- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- e2-1027-881/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- A. D., L. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. D. ir L. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinio skundo pateikimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimu buvo tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ ieškinys ir ieškovei solidariai iš atsakovų A. D. ir L. D. priteista 124 266,79 Eur negrąžintas vartojimo kreditas, 11 184,01 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad už apeliacinį skundą yra mokėtinas 1 991 Eur žyminis mokestis, atsakovai sumokėjo 100 Eur ir suformavo prašymą atleisti juos nuo likusios žyminio mokesčio dalies dėl jų finansinės ir sveikatos būklės. Atsakovai nurodė, kad dėl atsakovo A. D. firmos „„(duomenys neskelbtini)“ bankroto, atsakovai neteko viso savo turėto turto, negali paimti paskolos, kad galėtų padengti skolas ar sumokėti net pilną žyminį mokestį. Vienintelės gaunamos pajamos ir pajamų šaltinis yra kasmėnesinės senatvės pensijos, kurios atsakovas A. D. gauna apie 300 Eur, o atsakovė L. D. – apie 220 Eur, tačiau šių duomenų pateikti negali, nes neturi prisijungimo prie Sodros. Dėl senyvo amžiaus apeliantai nebegali dirbti, turi išgyventi tik iš turimų minimalių pajamų, kas yra itin sunku. Taip pat nurodė, kad gyvena socialiniame būste, tačiau vis tiek patiems tenka apmokėti mokesčius, apsirūpinti būtiniausiomis prekėmis. Pabrėžė, jog atsakovai turi sveikatos problemų – A. D. 2018 m. patyrė infarktą, o šiuo metu yra stebimas dėl prostatos vėžio, L. D. taip pat silpnos sveikatos – jai yra plaučių embolija, rizika dėl susidarančių krešulių, dėl kurių, be jokių išimčių, kas dvi savaites atliekami išsamūs tyrimai. Be visų išdėstytų aplinkybių, pažymėjo, jog be Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimu priteistos skolos, kiek žinoma, UAB „Intrum Lietuva“ turi reikalavimo teises ir į kitas sumas atsakovų atžvilgiu. Nurodė, kad neatleidus atsakovų nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tokiu atveju būtų užkirstas kelias į atsakovų pažeistų teisių gynybą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atmetė atsakovų prašymą dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė atsakovams terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. imtinai, sumokant likusią 1891 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo pateikimą.
4. Teismas konstatavo, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui, o šiuo atveju, atsakovai, prašydami atleisti juos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodė prašymo motyvus, tačiau nepridėjo jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovų sunkią finansinę padėtį.
5. Teismas taip pat nurodė, kad savo prašymą apeliantai motyvavo sunkia turtine padėtimi, pažymėdami, jog gauna tik senatvės pensiją, o mokėtina žyminio mokesčio suma yra didelė, tačiau sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, vertinama turtinė asmens padėtis, ne tik esanti jo kreipimosi į teismą momentu, bet ir šios padėties pasikeitimo, t. y. pagerėjimo, perspektyvos tuo atveju, jeigu esama turtinė padėtis neleidžia sumokėti nustatyto žyminio mokesčio kreipimosi į teismą metu. Nors atsakovai prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo grindžia sunkia turtine padėtimi, gaunamomis mažomis senatvės pensijomis (200 Eur ir 300 Eur) Lietuvoje, tačiau gyvena Jungtinėje Karalystėje, ir ne tik, kad naudojasi advokato paslaugomis, bet ir nepateikė jokių įrodymų, jog jų turtinė padėtis pagerės ir ateityje atsiras galimybių sumokėti žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovai A. D. ir L. D. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti atsakovus nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Neatleidus atsakovų nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų užkirstas kelias į atsakovų pažeistų teisių gynybą, nes atsakovai negalės pasinaudoti apeliacijos teise ir taip būtų pažeistos jų teisės (konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą).
6.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundžiamos nutarties 5 punkte nurodo, jog atsakovai nepridėjo jokių duomenų, pagrindžiančių apeliantų sunkią finansinė padėtį. Pirmosios instancijos teismas iš bankroto bylos Nr. B2-12-372/2014 medžiagos galėjo matyti, jog atsakovų finansinė padėtis yra itin prasta, tačiau į šį atsakovų argumentą buvo pažiūrėta formaliai ir neįsigilinus į esamą situaciją. Taip pat buvo pateikta informacija apie žinomas UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimo teisęs į atsakovus. Taip pat nurodė, kad vienintelės gaunamos pajamos ir pajamų šaltinis yra kasmėnesinės senatvės pensijos. Tai, kad atsakovų finansinė būklė yra prasta įrodo ir aplinkybė, jog už atsakovus žyminį mokestį sumokėjo atsakovės L. D. dukra S. B..
6.3. Vien tik aplinkybė, kad atsakovai gyvena Jungtinėje Karalystėje, dar nereiškia, jog atsakovų finansinė padėtis yra gera, nes visgi gyvena ne nuosavame būste, o socialiniame būste.
6.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog jų turtinė padėtis pagerės ir ateityje atsiras galimybių sumokėti žyminį mokestį. Itin prasta sveikatos būklė bei senyvas amžius aiškiai ir neginčijamai pagrindžia, jog atsakovų (apeliantų) turtinė padėtis niekaip ateityje nepagrės.
