Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir finansinio reikalavimo patvirtinimo, trečiasis asmuo valstybinė įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo pagrįstumo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi sujungė civilines bylas į vieną, Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-1264-163/2014 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui BKU „Švyturio taupomoji kasa“ dėl 2012 m. spalio 23 d. sutarties pripažinimo indėlio sutartimi, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, prijungiant prie Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1799-777/2014 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui BKU „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto administratoriui UAB „Verslo konsultantai“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Po bylų sujungimo ieškovas G. M. patikslino ieškinį, prašydamas: pripažinti negaliojančiais 2011 m. gruodžio 18 d. prašymą dėl pajinio įnašo papildymo 855 500 Lt suma ir 2012 m. liepos 23 d. prašymą dėl pajinio įnašo papildymo 144 500 Lt suma; įtraukti ieškovą į BKU „Švyturio taupomoji kasa“ kreditorių sąrašą bei patvirtinti ieškovo piniginį reikalavimą 289 620 EUR (1 000 000 Lt); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ginčijami 2011 m. gruodžio 28 d. ir 2012 m. liepos 23 d. prašymai dėl pajinio įnašo papildymo sudaryti apgaulės būdu ir neatitinka ieškovo tikrosios valios. Ieškovo teigimu, BKU „Švyturio taupomoji kasa“ administratorius nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. įtraukti ieškovą į atsakovo kreditorių sąrašą su 1 000 000 Lt finansiniu reikalavimu. Ieškovas 2012 m. spalio 23 d. sudarė su atsakovu terminuotą indėlio sutartį, pagal kurią perdavė kredito įstaigai 1 000 000 Lt į indėlio sąskaitą Nr. 10-0016121 trijų mėnesių terminui. Pasibaigus šiam terminui, ieškovas indėlio sutarties nenutraukė. Ieškovas taip pat nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-97-158/2015, kurioje T. Z. ir L. L. kaltinami dėl sukčiavimo, dokumentų suklastojimo, piktnaudžiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-902-777/2015 tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-97-158/2015. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas buvusių KU „Švyturio taupomoji kasa“ vadovų T. Z. ir L. L., įtariamų apgaulės būdu pateikusių ieškovui pasirašyti prašymus dėl pajinio įnašo papildymo, nors pastarasis manė sudarantis indėlių sutartis, nusikalstamos veikos – sukčiavimo, dokumentų suklastojimo, piktnaudžiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo – buvimo klausimas. Minėtoje baudžiamojoje byloje 2014 m. liepos 22 d. ieškovas pareiškė ir civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl L. L. ir T. Z. neteisėtų veiksmų jam padaryta 1 100 000 Lt turtinė žala ir 50 000 Lt neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo pasirašytų prašymų dėl pajinio įnašo papildymo, teismas sprendė, kad tarp dviejų baudžiamosios ir civilinės nagrinėjamų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, nes teismo nuosprendžiu nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje. Todėl teismas bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-97-158/2015.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas G. M. (toliau - apeliantas) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti, perduoti spręsti klausimą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundžias grindžiamas šiais argumentais:

Nors Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-97-158/2015, kurioje T. Z. ir L. L. kaltinami dėl sukčiavimo, dokumentų suklastojimo, piktnaudžiavimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau nesutiktina su teismo išvada, kad būsimu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje. Būsimajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykai. Baudžiamojoje byloje bus nustatinėjama, ar T. Z. ir L. L. siekė apgaule kredito unijos naudai įgyti svetimą turtą ir taip apgaule padidinti KU „Švyturio taupomoji kasa“ pajinį kapitalą; ar suklastojo 2011 m. gruodžio 23 d. ir 2012 m. liepos 23 d. prašymus dėl pajinių įnašų papildymo; ar piktnaudžiavo tarnybine padėtimi; ar apgaulingai vedė unijos buhalterinę apskaitą. Iš T. Z. ir L. L. pareikštų kaltinimų teismo sprendimui civilinėje byloje įrodomąją reikšmę gali turėti tik dokumentų klastojimo faktas.2011 m. gruodžio 23 d. ir 2012 m. liepos 23 d. sandorių pripažinimas negaliojančiais ne visada siejamas su rašytinių dokumentų klastojimo fakto nustatymu. Sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu reglamentuoja CK pirmosios knygos normos, o sandorio šalių vidinės valios išraiška nustatoma pagal sutarties aiškinimo taisykles. Būtent šalių vidinės valios išraiškos sudarant 2012 m. spalio 23 d. sandorį buvo įrodinėjimo dalyku civilinėje byloje.Faktinio pobūdžio aplinkybės, kurios reikšmingos nusikalstamos veikos padarymui konstatuoti, nebūtinai yra nustatinėjamos tik baudžiamojo proceso tvarka. Todėl šalių sutarties sudarymo aplinkybių išaiškinimas, jos sąlygų ir šalių valios bei tikslų, sudarant sutartį analizavimas gali būti išnagrinėtas ir be baudžiamojoje byloje nustatytų faktų. Todėl nebuvo pagrindo stabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.Apeliantui yra 80 metų ir nuo atsakovo bankroto bylos iškėlimo (nuo 2013 m. sausio mėnesio) jis gina savo interesus. Praktika rodo, kad tokio pobūdžio baudžiamosios bylos nagrinėjimas iki galutinio įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo priėmimo gali tęstis 2-3 metus, todėl kyla klausimas, ar būsimas teismo nuosprendis turi reikšmę apeliantui ir ar bus atkurtos jo pažeistos teisės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 str. 1 d.). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą.

Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013). Pažymėtina, kad minėtos normos formuluotė suponuoja išvadą, jog faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog sustabdoma byla, jų nenustačius, negali būti išnagrinėta.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė remdamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu iki tol, kol bus išnagrinėta Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-97-158/2015. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad tarp nagrinėjamos civilinės ir baudžiamosios bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, nes teismo nuosprendžiu nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Apelianto vertinimu, baudžiamosios atsakomybės (ne)konstatavimas buvusiems KU „Švyturio taupomoji kasa“ vadovams T. Z. ir L. L. nėra pakankamas pagrindas stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, kadangi nagrinėjamą bylą galima išnagrinėti nepriklausomai nuo Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-97-158/2015 išnagrinėjimo rezultatų. Tačiau nors apeliantas ir kvestionuoja skundžiamą nutartį, teigdamas, kad nebuvo pagrindo stabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, jis iš esmės skunde neginčija aplinkybių, kad teismo sprendimui civilinėje byloje įrodomąją reikšmę gali turėti ir baudžiamojoje byloje nustatyti faktai – dokumentų suklastojimas. Apeliacinis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl privalomo nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo, pažymi, jog CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu byla privalo būti sustabdyta, jeigu su nagrinėjama civiline byla prejudiciniu ryšiu yra susijusi kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka.

Šiuo atveju civilinė byla nagrinėjama pagal apelianto pareikštus reikalavimus dėl 2011 m. gruodžio 18 d. prašymo dėl pajinio įnašo papildymo 855 500 Lt suma ir 2012 m. liepos 23 d. prašymo dėl pajinio įnašo papildymo 144 500 Lt suma pripažinimo negaliojančiais bei apelianto įtraukimo į BKU „Švyturio taupomoji kasa“ kreditorių sąrašą ir apelianto finansinio reikalavimo patvirtinimo 289 620 EUR (1 000 000 Lt) sumai. Taigi, civilinėje byloje kilęs ginčas dėl apelianto pasirašytų prašymų dėl pajinio įnašo papildymo bendrai 1 000 000 Lt sumai, kurie apelianto teigimu, sudaryti apgaulės būdu ir neatitinka jo tikrosios valios.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje Nr. 1-97-158/2015 yra baigtas, kaltinamasis aktas surašytas ir perduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, vyksta teisiamieji posėdžiai. Minėtoje baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas buvusių KU „Švyturio taupomoji kasa“ vadovų T. Z. ir L. L., įtariamų apgaulės būdu pateikusių apeliantui pasirašyti prašymus dėl pajinio įnašo papildymo (civilinės bylos ginčo dalykas), nusikalstamos veikos – sukčiavimo, dokumentų suklastojimo, piktnaudžiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo – buvimo klausimas. Be to, iš kaltinamojo akto matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje apeliantas pripažintas civiliniu ieškovu, nes pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog dėl L. L. ir T. Z. neteisėtų veiksmų jam padaryta 1 100 000 Lt turtinė žala ir 50 000 Lt neturtinė žala.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog teismo nuosprendžiu nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui civilinėje byloje, nes baudžiamojoje byloje nustatinėjamos aplinkybės inter alia yra susijusios su apelianto civilinėje byloje ginčijamų 2011 m. gruodžio 18 d. ir 2012 m. liepos 23 d. prašymų sudarymo faktu, kurių vertinimo metu galimai bus nustatinėjama, ar buvusių KU „Švyturio taupomoji kasa“ vadovų T. Z. ir L. L. apgaulingi veiksmai turėjo lemiamos reikšmės apelianto valiai juos pasirašant. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje nustatinėjamos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjamu faktu. Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės bus svarbios nagrinėjamai civilinei bylai, nes buvusių atsakovo KU „Švyturio taupomoji kasa“ vadovų T. Z. ir L. L. galimai neteisėtais veiksmais apeliantas remiasi prašydamas 2011 m. gruodžio 18 d. ir 2012 m. liepos 23 d. prašymus dėl pajinio įnašo papildymo pripažinti negaliojančiais. Todėl baudžiamosios bylos ryšys su civiline byla yra akivaizdus, minėtos aplinkybės vertintinos kaip turinčios prejudicinę reikšmę šios civilinės bylos nagrinėjimui (CPK 182 str. 2 p., 3 p.). Juolab, kad baudžiamojoje byloje taip pat bus sprendžiamas ir apelianto pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumas, kas taip pat yra tiesiogiai yra susiję su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo sąlygas, pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą šio punkto pagrindu, nes apelianto ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės sutampa su aplinkybėmis, kurios nustatinėjamos baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-158/2015. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.