Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-05-02 · Civilinė byla Nr. 2A-630-123/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-11-18Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-02
Bylos Nr.
2A-630-123/2013
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-02011-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimvida Zubernienė, Bronius Valius
Ieškovas
G. P.
Atsakovas
T. S., I. S., D. S.
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-630-123/2013

Teisėja A. Šukienė (Proceso Nr. 2-33-3-02011-2010-8)
Procesinio sprendimo kategorijos 35.6.1; 41; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. gegužės 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Bronius Valius, Rimvida Zubernienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams T. S., I. S., D. S. dėl skolininko ir jo sutuoktinės sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis: 1) 2009-12-09 žemės sklypo ir pastato pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8458, sudarytą tarp pardavėjų I. S., T. S. ir pirkėjo D. S., kuria buvo perleistas 0,18 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1333 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu – Kultūros namais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją natūra, grąžinant šalis į pirminę padėtį, I. S. ir T. S. grąžinant nuosavybės teises į šį turtą, o D. S. už šį turtą sumokėtus pinigus; 2) 2009-12-09 žemės sklypo ir pastato pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 8461, sudarytos tarp pardavėjo T. S. ir pirkėjo D. S., dalį, kuria buvo perleistas 0,65 ha žemės sklypas, iš jo 0,34 ha miško, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4,91 ha žemės sklypas, iš jo 3,71 ha miško, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją natūra, grąžinant šalis į pirminę padėtį, T. S. grąžinant nuosavybės teises į šį turtą, o D. S. už šį turtą sumokėti pinigus. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Prašo priimti ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009-11-03 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7639, sudarytą tarp pardavėjo T. S. ir pirkėjo A. S., dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir restitucijos taikymo; nuo reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009-12-09 žemės sklypų ir pastato pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 8461, sudarytos tarp pardavėjo T. S. ir pirkėjo D. S., dalį dėl 0,2 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 0,2 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl 3,28 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo ir restitucijos natūra taikymo ir šią bylos dalį nutraukti.