6.5. Atsakovai privalėjo naudotis advokato paslaugomis, kadangi yra senyvo amžiaus ir neturi teisinio išsilavinimo. Šioje byloje ieškinio ir apeliacinio skundo suma yra itin ženkli – 135 450,80 Eur, todėl akivaizdu, kad yra būtina profesionali advokato pagalba, jog būtų apgintos teisės nuo tokios itin didelės ir nepagrįstos reikalavimo sumos. Juolab kad naudojimasis advokato paslaugomis yra niekaip nesusijęs su aplinkybe dėl prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
6.6. Teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog galima atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Asmens teisė kreiptis į teismą, kaip viena pagrindinių civilinio proceso teisių, yra įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenimis, t. y. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje.
9. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės principą demokratinėje visuomenėje (2015 m. gegužės 19 d. sprendimas byloje F?lie prieš Rumuniją, peticijos Nr. 23257/04). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat akcentuojama, jog asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70), tačiau teisės kreiptis į teismą apribojimai negali suvaržyti ar „susilpninti“ asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin prieš Prancūziją, peticijos Nr. 25201/94).
10. Nors viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, nustatytų nacionalinėje teisinėje sistemoje, yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis), tačiau skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą ir pasinaudoti šiomis lengvatomis, turi būti aktyvus, pateikti teismui reikiamus duomenis, pagrindžiančius šios teisės tinkamą įgyvendinimą (CPK 12, 13 straipsniai).
11. Viena iš žyminio mokesčio mokėjimo lengvatų įtvirtinta CPK 83 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad toks, kokį pateikė apeliantai, prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo neatitiko CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų ir negalėjo būti teismo patenkintas. Kaip jau minėta, prašymas turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Nagrinėjamu atveju apeliantų prašymas neatitinka nurodytų sąlygų, t. y. apeliantai nepateikė jokių leistinų įrodymų apie savo turtinę padėtį. Apeliantai prašyme tik dėsto aplinkybes dėl savo sunkios turtinės padėties, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų, nors pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui.
13. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, turėtų būti atsižvelgiama, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent pats teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami tokiam prašymui patenkinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo ir kilnojamojo turto registrų, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1540-302/2017; 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-756-516/2021).
14. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliantai nesiėmė jokių priemonių, jog gautų jų prašymui pagrįsti reikalingus įrodymus, prašymas yra motyvuojamas vien deklaratyvia informacija, nepateikiant tai pagrindžiančių įrodymų, nors kaip minėta, asmenys teikiantys tokį prašymą turi būti aktyvūs, pateikti teismui reikiamus duomenis, pagrindžiančius šios teisės tinkamą įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų dėstomos aplinkybės apie tai, jog neturi prieigos prie elektroninės Sodros duomenų sistemos, nepaneigia apeliantų galimybės kreiptis į Sodros klientų aptarnavimo skyrių, ar bent jau pateikti banko išrašus, kuriuose matytųsi įplaukiančios lėšos. Taip pat pažymėtina, kad tai, jog apeliantui priklausančiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, savaime neapibūdina apeliantų turtinės padėties. Viena vertus, vien bankroto bylos paminėjimas savaime neįrodo, kokia apimti dėl bankroto bylos A. D. firmai „„(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo apeliantai neteko turto. Kita vertus, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą dėl A. D. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos, t. y. bankroto procesas buvo baigtas daugiau nei prieš 7 metus. Taigi, akivaizdu, jog per tokį laikotarpį apeliantų finansinė situacija galėjo pasikeisti iš esmės. Pritartina apeliantų teiginiui, kad nei ta aplinkybė, jog apeliantai gyvena Jungtinėje Karalystėje, nei tai, kad nagrinėjamoje byloje naudojasi profesionalaus teisininko paslaugomis, nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantų turtinė padėtis yra gera, tačiau faktas, kad apeliantai gyvena Jungtinėje Karalystėje, nepaneigia to, jog gyvendami užsienyje, apeliantai galimai gauna ir kitas pajamas, ar turi turto, kuris nėra matomas Lietuvos Respublikos duomenų sistemose. Apeliantų nurodomos aplinkybės dėl socialinio būsto nuomos taip pat nepagrindžia sunkios finansinės padėties, kai nėra pateikti duomenys apie tai, kokioms sąlygoms egzistuojant Jungtinėje Karalystėje suteikiama galimybė nuomotis socialinį būstą. Taigi, asmeniui nemotyvavus prašymo, tiek ir nepateikus pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios jis negali sumokėti visos žyminio mokesčio sumos, toks prašymas teismo negali būti tenkinamas.
15. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų teiginys, jog teismas galėjo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nes apeliantai tokio prašymo teismui neteikė. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, teikiant prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, reikia pateikti duomenis, kurie leidžia manyti, kad asmens turtinė būklė šiuo metu gana komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti (CPK 84 straipsnis).
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad apeliantų prašymas atleisti nuo likusio žyminio mokesčio sumokėjimo pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas teisingai. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, apeliantams nustatomas naujas terminas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties reikalavimams įvykdyti, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimo dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovams L. D. ir A. D. terminą iki 2021 m. lapkričio 4 d. (įskaitytinai) Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.