Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-06-07 · Civilinė byla Nr. 2A-489/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-07
Bylos Nr.
2A-489/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
L. G.
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-489/2010Procesinio sprendimo kategorija 44.5.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,dalyvaujant ieškovės atstovams Michail Selezniov, adv. Algirdui Matuizai,atsakovui A. S., adv. Raivydui Rukštelei,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1691-798/2009 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. S. ieškovės naudai 101661,00 Lt gyvenamojo namo defektams pašalinti, skaičiuoti 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti turėtas išlaidas. Ji nurodė, jog 2006 m. birželio 16 d. ieškovė įsigijo iš atsakovo nuosavybėn žemės sklypą, 0,0600 ha ploto, ir pastatą – gyvenamąjį namą, 127,57 kv.m. bendro ploto, baigtumas – 66 %, esančius (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu perkamo turto kaina nustatyta 400000 Lt. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu pastatas buvo naujai pastatytas. Pastato pirmasis aukštas buvo pilnai įrengtas ir tinkamas gyventi, tačiau nebuvo įrengtas pastato antrasis aukštas, kurį savo lėšomis, įsigijusi turtą, įrengė ieškovė. Sutarties 18.12 ir 18.13 p. atsakovas (pardavėjas) patvirtino ir garantavo, kad pastato statybos darbai atlikti pagal suderintą projektą, laikantis teisės aktų, reglamentuojančių statybos darbus, reikalavimų; turto būklė ir kokybė atitinka sutarties sąlygas, už turtą mokamą kainą; sutarties sudarymo metu nėra jokių turto defektų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį arba dėl kurio turto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba apskritai nebūtų turto pirkęs, arba nebūtų už turtą mokėjęs sutartyje nurodytos kainos. 2007 m. balandžio mėn. pirmojo aukšto kambario grindyse prie grindjuosčių buvo pastebėta grybiena. Kartu su atsakovu toje vietoje atidengus grindis, paaiškėjo, kad grybiena užkrėstas apatinis grindų vainikas, o padarius atodangą aplink namą – kad grybiena užkrėstos ir pastato sienos. Ieškovė dėl pastato sienų ir pirmojo aukšto grindų techninės būklės įvertinimo kreipėsi į UAB „Elvora“, kuri nustatė, kad pastato pamatų grindų ir sienų konstrukcija neatitinka projektinei, grindys ir sienos įrengtos neteisingai, apatinis vainikas yra supuvęs, juodgrindžių elementai papuvę, užteršti tikruoju naminiu grybu, kuris buvo įneštas apatiniam vainikui naudojant demontuotų rąstinių namų užkrėstus sienojų elementus, netinkama grindų ir sienų konstrukcija paskatino grybų augimą. Ekspertizė, atlikta eksperto doc. dr. Sigito Mitkaus, taip pat patvirtino UAB „Elvora“ eksporto nustatytas aplinkybes, grindų ir sienų defektus. Atsižvelgiant į eksperto sudarytą lokalinę sąmatą, gyvenamojo namo defektų šalinimo darbų bendra vertė su PVM – 94931,00 Lt, tačiau po ekspertizės akto defektų ištaisymo sąmatoje numatytų darbų, susijusių su apatinio vainiko ir karkaso keitimu, statramsčių ir ramsčių iš tašų pakeitimu, bus būtina atlikti namo sienų glaistymą ir dažymą. Sienų glaistymas ir dažymas sudaro 6730,00 Lt. Tokiu būdu iš viso bendra defektų ištaisymo darbų vertė – 101661,00 Lt, kurią privalo atlyginti atsakovas.

Atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, jog 2004 m. liepos 16 d. atsakovas gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymą Nr. 266, kurioje patvirtinama, kad pastatas yra statomas be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto. Atsakovas pats statė namą, pats atlikinėjo didelę dalį statybos darbų, šios aplinkybės buvo žinomos ir ieškovei, todėl pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta namo vertė atitinka šalių sulygtą kainą už namą. Nors ieškovės atstovas teigia, kad namo rekonstrukcijos nebuvo, tačiau teismo posėdyje pripažino aplinkybes, kad buvo keistas namo stogas, pristatytas virš garažo kambarys, keista balkono danga. Kad namo rekonstrukcija buvo atlikta, teismo posėdyje pripažino ir ieškovės atstovas. Namo rekonstrukcijos metu buvo keista siena tarp garažo ir gyvenamojo ploto, plane pažymėta geltona spalva, ir sienos rekonstrukcija iš tambūro į lauką. Šioje sienoje šiuo metu yra įrengtos durys iš tambūro į garažą, kurių pirkimo – pardavimo metu nebuvo. Kaip teigia ieškovė, name rekonstrukcija buvo atlikta 2006 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., todėl, atliekant aukščiau minėtus darbus, buvo atidengta ir matoma sienų rekonstrukcija bei apatinis vainikas. Taigi jau rekonstrukcijos metu buvo matoma sienos konstrukcija, apatinis vainikas, esantis šalia grybo atsiradimo vietos, tačiau dar tada jokio grybo požymių nebuvo ir jokių pretenzijų ieškovė nereiškė nei dėl senų rąstų, nei dėl pačios namo konstrukcijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. rugsėjo mėn. ieškovė pasikeitė visus langus ir ligi šios dienos šie langai yra be išorinių langokraščių, virtuvės lange nėra lauko palangės, pro šias vietas vanduo tiesiogiai patenka į sienos vidų ir nuteka ant apatinio vainiko, kurį lig šiol jau dveji metai pūdo pati ieškovė. Pažymėjo, jog atsakovą ir ieškovę siejo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, o ne rangos. Be to, aukščiau minėto teismo posėdžio protokolas patvirtina, jog ieškovės atstovas pripažino, kad žinojo, jog pirmojo aukšto namo karkasas įrengtas iš naudotos medienos, nes apatinio vainiko dalis matėsi iš garažo pusės. Pati ieškovė bei atvestas specialistas ne kartą apžiūrinėjo namą, buvo išsamiai supažindinta su namo konstrukcija ir namo statyboje naudotomis medžiagomis, turėjo galimybę visapusiškai įvertinti perkamą daiktą, jo kokybę, senų naudotų rastų panaudojimo riziką, ir savarankiškai nuspręsti ar sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovei turi būti perkeliama rizika dėl daikto trūkumų. Ieškovė, nustačiusi name grybo atsiradimą, turėdama UAB „Elvora“ aktą su išvada, neatliko jokių veiksmų, siekiant sumažinti galimus nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 39527,99 patirtų nuostolių gyvenamojo namo defektams pašalinti bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Byloje nustatyta ir to neneigia pats atsakovas, kad 2007 m. gyvenamajame name atidengus grindis paaiškėjo, kad grybiena užkrėstas apatinis vainikas, o padarius atodangą aplink namą - kad grybiena užkrėstos ir pastato sienos. UAB „Elvora“ sienų ir pirmojo aukšto grindų techninės būklės įvertinimo akte nustatyta, kad pastato pamatų grindų ir sienų konstrukcija neatitinka projektiniai, grindys ir sienos įrengtos neteisingai, nes grindų sijos remiasi į apatinį vainiką, grindyse vietoj garų izoliacijos virš sijų įrengta difuzinė plėvelė, kuri neatlieka garų stabdymo funkcijos, sienose neįrengta garų izoliacija, todėl garai yra transportuojami per sienų apšiltinimą iki pergamino esančio šaltoje zonoje ir ant jo kondensuojasi-esant dideliam konstrukcijos garo laidumui žiemą ant pergamino kaupiasi didelis kiekis kondensato, kuris drėkina apatinį vainiką, apatinis vainikas yra supuvęs, juodgrindžių elementai papuvę, užteršti tikruoju naminiu grybu, kuris įneštas apatiniam vainikui naudojant demontuotų rąstinių namų užkrėstus sienojų elementus ir netinkama grindų ir sienų konstrukcija paskatino grybų augimą. Ieškovė į bylą pateikė ir teismo eksperto doc. dr. Sigito Mitkaus ekspertizės aktą, kuriame buvo patvirtinta, kad grindų ir sienų defektai: apatinis sienos vainikas ir grindų sijos apkrėstos tikruoju namų grybu, neteisingai įrengta svetainės grindų konstrukcija, neteisingai įrengta išorinių sienų konstrukcija, atsirado dėl pastato statybos rangovo nesilaikymo taikomų įprastinių statybos metodų, konstrukcinių sprendimų, senų naudotų ir apkrėstų grybu medinių konstrukcijų naudojimu pastato statybai. Ekspertas nustatė, kad namo statybai buvo panaudota neantiseptikuota arba nepakankamai antiseptikuota mediena, kurioje jau buvo pelėsinio grybo užkratas, o namo konstrukcijose atsiradusi grybiena sąlygojo namo vainiko supuvimą, sienų apatinės dalies termoizoliacijos, plėvelės ir nešančių konstrukcijų užkrėtimą pelėsiniu grybu ir grindų nešančių balkinių dalinį supuvimą. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė, nors ir būdama protinga, apdairi ir rūpestinga vis dėlto neturėjo objektyvių galimybių tinkamai įvertinti perkamo namo būklę ir pastebėti paslėptus statybos defektus vidinėse namo konstrukcijose, nes visi perkamo namo defektai buvo uždengti ir daikto pirkimo metu, neatlikus papildomų tyrimų, negalėjo būti nustatyti. Teismas įvertindamas tai, kad atsakovas ginčo gyvenamąjį namą statė ūkio būdu, neturėdamas statybininko kvalifikacijos ir namo statybai panaudojo senus naudotus ir apkrėstus grybu medines konstrukcijas sprendė, kad parduotas daiktas neatitiko pirkimo-pardavimo sutartyje sulygtas sąlygas bei neatitiko normaliam naudojimui pagal jo paskirtį, nes po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išryškėjo paslėpti namo statybos trūkumai, neleidžiantys ieškovei normaliai name gyventi. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė turi subjektinę teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti nuostolius ir išlaidas patirtas pašalinant daikto trūkumus ir šie nuostoliai priteistini iš atsakovo ieškovei. Sutinkamai su teismo eksperto sudaryta lokaline sąmata gyvenamojo namo defektų ištaisymo kaina yra 94931,00 Lt. Tačiau ieškovė atliko gyvenamojo namo defektų šalinimą ūkio būdu, todėl į priteistiną kainą neįskaičiuotinas papildomas darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos, statinio statybos išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas, kadangi ieškovė tokių išlaidų iš viso nepatyrė. Teismas sprendė, kad defektų ištaisymo kaina sudaro: medžiagos 29547,00 Lt; papildomų medžiagų vertė 886,00 Lt; mechanizmai 19,00 Lt papildomų mechanizmų vertė 1 Lt, iš viso 30453,00 Lt. Taip pat pagal eksperto pateiktą sąmatą priskaičiavo statybvietės išlaidas 3045,30 Lt bei pridėtinės vertės mokestį nuo visos sumos 6029,69 Lt, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 39527,99 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais motyvais:

