Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2015 m. lapkričio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį 8 MGL bauda;

2. 2016 m. spalio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3. 2017 m. sausio 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 1 metų laisvės apribojimo bausme;

4. 2017 m. birželio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 45 parų arešto bausme;

5. 2018 m. vasario 7 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė;

6. 2019 m. liepos 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2021 m. spalio 30 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą šiomis aplinkybėmis:

2022 m. vasario 2 d. apie 4.10 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žodinio konflikto metu nukentėjusiajai V. M. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, dėl ko ji atsitrenkė nugara į sieną, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas apie dešinę akį ir nugaros dešinėje pusėje, muštinę žaizdelę dešinės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžimą, dėl ko nukentėjusioji V. M. jautė fizinį skausmą ir jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o dėl nosies kaulų lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Apklaustas kaltinamuoju, V. M. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną su drauge M. buvo pas draugę V. M. svečiuose, bute dar buvo ir V. draugas. Jis, M. ir V. vartojo alkoholį, E. alkoholio nevartojo. Jie su M. nuėjo miegoti į kitą kambarį, jis buvo neblaivus. Atsimena, kad į tą kambarį naktį atėjo V., pradėjo tampyti jo šunį ir reikalauti išeiti, todėl jis sudavė vieną smūgį kumščiu V. į veidą ir iš karto išėjo. Tik ryte sužinojo, kad jis ją stipriai sumušė – sulaužė nosį.

Ligonių kasų ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo pripažįsta, pripažįsta ir nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tik prašo mažinti šio ieškinio sumą.

2022 m. vasario 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu fiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti bute adresu (duomenys neskelbtini). Buto prieškambaryje ant grindų yra kilimas, ant jo sudėtos lentos, viena iš jų atremta į sieną ir ant jos matyti raudonos spalvos, galimai – kraujo dėmes. Įėjus į kambarį, matoma netvarkinga aplinka, ant stalo ir palangės pridėta daug servetėlių su raudonomis, galimai – kraujo, dėmėmis, tokios pat dėmės matyti ant grindų (b. l. 16-3).

Specialisto išvadoje Nr. G 67/2022(06) nurodoma, kad V. M. poodinės kraujosruvos apie dešinę akį, nugaros dešinėje pusėje, muštinės žaizdelės dešinės akies apatiniame voke, kairės plaštakos V piršto srityje, nosies kaulų lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visi kiti likusieji sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 50).

Aukščiau aptarti įstatymo nustatyta tvarka gauti ir teisiamajame posėdyje patikrinti bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamojo V. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą yra įrodyta. V. M. teisme metu visiškai pripažino savo kaltę, nurodė, kad panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją V. M. – sudavė smūgius nukentėjusiajai į veido sritį. Specialistas išvadoje aprašė V. M. padarytus kūno sužalojimus ir nurodė, kad nukentėjusiajai nustatytas ir nosies kaulo lūžis. Liudytojai M. P. ir E. D. iš esmės patvirtino fizinio smurto prieš V. M. faktą, įvykio vietoje nuvykęs policijos pareigūnas E. M. taip pat patvirtino V. M. pavartoto smurto aplinkybes.

Dėl V. M. pavartoto smurto – ranka suduoto smūgio į veidą nukentėjusiajai V. M. jis, be kita ko, buvo sulaužyta nosis ir dėl to V. M. jai dėl nosies kaulų lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstyta, įrodyta, kad kaltinamasis V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

V. M. dabar teisiamas jau septintą kartą. Jo padaryta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie nesunkių. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). V. M. baustas administracine tvarka, ne visos nuobaudos įvykdytos.

Nustatant bausmės rūšį ir jos dydį V. M., atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto ne pirmą kartą, jo veikoje yra ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis ne kartą baustas administracine tvarka, ne visos administracinės nuobaudos įvykdytos. V. M. jau anksčiau atlikinėjo realias trumpalaikio laisvės atėmimo bausmes. Daroma išvada, kad V. M. turi būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi V. M. prisipažino kaltu, jo byla buvo nagrinėjama sutrumpinto bylos įrodymų turimo tvarka, todėl jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64 ¹ str.).

V. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitomas į jo bausmės laiką (BK 66 str.).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 156,75 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios V. M. gydymo išlaidų ir pateikė ieškinio sumą patvirtinančius dokumentus (b. l. 61-62). V. M. sveikatos sutrukdymas buvo padarytas kaltais V. M. veiksmais, todėl V. M. skirto gydymo suma turi būti išieškoma iš kaltinamojo V. M.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą.

Byloje yra pateiktas nukentėjusiosios V. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo – 2 000 Eur sumai.

Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Neturtinę žalą nukentėjusioji V. M. įvertino 2 000 Eur. Nukentėjusysis asmuo turi teisę padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, tačiau, apsprendžiant žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, bendrą teismų praktiką.

Teismas pažymi, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo labai sunkios, nes nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas jai nesukėlė ilgalaikių pasekmių ir neturėjo labai didelės įtakos nukentėjusiosios gyvenimo kokybei. Be to, neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus.

Vadovaujantis išdėstytu, nukentėjusiajai V. M. iš kaltinamojo V. M. priteistinos neturtinės žalos dydis mažinamas iki 1 000 Eur.

Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, siekiant užtikrinti civilinių ieškinių įvykdymą dėl V. M. nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalų atlyginimo, iki visiško civilinių ieškinių (Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms 156,75 Eur ir V. M. 1 000 Eur) įvykdymo skirtinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. M. piniginėms lėšoms, esančioms ar būsiančioms jo AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 156,75 Eur sumai), visiškai apribojant nuosavybės teises, leidžiant laisvai disponuoti 300 Eur per mėnesį, turto saugotoju paskiriant AB „Swedbank“ banką.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiai V. M., išlaidų priteisimo 516,60 Eur sumai. Pagal BPK 55 straipsnio 1 dalies nuostatas nukentėjusysis turi teisę turėti atstovą, dėl atstovo dalyvavimo baudžiamajame procese sprendžia pats nukentėjusysis, ši teisė jam yra garantuota įstatymo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Be to, teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos kaltinamajam V. M. išlaidas sudaro 123,33 Eur. Ši teisinė pagalba kaltinamajam buvo teikta, nes kaltinamajam V. M., nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, kitame ikiteisminiame tyrime buvo paskirtas suėmimas, todėl teismas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą privalėjo užtikrinti kaltinamajam gynėjo dalyvavimą. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išieškomos atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėja buvo paskirta teismo nutartimi, esant būtinam BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindui, kaltinamasis V. M. pajamų ir turto neturi, o jo banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (1 156,75 Eur sumai) siekiant užtikrinti civilinių ieškinių įvykdymą, todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos 639,93 Eur išlaidos dėl jo gynėjos ir nukentėjusiosios atstovės advokatės dalyvavimo teisme nepriteisiamos.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam V. M. 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartimi buvo paskelbta paieška ir kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą. V. M. buvo ieškomas ir pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį byloje Nr. 1-30-791/2023, šia nutartimi V. M. taip pat buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas. V. M. buvo sulaikytas ir, vykdant jo atžvilgiu anksčiau priimtą, t. y. 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį byloje Nr. 1-30-791/2023, 2023 m. kovo 13 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo palikta galioti 2022 m. rugpjūčio 19 d. teisėjos nutartis dėl suėmimo skyrimo V. M. ir nustatytas šios kardomosios priemonės terminas trims mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 13 d. Esant tokiai situacijai, nagrinėjamoje byloje 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartimi V. M. skirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. M. paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti jo sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2022 m. vasario 3 d.

Po nuosprendžio paskelbimo panaikinti 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartimi V. M. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. M. sulaikymo po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo nukreipimo vykdyti bausmę dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 156,75 Eur dydžio civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ieškinio sumą išieškant ir V. M.

Nukentėjusiosios V. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 1 000 Eur sumai, šią sumą išieškant iš V. M., likusioje dalyje šį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, iki visiško civilinių ieškinio įvykdymo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. M. piniginėms lėšoms (1 156,75 Eur sumai), esančioms ar būsiančioms jo AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teises, leidžiant laisvai disponuoti 300 Eur per mėnesį, turto saugotoju paskirti AB „Swedbank“ banką.

Nepriteisti iš V. M. valstybei 639,93 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.