- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- 1-2409-961/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31103-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- E. F.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.12.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. F. (E. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. F. 2019 m. liepos 22 d., apie 20.37 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairuodamas automobilį „N. A.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t. y. nesuvaldęs vairuojamo automobilio atsitrenkė į automobilį „H“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių nustatymo, t. y. (duomenys neskelbtini) gėrė degtinę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore 22.17 val., buvo 1,71 promilės ir 22.39 val., buvo 1,62 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Ikiteisminio tyrimo metu E. F. parodė, kad 2019 m. liepos 22 d., apie 20.00 val. iš darbo automobiliu „N. A.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Buvo blaivus. Automobilį paliko stovėti ties (duomenys neskelbtini) pastatu. Parkuodamas matė, kad šalia stovi kažkoks automobilis, tačiau nepastebėjo, kaip jį apgadino. Namuose išgėrė apie 200 gramų stipraus alkoholinio gėrimo. Vėliau atsigulė pamiegoti. Atsikėlė, kai atvažiavę policijos pareigūnai jį pažadino ir iškvietė prie kieme stovinčio automobilio. Įvykio vietoje pastebėjo, kad tiek jo, tiek šalia stovintis automobilis yra apgadinti. Suprato savo kaltę. Policijos pareigūnai nustatė jam vidutinį girtumą (b. l. 35).
E. F. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, įrodo liudytojų parodymai, byloje esantys dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad 2019 m. liepos 23 d. dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu Ž. B., buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Taikos g. 55, į pranešėjos automobilį „H.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kitas automobilis „N.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo vietoje nėra. Atvykus nurodytu adresu, automobilio „H.“ vairuotoja K. K. paaiškino, kad apie 19.30 val., pastatė savo vairuojamą automobilį adresu (duomenys neskelbtini) , vidiniame kieme, apie 20.25 val. grįžusi prie automobilio pastebėjo, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis „N.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo vietoje nėra. Patikrinus per CDB automobilį „N.“, paaiškėjo, kad automobilis priklauso E. F.. Paskambinus į minėto piliečio butą, atsiliepė žmona S. F., kuri paaiškino, kad automobilį „N.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja jos vyras, kuris šiuo metu miega. Pabudinus E. F., pastarasis paaiškino, kad parkuojant automobilį jokio kito automobilio šalia nebuvo. Bendraujant su E. F. nuo jo sklido alkoholio kvapas, paklausus ar vartojo alkoholį, atsakė, kad tik grįžęs namo, po darbo, išgėrė 200 gramų „Malūnininkų“. Anksčiau bendraujant su S. F., ši teigė, kad vyras grįžęs namo pavalgė ir iškart nuėjo miegoti, moters teigimu, jokio alkoholio vyras negėrė. Patikrinus alkotesteriu E. F. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,71 promilių girtumas, po 20 min., patikrinus pakartotinai buvo nustatytas 1,61 promilių girtumas (b. l. 10).
Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir nurodė liudytojas A. Š., 2019 m. liepos 23 tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodė pareigūnas Ž. B. (b. l. 6).
Iš Bendrojo pagalbos centro informacijos matyti, kad 2019 m. liepos 22 d., 20.37 val., Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog automobilį „H.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitas automobilis „N.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininko vietoje nėra (b. l. 5).
2019 m. liepos 22 d., 22.39 val., prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0761 E. F. nustatytas 1,63 promilės etilo alkoholio girtumas, 14.05 val. – 2,64 promilės etilo alkoholio girtumas (b.l. 28).
Patikros sertifikato duomenimis alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (b.l. 28).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno A. Š. 2019 m. liepos 22 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyti E. F. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0761, 22.17 val., E. F. nustatytas 1,71 promilės etilo alkoholio girtumas, 22.39 val. – 1,62 promilės etilo alkoholio girtumas
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „N.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2002 m., nuosavybės teise priklauso E. F. (b. l. 13).
VšĮ Emprekis pažymoje nurodyta, kad 2000-2003 metų gamybos automobilio „N. 2.2 DI“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 1160 eurų (b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad E. F. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai, liudytojų parodymai, policijos registruojami duomenys, alkotesterio rodmenų kvituose užfiksuoti duomenys. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Alkotesterio duomenimis nustatyta, kad po sukelto eismo įvykio E. F. vartojo alkoholį ir jo kraujyje mažiausia etilo alkoholio koncentracija buvo 1,62 promilės. Kadangi kaltinamasis po eismo įvykio vartojo alkoholį, kai jo kraujyje nustatytas etilo alkoholio kiekis, viršijantis 1,62 promilės, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
E. F. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.
E. F. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, teismas nenustatė.
Skirdamas E. F. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia, jog E. F. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.
Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta E. F. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, kad jis neteistas, dirba, turi šeimą, nevengė atsakomybės, bei atsižvelgus į jo neblaivumo laipsnį, yra pagrindo manyti, kad prokurorės siūlomas baudos dydis – artimas įstatymo nustatytam už nesunkų nusikaltimą minimumui, yra tinkamas.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, E. F. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 22 d., 22.17 val., iki 2019 m. liepos 23 d., 12.53 val. (viena diena).
Taip pat įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BPK 67 straipsnis), užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. F. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, t. y. vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį ir po šio įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad E. F. neteistas, dirba, tačiau po sukelto eismo įvykio vartojo alkoholį, kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos.
Taip pat E. F. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, kadangi kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltinamasis E. F. vairuodamas automobilį „N. A.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. E. F. padarė tyčinį nusikaltimą jam priklausančiu automobiliu „N. A.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis kaip BK uždraustos veikos priemonė konfiskuotinas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. liepos 23 d. nutarimu E. F. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas uždraudžiant valdyti ir disponuoti automobiliu „N. A.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) paliekant teisę juo naudotis. Šis apribojimas taikytinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu E. F. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas, – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. F. (E. F.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. F. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 22 d., 22.17 val., iki 2019 m. liepos 23 d., 12.53 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad mokėtina bauda yra 38 MGL (1900 Eur).
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti E. F. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 23 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti E. F. nuosavybės teise priklausantį automobilį „N. A.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. liepos 23 d. nutarimu E. F. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „N. A.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
E. F. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
E. F. išaiškinti, kad, vadovaujantis BVK 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke AB Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.
Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.