1. Teismas visiškai netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad pelėsinis grybas name atsirado dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Teismas nagrinėdamas bylą turi tirti visus įrodymus.

2. Teismas vertindamas vien eksperto išvadą ir visiškai nevertindamas jai prieštaraujančių bei ją paneigiančių įrodymų, taip pat atmesdamas dalį įrodymų vien dėl to, kad jie prieštarauja eksperto išvadai, pažeidė CPK nustatytus ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus dėl eksperto išvados ir kitų įrodymų vertinimo, todėl neteisingai nustatė bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

3. Namo konstrukcijų supuvimą ir užkrėtimą pelėsiniu grybu sąlygojo neteisėti ieškovės veiksmai, t.y. po namo įsigijimo savavališkai atlikti rekonstrukcijos darbai ir gyvenimas name pažeidžiant įstatymų nustatytus draudimus. Todėl tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio.

4. Teismo posėdžio metu ekspertas L. Ustinovičius pripažino, kas atlikdamas ekspertizę neteisingai nustatė svarbią ekspertizės išvadoms aplinkybę, t.y. kad gyvenamojo namo pirmame aukšte nebuvo atliekami statybos darbai. Todėl ekspertizės akte ekspertas negalėjo tinkamai įvertinti šių darbų įtakos gyvenamojo namo defektų atsiradimui. Todėl eksperto išvada turėtų būti vertinama itin atidžiai.

