- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-12-15
- Bylos Nr.
- A2.9.-16841-1039/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miglė Suchankienė
- Pažeidėjas
- S. Č.
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Č., būdama nepilnamečio sūnaus G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), motina, nepanaudojo tėvų valdžios auklėjant ir prižiūrint savo sūnų, kadangi nepilnametis G. Č. nuo mokslo pradžios praleido 105 pamokas be pateisinamos priežasties, motina jo elgesiui įtakos neturi, šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 2 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiama S. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pripažįsta padariusi pažeidimą. Jos sūnus G. Č. nuo šių mokslo metų pradžios iki protokolo surašymo praleido be pateisinamos priežasties daug pamokų, nenorėjo lankyti mokyklos. Ji pripažįsta, kad dėl to ji kalta kaip mama. Šiuo metu ji imsis priemonių, kad tai nebepasikartotų.
S. Č. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad jos padaryta veika kvalifikuojama pagal ATPK 181 str. 1 d. Iš bylos bei informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad per vienerių metų laikotarpį už analogiško pažeidimo padarymą S. Č. jau buvo bausta (2016-01-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, kuriuo S. Č. už pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d. paskirta nuobauda - įspėjimas). ATPK 181 str. 2 d. numato atsakomybę už tokią pat veiką, padarytą tėvų, baustų administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą. Sutinkamai su ATPK 36 str., jei per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, asmuo nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju S. Č. naują pažeidimą padarė nepraėjus vieneriems metams po administracinės nuobaudos paskyrimo, todėl jos padaryta veika kvalifikuotina pagal ATPK 181 str. 2 d.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, jog S. Č. savo veiksmais padarė neteisėtą veiką, numatytą ATPK 181 str. 2 d. ir yra kalta dėl to, kad būdama bausta už analogiško pažeidimo padarymą, būdama vaiko motina, netinkamai vykdė savo pareigą prižiūrėti savo nepilnametį sūnų G. Č., kadangi jis mokydamasis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje praleido 105 pamokas be pateisinamos priežasties, motina jo elgesiui įtakos neturi. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą, todėl teismas sprendžia, kad S. Č. veiksmuose yra nustatyti ATPK 181 str. 2 d. numatyto pažeidimo požymiai. Tokią teismo išvadą patvirtina ir pažeidėjos kaltę dėl tinkamai kvalifikuoto pažeidimo padarymo įrodo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 12P-77781906-16 (b. l. 2); (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštas, kuriame nurodyta, kad nepilnametis G. Č. nuo 2015-09-21 buvo priimtas į mokyklą. Dėl mokinio nepažangumo, atsiradusio dėl sistemingo pamokų praleidinėjimo 2015-2016 mokslo metais, jis buvo paliktas kartoti I-os gimnazijos klasės ugdymo programą. Nuo 2016-09-01 G. Č. vėl nelanko mokyklos. Nuo 2016-207 m. m. pradžios mokinys praleido ir nepateisino 105 pamokų. Kiekvieną savaitę socialinė pedagogė ir klasės auklėtoja palaiko kontaktą su mokinio motina, tačiau G. Č. nesilaiko mokymosi sutarties ir nelanko pamokų. 2016-09-20 mokinys buvo kviečiamas į Vaiko gerovės komisijos posėdį, tačiau neatvyko. 2016-10-12 klasės auklėtoja D. G.-K., socialinė pedagogė Ž. P. ir psichologė L. V. lankėsi mokinio namuose. Pokalbio metu G. Č. negalėjo įvardinti priežasčių, kurios jam trukdo lankyti pamokas. Pažado lankyti pamokas nuo š.m. spalio 13 d. G. Č. netesėjo. Namuose jam buvo įteiktas kvietimas atvykti į Vaiko gerovės komisijos posėdį 2016-10-18, tačiau mokinys pakartotinai į posėdį neatvyko ir neinformavo apie neatvykimo priežastis (b. l. 4); rašytinis G. Č. pasiaiškinimas, kuriame nurodo, kad apytiksliai nuo 2016-09-01 nelanko mokyklos, kadangi visą laiką leidžia prie kompiuterio, žaidžia kompiuterinius žaidimus. Apytiksliai nuo 2016-11-07 pradėjo lankyti pamokas, ateityje pasižada lankyti mokyklą ir nepraleidinėti pamokų (b. l. 5); policijos registruojamų įvykių registro ROIK pranešimas (b. l. 3).
Vaiko interesais pagal Vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje yra reglamentuotos tėvams tenkančios teisės ir pareigos, o būtent teisė bei tuo pačiu ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgdami į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis.
S. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (yra tris kartus bausta administracine tvarka už analogiško pažeidimo padarymą, taip pat už kitos rūšies teisės pažeidimų padarymą, turi galiojančių nuobaudų), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti S. Č. paskyrus ATPK 181 str. 2 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, artimą sankcijos minimumui.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 30 str., 31 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pripažinti S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 2 d., ir skirti jai administracinę nuobaudą – 30 (trisdešimties) Eur baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.9.-16841-1039/2016, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16063306290, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes.
Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.