- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-212-327/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23056-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- N. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, per keturis mėnesius išdirbti keturiasdešimt valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau, kaip dešimt valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, per keturis mėnesius išdirbti keturiasdešimt valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau, kaip dešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. (dvi dienos) ir laikyta, kad mokėtina bauda yra 11 MGL (414,26 Eur).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
N. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 14 d., apie 18 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia ranka trenkė savo sugyventinei D. D. į ranką ir ją kelis kartus pastūmė, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą.Be to, N. B. nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje, tyčia vieną kartą delnu smogė savo sugyventinės mažamečiui sūnui D. D. į veido sritį, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, sprendė, kad nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamasis 2016 m. gegužės 14 d. tyčia nukentėjusiesiems D. D. ir D. D. sudavė ranka smūgius, jo veika teisingai kvalifikuota kaip tyčiniai baigti nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. B. prašo jį išteisinti. Nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, prašo dar kartą išnagrinėti bylą dėl tikrovės neatitinkančių priežasčių. Teigia, jog nepadarė nusikalstamos veikos.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo N. B. apeliacinis skundas atmetamas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tai, jog apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija nesutampa su teismo vertinimu, nėra pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį.Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas N. B. kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, juos išanalizavo ir įvertino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmos instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas N. B. bausmę už jam inkriminuotus nusikaltimus, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes.Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad N. B. tyčinė kaltė padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. sukėlus fizinį skausmą savo šeimos narei D. D. ir mažamečiui asmeniui D. D. – yra grindžiama teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas įvertino tirtus įrodymus: paties nuteistojo N. B., nukentėjusiųjų D. D. ir D. D. parodymus, liudytojų R. G. ir L. B. parodymus, specialisto išvadas dėl nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų ir kt.Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų D. D. ir D. D. duoti parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė ir buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo jais abejoti bei vertinti juos kaip nepatikimus, prieštaringus ar melagingus. Nagrinėjamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusieji būtų suinteresuotas apkalbėti nuteistąjį N. B.. Be to, nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.Iš byloje pateiktos specialisto išvados Nr. G1291/2016(02) matyti, kad nukentėjusiajai D. D. nurodytu laiku (galimai 2016 m. gegužės 14 d.) ir nurodytu būdu (kietu buku daiktu vieno ar daugiau trauminių poveikių trenkiant per kairę ranką) buvo padaryta poodinė kraujosruva kairiame dilbyje (1 t., b. l. 17). Iš specialisto išvados Nr. G1311/2015(02) matyti, kad nukentėjusiajam D. D. išorinių mechaninės traumos požymių nekonstatuota, tačiau jis patvirtino, kad N. B. vieną kartą ranka sudavė jam į kairę veido pusę (1 t., b. l. 19). Teisėjų kolegijos nuomone, šie duomenys ir aukščiau nurodyti liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiųjų parodymų patikimumą, t. y. kad N. B. smurtavo prieš nukentėjusiuosius.Pažymėtina, kad analizuodamas įrodymus teismas juos palygino tarpusavyje, argumentuotai pasisakė dėl liudytojo L. B. parodymų. Taigi, apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus ar, kaip teigiama skunde, vadovavosi tikrovės neatitinkančiais duomenimis, o vien tai, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas ne toks, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nereiškia teisės pažeidimo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeista viena iš BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų – kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Nagrinėjamu atveju N. B. kaltumas buvo įrodinėjamas laikantis BPK reikalavimų.Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, kurie sudaro vieningą loginę grandinę, neginčijamai patvirtina B. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo N. B. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.