5. Atliekant namo apžiūrą prieš jį perkant apatinio rastų vainiko mediena nebuvo paslėpta ir matėsi iš garažo, todėl jeigu būtų buvę jos defektai ieškovė būtų pastebėjusi. Be to, ieškovė pastebėjusi nurodytus neatitikimus, turėjo per protingą laiką pranešti atsakovui, tačiau to nepadarė, todėl remiantis CK 6.327 straipsnio 5 dalimi neturi teisės remtis pastebėtais neatitikimais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą ieškovė grindžia šiais argumentais:

1. Perkant namą jis buvo apkaltas dailylentėmis, todėl nesimatė ar pastato grindų ir sienų konstrukcija atitinka projektą, o sienos ir grindys įrengtos pagal statybos reikalavimus. Ieškovė neturėjo galimybės įvertinti namo būklę, nes tam reikėjo atlikti specialų tyrimą.

2. UAB „Elvora“ nustatė, kad namo pamatų grindų ir sienų konstrukcija neatitinka projektinei, o grindys ir sienos įrengtos neteisingai, apatinis vainikas supuvęs, juodgrindžių elementai papuvę, užteršti tikruoju naminiu grybu. Grybo atsiradimo priežastis buvo neantiseptuota mediena, kurioje buvo pelėsinio grybo užkratas. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, jog žalos atsiradimą sąlygojo ieškovės neteisėti veiksmai.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad parduodamam daiktui keliami reikalavimai reiškia, kad daiktas turi tikti normaliam naudojimui pagal jo paskirtį. Jeigu gyvenamojo namo išryškėjo paslėpti trūkumai jis negali būti vertinamas kaip atitinkantis gyvenamiesiems namams keliamus techninių standartų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčas tarp šalių kilo dėl namo defekto (grybienos) atsiradimo priežasties bei sąlygų, taip pat defektų pašalinimui būtinų išlaidų atlyginimo.

Ieškovė 2006 m. birželio 16 d. nupirko iš atsakovo žemės sklypą ir jame esantį 66 % baigtumo namą (t. 1, b. l. 6-17). Iš bylos medžiagos matyti, kad namo pirmas aukštas buvo įrengtas ir tinkamas gyventi, o antras aukštas nebuvo įrengtas. Namas buvo apkaltas dailylentėmis. Prieš perkant minėtą namą ieškovė ne kartą apžiūrinėjo, tačiau nei grybienos, nei pelėsio name nematė. Nusipirkusi namą ieškovė 2006 m. liepos-rugsėjo mėn. įrenginėjo antrąjį namo aukštą. Prieš parduodant namą atsakovas jo pirmame aukšte gyveno apie metus. Ieškovė taip pat nusipirkusi namą gyveno jo pirmame aukšte ir toliau įsirenginėjo namą.

Kaip nurodo ieškovė, 2007 m. balandžio mėnesį namo pirmojo aukšto grindyse prie grindjuosčių ji pastebėjo grybieną. Atidengus grindis paaiškėjo, kad grybiena užkrėstas apatinis grindų vainikas, o padarius atodangą aplink namą matėsi grybiena užkrėstos ir namo sienos. Šalims geruoju nesusitarus dėl išlaidų defektams pašalinti, ieškovė kreipėsi į ekspertus dėl grybienos atsiradimo priežasčių bei sąnaudų defektams pašalinti nustatymo. Byloje yra trijų skirtingų ekspertų, tai Jakovo Mendelevičiaus (t. 2, b. l. 2-18), eksperto Sigito Mitkaus (t. 2, b. l. 47-96) ir teismo paskirtos ekspertizės, atliktos eksperto Leono Ustinovičaus (t. 2, b. l. 104-234) išvados, kurios iš esmės nesiskiria.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą, vadovavosi teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, atitinkamai jas vertindamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, negali sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.

