- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-14
- Bylos Nr.
- 1A-207-935/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- D. K.
- Civilinis ieškovas
- UAB „Eiginta“
- Advokatai
- Agata Aganauskienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo ji buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį areštu keturiasdešimčiai parų.
Iš D. K. civiliniam ieškovui UAB „Eiginta“ buvo priteista 280,33 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. K. nuteista už tai, kad ji nuo 2025 m. balandžio 24 d. 15.51 val. iki 2025 m. balandžio 24 d. 18.21 val. pagrobė prekes iš UAB „Eiginta“ priklausančios parduotuvės „Šilas“, esančios Zujūnų g. 5, Vilniuje, t. y. 2025 m. balandžio 24 d. apie 15.51 val., Zujūnų g. 5, Vilniuje, prekybos centre „Šilas“ iš alkoholinių gėrimų skyriaus lentynos paėmė butelį degtinės „Grey Goose 0.7 l“, kurio vertė 50,59 Eur, tris butelius viskio „Tullamore Dew 0.7 l“, vieno butelio vertė 24,95 Eur, bendra vertė – 74,85 Eur, butelį degtinės „Danzka 1 l“, kurio vertė 21,99 Eur, įsidėjo jas į turimą rankinę ir išėjo iš parduotuvės pro kasas nesusimokėjusi už minėtas prekes, kurių bendra vertė 147,43 Eur,
tęsdama savo veiksmus, ji 2025 m. balandžio 24 d., apie 18.21 val., Zujūnų g. 5, Vilniuje, prekybos centre „Šilas“ iš alkoholinių gėrimų skyriaus lentynos paėmė keturis butelius degtinės „Danzka 0.7 l“, vieno butelio vertė 19,99 Eur, bendra vertė – 79,96 Eur, butelį brendžio „Torres 10, 1 l“, kurio vertė 27,99 Eur, butelį brendžio „Torres 5, 1 l.“, kurio vertė 24,95 Eur, įsidėjo juos į turimą rankinę ir išėjo iš parduotuvės pro kasas nesusimokėjusi už minėtas prekes, kurių bendra vertė 132,90 Eur, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės UAB „Eiginta“ turtą, kurio vertė 280,33 Eur. Tokiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistoji D. K. prašo švelninti jai paskirtą arešto bausmę ir nustatyti, kad šią bausmę ji turi atlikti savaitgaliais, arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nustatant reikiamas pareigas.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. K. neskaičiavo prekių vertės ir nesiekė pagrobti tik tiek turto, jog jai nekiltų baudžiamoji atsakomybė. Nuteistoji tikina, kad skundžiamu nuosprendžiu jai buvo paskirta per griežta bausmė, kuria siekiama tik nubausti. Apeliantė yra įsitikinusi, kad ji taisytis gali ir paskyrus jai švelnesnę bausmę nei areštas arba atidėjus arešto bausmės vykdymą.
4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistoji yra ilgą laiką suimta, todėl ji negali daugiau nusikalsti. D. K. mano, kad ji galėtų būti įpareigota gydytis turimą priklausomybę, dirbti ar mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat jai galėtų būti paskirtos kitos pareigos, kurios darytų teigiamą poveikį jos elgesiui.
5. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ji gydosi turimą priklausomybę, tačiau šiuo metu negauna reikiamos profesionalios pagalbos. Suėmimo vykdymo vietoje ji negauna ir reikiamos medicininės pagalbos, nes, esant būtinybei, kelis kartus nebuvo vežama į gydymo įstaigą.
6. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistosios D. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstama veika yra vertina kaip tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tokią veiką nuo pavienių veikų, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad svetimo turto pagrobimo bylose veikos tęstinumą gali rodyti ir tai, jog turtas grobiamas iš to paties šaltinio, toks pat turto pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esant grobiamo turto buvimo vieta ir pan. Šios aplinkybės leidžia atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-51-719/2023, 2K-207-788/2021, 2K-122-693/2015 ir kt.).
8. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad D. K. 2025 m. balandžio 25 d. iš parduotuvės „Šilas“, esančios Zujūnų g. 5, Vilniuje, apie 15.51 val., pagrobė prekių (įvairių alkoholinių gėrimų), kurių bendra vertė 147,43 Eur, ir apie 18.21 val. pagrobė prekių (įvairių alkoholinių gėrimų), kurių bendra vertė 132,90 Eur. Taigi šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad tos pačios rūšies turtas, abiem atvejais veikiant analogiškai, buvo grobiamas iš tos pačios parduotuvės, neteisėtus veiksmus skiria nedidelis laiko tarpas. Pastebėtina ir tai, kad iš pačios D. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog ji pajamų savo poreikių tenkinimui gaudavo ir grobdama turtą iš parduotuvių bei šį turtą parduodama (t. 1, b. l. 187, teisiamojo posėdžio, vykusio 2026 m. sausio 7 d., garso įrašo laikas apytiksliai nuo 13.00 iki 13.52). Iš nuteistosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad alkoholį ji pagrobė, nes tuo metu vartojo narkotines medžiagas ir neturėjo pinigų (t. 1, b. l. 117-118). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad D. K. nuolat grobia prekes iš parduotuvių, ji paprastai grobė alkoholį, kavą, sviestą bei higienos prekes (t. 1, b. l. 76-102), t. y. prekes, kurias vėliau yra lengviausia realizuoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog D. K. veiksmai visiškai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kaip nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas.