Nurodo, kad T. S. 2008-08-06 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį jis įsipareigojo G. P. iki 2010-08-06 sumokėti 70 000 Lt. T. S. iki šio termino vekselio neapmokėjo, todėl pagal Plungės rajono 2-ojo notarų biuro 2010-09-28 vykdomąjį įrašą Nr. 7096 buvo pradėtas 70 357 Lt skolos išieškojimas iš skolininko. Suėjus skolos grąžinimo terminui, skolininkas kitiems asmenims perleido savo turėtą turtą, nutraukė santuoką su I. S. ir nuo teismo nuslėpė, kad skolininkas turi įsipareigojimų ieškovei G. P. Ginčijamomis nekilnojamojo turto pardavimo sutartimis skolininkas ir jo sutuoktinė perleido visą savo turėtą nekilnojamąjį turtą, o iš gautų piniginių lėšų skolos ieškovei nesumokėjo. Skolininkas turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad sudarius ginčijamus sandorius, jis nebeturės turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir taip pažeis ieškovės, kaip skolininko kreditorės, teises. Mano, kad yra visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, ginčijamos nekilnojamojo turto pardavimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis ir turi būti taikoma restitucija, šio sandorio šalis grąžinant į pirminę padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2012-12-05 sprendimu ieškovės G. P. ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančia 2009-12-09 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 8461, sudarytos tarp pardavėjo T. S. ir pirkėjo D. S., dalį, kuria buvo perleistas 4,91 ha žemės sklypas, iš jo 3,71 ha miško, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taikė restituciją natūra ir grąžino T. S. nuosavybės teisę į 4,91 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o D. S. už šį turtą grąžino sumokėtus pinigus. Bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009-11-03 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7639, sudarytą tarp pardavėjo T. S. ir pirkėjo A. S., dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir restitucijos taikymo; nuo reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009-12-09 žemės sklypų ir pastato pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 8461, sudarytos tarp pardavėjo T. S. ir pirkėjo D. S., dalį dėl 0,2 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 0,2 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl 3,28 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo ir restitucijos natūra taikymo, nutraukė. Kitą dalį ieškinio atmetė. Priteisė ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų T. S. ir D. S. 5 598,98 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovo T. S. pagal 2008-08-06 vekselį grąžintina suma ieškovei ieškinio padavimo metu buvo 66 300 Lt, todėl ieškovės prašymą panaikinti atsakovų sudarytus sandorius, kurių vertė yra 146 000, t. y. už didesnę sumą nei yra skola, laikė nepagrįstu. Konstatavo, kad neišsprendus atsakovų T. S. ir I. S. prievolių paskirstymo klausimo, nėra galimybės išspręsti ieškovės reikalavimo dėl nekilnojamojo turto, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pirkimo–pardavimo sutarčių panaikinimo klausimo grąžinant sandorių šalis į pirminę padėtį. Todėl teismas byloje sprendė ieškovės reikalavimą dėl sandorių, sudarytų tarp T. S. ir D. S., dėl nekilnojamojo turto, kuris buvo asmeninė T. S. nuosavybė, panaikinimo, atsižvelgiant į reikalavimo (skolos) pagal vekselį dydį. Teismas panaikino 2009-12-09 tarp atsakovų T. S. ir D. S. sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorį, kuris ieškovės vertinamas 90 000 Lt, nustatęs, jog jis atitinka ieškovės reikalavimo dydį, ir yra visos būtinos sąlygos ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė G. P. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo atmestas ir prašo visiškai tenkinti ieškovės reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančia 2009-12-09 žemės sklypo ir pastato pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8458, sudarytą tarp pardavėjų I. S., T. S. ir pirkėjo D. S.; 2) pripažinti negaliojančia 2009-12-09 žemės sklypo ir pastato pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 8461, sudarytos tarp pardavėjo T. S. ir pirkėjo D. S., dalį, kuria buvo perleistas 0,65 ha žemės sklypas, iš jo 0,34 ha miško, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taikant restituciją natūra ir grąžinant šalis į pirminę padėtį. Prašo priteisti ieškovei iš atsakovų T. S., I. S., D. S. lygiomis dalimis 9 030,61 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Kitą teismo sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 2 680 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė, kurios kreditinio reikalavimo, kylančio iš vekselio, dydis ieškinio pareiškimo dieną buvo 66 300 Lt, nepagrįstai prašo panaikinti sandorius, kuriais perleisto turto vertė yra 146 000 Lt, t. y. ieškovė ginčija sandorius už didesnę sumą nei jos kreditinis reikalavimas. Mano, kad teismui pripažinus negaliojančia tik sutarties Nr. 8458 dalį dėl 4,91 ha žemės sklypo perleidimo, ieškovės kreditinis reikalavimas nebus visiškai patenkintas. Nors šio žemės sklypo vertė yra 90 000 Lt, tai nereiškia, jog už tokią kainą pavyks šį žemės sklypą parduoti iš varžytynių, nes šis žemės ūkio paskirties sklypas nėra paklausus, o didžiąją žemės sklypo dalį sudaro miškas. Pirmosiose varžytynėse šio žemės sklypo kaina būtų 72 000 Lt, o antrosiose – 54 000 Lt. Todėl vien šio žemės sklypo sugrąžinimas skolininkui visiškai neatkurs jo mokumo, o jo vertės nepakaks patenkinti ieškovės kreditinį reikalavimą, be to, ieškovė nebegalės iš naujo ginčyti kitų sandorių. Skolininkas ir jo brolis D. S. yra nesąžiningos sutarties šalys, todėl prioritetas turi būti teikiamas ieškovės teisių pažeidimo pašalinimui. Pardavinėjant bendrosios jungtinės nuosavybės teise skolininkui ir I. S. priklausiusį turtą iš varžytynių, turėtų būti nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Mano, kad teismo išvada, jog ieškovė turėjo kreiptis dėl proceso atnaujinimo skolininko ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo byloje, yra nepagrįsta, nes teisės aktai nenustato ribojimo kreditoriui ginčyti sandorius actio Pauliana pagrindu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės G. P. apeliacinį skundą atsakovai T. S., I. S., D. S., A. S. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimus dėl sandorių, kurių bendra vertė sudaro 146 000 Lt, kai skoliniai įsipareigojimai ieškovei sudaro mažiau nei 61 947 Lt. Suvaržymai ir sandorių naikinimai gali būti ne didesni nei skolos dydis, todėl daugiau nei du kartus didesni nei skola reikalavimai negalimi. Pati ieškovė pateikė turto vertes, kurios atitinka turto rinkos vertę, todėl jos nuogąstavimai, jog turto nepavyks parduoti už tokią kainą, nepagrįsti. Visi sandoriai buvo atlygintiniai, sudaryti pagal realias kainas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad D. ir A. S. buvo žinoma apie prievoles ieškovei, o tai yra būtina sąlyga taikyti CK 6.66 straipsnį. Ieškovė nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje dėl prievolių padalijimo tarp šalių. Neišsprendus atsakovų T. S. ir I. S. prievolių paskirstymo klausimo, nėra galimybės išspręsti reikalavimo dėl nekilnojamojo turto, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pirkimo–pardavimo sutarčių panaikinimo grąžinant šalis į pirminę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesta ieškovės ieškinio dalis pripažinti negaliojančiomis CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana) žemės sklypų ir pastato pirkimo–pardavimo sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo, ieškovei ginčijant atsakovo sudarytus sandorius, kurių vertė didesnė nei ieškovės kreditinis reikalavimas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Nustatyta, kad T. S. 2008-08-06 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį jis įsipareigojo G. P. iki 2010-08-06 sumokėti 70 000 Lt sumą, tačiau iki šio termino vekselio neapmokėjo, skolos neginčija. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl 2009-12-09 sandorių panaikinimo tarp T. S., I. S. ir D. S. bei restitucijos taikymo natūra, grąžinant šalis į pirminę padėtį, I. S. ir T. S. grąžinant nuosavybės teises į šį turtą. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį ir pripažino negaliojančia 2009-12-09 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 8461, sudarytos tarp pardavėjo T. S. ir pirkėjo D. S., dalį, kuria buvo perleistas 4,91 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir taikė restituciją natūra. Apeliantė mano, kad teismui pripažinus negaliojančia tik sutarties dalį dėl 4,91 ha žemės sklypo perleidimo, ieškovės kreditinis reikalavimas nebus visiškai patenkintas.

