei fi­zinį skausmą.Be to, N. B. nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje, tyčia vieną kartą delnu smo­gė savo sugyventinės mažamečiui sūnui D. D. į veido sritį, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, sprendė, kad nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamasis 2016 m. gegužės 14 d. tyčia nukentėjusiesiems D. D. ir D. D. sudavė ranka smūgius, jo veika teisingai kvalifikuota kaip tyčiniai baigti nusikaltimai, nu­ma­tyti BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. B. prašo jį išteisinti. Nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, prašo dar kartą išnagrinėti bylą dėl tikrovės neatitinkančių priežasčių. Teigia, jog nepadarė nusikalstamos veikos.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo N. B. apeliacinis skundas atmetamas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuo­me­nės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nu­teis­tas. Lietuvos Respublikos bau­džiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nu­sta­tyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nus­tatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­lišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įro­dymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos ap­lin­kybių išnagrinėjimu. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis bau­džia­mo­jo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame pa­da­rytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iš­sa­miai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įsta­ty­mą duo­menų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tai, jog ape­lia­ci­niame skunde išdėstyta pozicija nesutampa su teismo vertinimu, nėra pagrindas naikinti skun­džiamą nuosprendį.Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas N. B. kaltu, rėmėsi įstatymo nus­ta­tyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iš­va­dos, juos išanalizavo ir įvertino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmos instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas N. B. bausmę už jam inkri­mi­nuo­tus nusikaltimus, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepa­žei­dė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunki­nan­čių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskir­ties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes.Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad N. B. tyčinė kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. sukėlus fizinį skausmą savo šeimos narei D. D. ir mažamečiui asmeniui D. D. – yra grindžiama teismo posė­džiuo­se ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas įvertino tirtus įrodymus: paties nuteis­to­jo N. B., nukentėjusiųjų D. D. ir D. D. parodymus, liudytojų R. G. ir L. B. parodymus, specialisto išvadas dėl nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų ir kt.Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų D. D. ir D. D. duoti parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė ir buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo jais abejoti bei vertinti juos kaip nepatikimus, prieš­taringus ar melagingus. Nagrinėjamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių ma­nyti, kad nukentėjusieji būtų suinteresuotas apkalbėti nuteistąjį N. B.. Be to, nuken­tė­ju­siųjų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.Iš byloje pateiktos specialisto išvados Nr. G1291/2016(02) matyti, kad nukentėjusiajai D. D. nurodytu laiku (galimai 2016 m. gegužės 14 d.) ir nurodytu būdu (kietu buku daiktu vie­no ar daugiau trauminių poveikių trenkiant per kairę ranką) buvo padaryta poodinė krau­jo­sruva kairiame dilbyje (1 t., b. l. 17). Iš specialisto išvados Nr. G1311/2015(02) matyti, kad nuken­tė­ju­siajam D. D. išorinių mechaninės traumos požymių nekonstatuota, tačiau jis patvirtino, kad N. B. vieną kartą ranka sudavė jam į kairę veido pusę (1 t., b. l. 19). Teisėjų ko­le­gi­jos nuomone, šie duomenys ir aukščiau nurodyti liudytojų parodymai patvirtina nuken­tė­ju­siųjų parodymų patikimumą, t. y. kad N. B. smurtavo prieš nukentėjusiuosius.Pažymėtina, kad analizuodamas įrodymus teismas juos palygino tarpusavyje, argumentuotai pa­sisakė dėl liudytojo L. B. parodymų. Taigi, apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrin­do teigti, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminius BPK 20 straips­nio 5 dalies pažeidimus ar, kaip teigiama skunde, vadovavosi tikrovės neatitinkančiais duo­menimis, o vien tai, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas ne toks, kaip to norėtų nu­teis­tasis, savaime nereiškia teisės pažeidimo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti iš­vadą, kad buvo pažeista viena iš BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų – kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Nagrinėjamu atveju N. B. kaltumas buvo įrodinėjamas lai­kantis BPK reikalavimų.Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teis­mi­nio tyrimo ir teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu būtų pa­da­ry­ti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų su­var­žytos įstatymų garan­tuotos nu­teistojo tei­sės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, kurie sudaro vieningą loginę grandinę, neginčijamai patvirtina B. B. kaltę dėl jam inkri­mi­nuotų nusikaltimų padarymo. Apy­lin­kės teismas ap­kal­tinamajame nuosprendyje išva­das dėl nuteistojo kal­tės, bausmės rūšies, jos dy­džio pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai moty­vavo, todėl nuos­pren­dis pa­lie­kamas ga­lioti nepa­keistas, o ape­lia­ci­nis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasRimas Švirinas