9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu D. K. bausmė už jos padarytą baudžiamąjį nusižengimą buvo paskirta laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirtoji bausmė yra teisinga ir nelaikytina aiškiai per griežta.
10. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nuteistosios D. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pastebėtina, kad nuteistoji viso proceso metu pripažino faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y., kad ji iš parduotuvės pagrobė prekes, vis tik, įvertinus tai, kad ji sistemingai daro teisės pažeidimus nuosavybei, nėra pagrindo tvirtinti, jog ji nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, juos vertina kritiškai, išgyvena dėl jų padarymo ir pan.
11. D. K., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Ši nusikalstama veika buvo padaryta tuo metu, kai nuteistajai vyko kiti baudžiamieji procesai ir jai apie šiuos procesus buvo žinoma. Ji anksčiau yra ne kartą traukta baudžiamojon atsakomybėn tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio valstybėje (Didžiojoje Britanijoje), daugiausiai už teisės pažeidimų nuosavybei bei teisės pažeidimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą (t. 1, b. l. 43-74). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ užfiksuotų duomenų matyti, kad D. K. yra daugiau ne du šimtus kartų bausta administracine tvarka, daugiausiai administracinėn atsakomybėn buvo traukiama už nusižengimų nuosavybei padarymą. Atsižvelgtina ir į tai, kad D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, ji nėra sukūrusi šeimos, baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie kokius nors nuteistosios išlaikytinius.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog D. K. už jos padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę, t. y. areštą, kurios dydis nustatytinas artimas maksimaliam šios bausmės dydžiui, numatytam BK 49 straipsnio 3 dalyje, kuris gali būti skiriamas už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Aplinkybės, kad nuteistoji kitoje baudžiamojoje byloje jai taikomo suėmimo vykdymo metu bando atsikratyti turimos priklausomybės (gydymą pasak pačios nuteistosios ji pradėjo dar iki nusikalstamos veikos padarymo), šiuo metu mokosi, teigiamai ją charakterizuoja. Vis tik šios aplinkybės nėra pagrindas švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.
13. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su teiginiu, kad D. K. paskirtąja arešto bausme iš tikrųjų bus įgyvendintas tik nubaudimo tikslas. Šiuo atveju manytina, kad paskirtoji bausmė efektyviau nei kitos švelnesnės bausmės gali sulaikyti nuteistąją bei kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo (individualioji bei bendroji prevencija), ši bausmė (jos atlikimo metu) objektyviai užkirs kelią nuteistajai daryti analogiškas nusikalstamas veikas bei panašaus pobūdžio teisės pažeidimus, ji atitinka teisingumo principo reikalavimus, teisių ir pareigų pusiausvyrą.
14. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad arešto bausmė gali būti atidedama nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu yra nusprendžiama, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad D. K. Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, vieną kartą buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, jai buvo taikytas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Atsižvelgus į D. K. ankstesnius teistumus, baustumus administracine tvarka, yra visiškai akivaizdu, kad nuteistoji anksčiau jai parodyto pasitikėjimo nepateisino, pageidaujamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė, vėl darė teisės pažeidimus, taip pat ir nusikalstamas veikas. Nuteistosios neteisėto elgesio problemą 2012-2013 metais Jungtinėje Karalystėje buvo bandoma spręsti švelnesnėmis poveikio priemonėmis nei laisvės atėmimas, t. y. priklausomybės gydymu, bausmės vykdymo atidėjimu, baudomis, tačiau šie bandymai nebuvo sėkmingi. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad bausmės tikslai šiuo atveju galėtų būti įgyvendinti atidedant jos vykdymą net ir nustačius BK 75 straipsnyje numatytas ar kitas pareigas. Čia atkreiptinas nuteistosios dėmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas nuo 2019 m. liepos 6 d. nebenumato galimybės nustatyti arešto atlikimo poilsio dienomis.
15. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kurie leistų teigti, jog paskirtos bausmės vykdymo metu nuteistajai negalės būti suteikta reikiama medicininė pagalba. D. K. išaiškintina, kad suimto asmens (šiuo metu nuteistoji yra suimta (kardomoji priemonė – suėmimas jai taikoma kitame procese)) sveikatos priežiūra gali ir privalo būti užtikrinama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo atveju, jeigu nuteistoji mano, jog įstaigos, kurioje yra vykdoma kardomoji priemonė – suėmimas, atstovai nevykdo arba netinkami vykdo savo pareigas, ji savo galimai pažeidžiamas teises bei interesus turi teisę ginti teisės aktuose nustatyta tvarka.
16. Įvertinusi visa, kas buvo aptarta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 14 d. nuosprendžio dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
17. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2026 m. kovo 10 d. Nr. APD-2026-02837). Pažymoje yra nurodyta, kad iš nuteistosios valstybės naudai priteistini 133,33 Eur už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
18. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 322 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. D. K. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistosios, kuri nedirba, valios, ji kito baudžiamojo proceso metu buvo sulaikyta ir yra suimta nuo 2025 m. balandžio 29 d., konstatuoja, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodyta suma iš nuteistosios neišieškotina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodytos 133,33 Eur sumos už D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš šios nuteistosios neišieškoti.