CK 6.66 straipsnio, reglamentuojančio kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Esant nurodytai formuojamai teismų praktikai nagrinėjant ieškinius, pareikštus actio Pauliana pagrindu, būtina atsižvelgti į prieš tai nurodytą sąlygą, kad kreditoriaus reikalavimas gali būti nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Iš turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. TL0-10516 matyti, kad 4,91 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 90 000 Lt, pagal turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. TLO-21010 – 92 000 Lt (t. 2, b. l. 68–82, t. 3, b. l. 38–57). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 punktą turto rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Nurodytus įrodymus – turto vertinimo ataskaitas į civilinę bylą pateikė pati ieškovė G. P., todėl nėra pagrindo abejoti šiose ataskaitose nustatyta žemės sklypo rinkos verte. Apeliacinės instancijos teismo manymu pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo perleisto turto vertė atitinka ieškovės reikalavimo atsakovui pagal išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį dydį. Ieškovės abejonės dėl to, kad teismui pripažinus negaliojančia tik sutarties Nr. 8461 dalį dėl 4,91 ha žemės sklypo perleidimo, ieškovės kreditinis reikalavimas nebus visiškai patenkintas, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl negali būti pagrindu panaikinti visus ieškovės prašomus atsakovo sudarytus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius ir taikyti restituciją natūra.

CK 6.66 straipsnyje nurodyta viena iš šio straipsnio taikymo būtinų sąlygų, pagal kurią actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant actio Pauliana turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad dėl ieškovės apeliaciniu skundu prašomos panaikinti 2009-12-09 žemės sklypo ir pastato pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 8458, ir 2009-12-09 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 8461, dalies sudarymo atsakovas T. S. tapo nemokus, taip pat, kad sudaryti sandoriai būtų kitaip pažeidę ieškovės teises ir interesus. Nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl apeliantės apeliaciniu skundu papildomai prašomų panaikinti sandorių sudarymo sumažėjo atsakovo mokumas, ir tai turėjo įtakos ieškovės galimybei gauti jos reikalavimo patenkinimą iš atsakovo turto.

Plungės rajono apylinkės teismo 2010-08-10 sprendimu buvo nutraukta atsakovų T. S. ir I. S. santuoka ir patvirtinta 2010-06-30 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo buvo pažeistos CK 3.126 straipsnyje numatytos kreditorės G. P. teisių garantijos: nebuvo laikomasi reikalavimo nurodyti, jog pareiškėjai yra pranešę jiems žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą, kreditorė negalėjo įstoti į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo (civ. b. Nr. 2-1258-669/2010). Ieškovė, žinodama apie pažeistas savo teises ir būdama atsakovo kreditore, nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje dėl prievolių padalijimo tarp šalių. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad teisės aktai nenustato ribojimo kreditoriui ginčyti sandorius actio Pauliana pagrindu, t. y. pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą. Tačiau šiuo atveju turto, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pirkimo–pardavimo sutarčių panaikinimo klausimas nėra teisiškai reikšmingas, nes kaip jau buvo nurodyta, kreditoriaus reikalavimas gali būti nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tik tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325−330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Bronius ValiusRimvida Zubernienė