Atsakovas savo apeliacinį skundą faktiškai grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir ieškinį. Visos jo nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad pelėsinis grybas name atsirado dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Eksperto išvada teismui taip pat nėra privaloma.

Apeliaciniame skunde cituojami CPK 176-185, 218 straipsniai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 51 13-16 p. Tačiau apeliantas nenurodo ką konkrečiai blogai ar netinkamai vertino pirmosios instancijos teismas, o tik cituoja CPK straipsnius apie įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodytais teoriniais teiginiais apie įrodymų vertinimą, bet negali sutikti su argumentu, kad teismas visiškai nevertino byloje esančių įrodymų dėl grybo atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kodėl vadovavosi eksperto išvada ir kodėl laikė atsakovo nurodytas grybo atsiradimo priežastis teisiškai nereikšmingomis.

CPK 178 straipsnyje nustatančiame įrodinėjimo pareigą, nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškovė pateikė kaip įrodymus du ekspertizės aktus (t. 2, b. l. 2-18 ir 47-96), kuriuose nurodyta dėl ko galėjo atsirasti name grybas ir paskaičiuotos išlaidos minėto defekto ištaisymui. Tiek vieno, tiek ir kito eksperto išvadose nurodyta, kad namo pamatų, grindų ir sienų konstrukcijos įrengtos neteisingai, vietoj garų izoliacijos įrengta difuzinė plėvelė, kuri neatlieka garų stabdymo funkcijos, sienose neįrengta garų izoliacija, todėl drėko apatinis namo vainikas, kas paskatino grybo augimą. Taip pat nurodyta, kad namo apatiniam vainikui buvo panaudoti seni (naudoti) rastai, užkrėsti naminiu grybu. Pagal lokalines sąmatas, pateiktas prie minėtų ekspertizių remonto darbų kainos sudarytų atitinkamai 64565 Lt ir 80450 Lt be PVM. Atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl grybo atsiradimo priežasčių bei pateikus prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti ginčytinas aplinkybes, paskyrė byloje statybos ekspertizę.

Iš pateikto ekspertizės akto matyti, kad ekspertas, atlikdamas teismo paskirtą ekspertizę, atsižvelgė į pateiktas ekspertų išvadas, jas analizavo bei atsakė tiek į atsakovo, tiek ir į ieškovės pateiktus klausimus.

Kaip buvo minėta, visų ekspertų išvados dėl grybo atsiradimo priežasčių yra vienodos, t. y. kad mediena, kuri buvo naudota namo statybai, buvo apkrėsta naminiu grybu. Atsakovas nebuvo įrengęs hidroizoliacijos, todėl buvo sudarytos visos teorinės galimybės vystytis grybui. Ekspertas taip pat nurodė, kad neatidengus vidinių konstrukcijų, grybienos pastebėti nebuvo įmanoma.

Apelianto motyvai, kad teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad grybas name atsirado dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, bei įrodymų, paneigiančių eksperto išvadą, niekuo nepagrįsti.

Kaip buvo minėta, ne tik teismo paskirtas ekspertas, bet ir kiti du ekspertai padarė išvadas, kad grybiena buvo užkrėsta namo statybai panaudota mediena, bei, kad nebuvo tinkamai įrengta hidroizoliacija. Aplinkybė, jog namas nebuvo tvarkingai įrengtas, paliudijo ir pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. Š. . Jis nurodė, kad namas pastatytas iš senų rastų, stogas uždengtas senu šiferiu. Langai rasodavo, nebuvo gerai nuvestas vanduo (t. 3, b. l. 84).

Apelianto teiginiai, kad grybas galėjo name atsirasti dėl ieškovės vykdomos namo rekonstrukcijos, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus pažyma apie meteorologines sąlygas nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2007 m. balandžio mėnesio iškritusius kritulius (t. 3, b. l. 31) neįrodo, kad tuo laiku rekonstruojant namo antrąjį aukštą sudrėko namo pirmasis aukštas ir dėl to įsiveisė grybas. Šiuos apelianto teiginiu paneigia visų trijų ekspertų išvados dėl grybo atsiradimo priežasčių. Jokių kitų konkrečių įrodymų, paneigiančių ekspertų išvadas, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, padarė pagrįstas išvadas dėl grybo atsiradimo priežasčių.

Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų

ir priežastinio ryšio

Apeliantas, vertindamas eksperto Leono Ustinovičiaus atsakymus į proceso dalyvių klausimus, teigia, kad ekspertas iš esmės paneigė ekspertizės išvadas, kad dėl gyvenamojo namo grybo atsiradimo kaltas atsakovas. Teigia, kad 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, ieškovei vykdant namo rekonstrukciją, keičiant stogo dangą, virš garažo statant naują patalpą ir esant lietingam orui, egzistavo didelė tikimybė, kad galėjo būti užpiltos ir namo konstrukcijos, kas ir sąlygojo namo apatinio rąstų vainiko drėkimą ir grybo išplitimą.

Tačiau tai tik apelianto išvados dėl grybo atsiradimo priežasčių, kurios nepatvirtintos jokia kita bylos medžiaga. Teismo posėdžio metu ekspertas Leonas Ustinovičius paaiškino, kad jis iš tikrųjų dirbo tik su bylos medžiaga, nes namas jau buvo sutvarkytas, t. y. grybo pažeista mediena pašalinta (t. 3, b. l. 82). Ekspertas kategoriškai nepaneigė, kad visiškai negalėjo turėti įtakos ieškovės vykdomi rekonstrukcijos darbai, bet tik tuo atveju, jeigu būtų patekusi drėgmė ir galėtų vystytis grybiena. Tačiau ekspertas patvirtino savo išvadas, kad mediena buvo užkrėsta grybu (t. 3, b. l. 83).

Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovė pažeidė Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies ir 40 straipsnio 2 punkto reikalavimus, pagal kuriuos statinys gali būti naudojamas tik nustatyta tvarka pripažinus jį tinkamu naudoti, ir sudarė sąlygas pelėsiniam grybui atsirasti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad prieš parduodant namą, atsakovas apie metus laiko gyveno namo pirmame aukšte, kuris buvo pilnai įrengtas. Ieškovei nupirkus namą ji taip pat gyveno įrengtame pirmame namo aukšte. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, vien dėl to, kad ieškovė nusipirkus namą ir įrengdama jo antrą aukštą, kuris buvo neįrengtas, gyveno pirmame įrengtame namo aukšte, negalėjo namo rastai užsikrėsti grybo užkratu. Šie apelianto teiginiai, kaip ir kiti, nėra patvirtinti jokiais bylos įrodymais. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės veiksmai, t. y. namo rekonstrukcija, gyvenimas namo pirmame aukšte, sąlygojo grybo atsiradimą, t. y. kad tik dėl nurodytų priežasčių atsirado name grybas.

Dėl CK 6.327 straipsnio 5 dalies taikymo

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostatas. Neįvertino tai, kad ieškovė turėjo pastebėti grybą dar 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kai darė namo rekonstrukciją ir per protingą terminą pranešti apie tai atsakovui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad grybiena užaugo apatiniame namo vainike. Ieškovė remonto darbus vykdė antrame aukšte, todėl vykdant minėtus darbus, neatidengus pirmojo namo aukšto grindų nebuvo galimybės pastebėti grybienos. Tai patvirtino ir ekspertai savo išvadose. Bylos medžiaga nustatyta, to nepaneigė ir atsakovas, kad 2007 m. balandžio mėnesį, kai ieškovė pastebėjo namo pirmame aukšte prie plintusų grybą, ji iš karto kreipėsi į atsakovą. Šalys vykdė derybas dėl šio defekto pašalinimo kainos, o nesusitarus ieškovė kreipėsi į ekspertus, o vėliau į teismą (t. 1, b. l. 85-86). Todėl niekuo nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovė per protingą terminą nepranešė atsakovui apie pastebėtus trūkumus.

Teismo priteistos nuostolių atlyginimo sumos dydžio apeliantas apeliaciniu skundu neginčija, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, atitinka surinktai bylos medžiagai ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. S. ieškovei L. G. 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai: Marytė MitkuvienėGintaras PečiulisDonatas Šernas