- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2YT-7574-808/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03249-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. B.-L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B.-L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. P.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos Z. B. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti turtą. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina Z. B. Ji turėjo dvi dukras – pareiškėją ir suinteresuotą asmenį D. P., kurios per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo nesikreipė dėl palikimo priėmimo, tačiau pati pareiškėja per nustatytą terminą palikimą priėmė faktiškai pradėjusį turtą valdyti, t. y. rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimais prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimu pareiškimui neprieštarauja.
Pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjantis teismas gali nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusios po V. B. mirties, priėmimo faktą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Z. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja V. B.-L. ir suinteresuotas asmuo D. P. yra mirusiosios vaikai. Mirusiosios sutuoktinis J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusioji neturėjo kitų sutuoktinių ir vaikų, išskyrus pareiškėją ir suinteresuotą asmenį (2022-02-21 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1479). Byloje nėra duomenų, kad dėl mirusiosios Z. B. turto paveldėjimo kas nors būtų kreipęsis į notarą, todėl atsiradusį palikimą turėjo teisę priimti jos vaikai (CK 5.5 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų. Po palikėjos mirties, pareiškėja paliktu turtu rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, t. y. palikimą realiai priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti (į bylą pateikti įvairius mokėjimus pavirtinantys dokumentai).
Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas yra įrodytas, o jo nustatymas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, todėl pareiškimas tenkinamas, esant įstatymo numatytai galimybei priimti palikimą pradėjus faktiškai jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjai juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 27, 259-270 ir 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. B.-L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama paveldimą turtą valdyti, naudoti ir prižiūrėti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.