Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo M. D. pareiškimą dėl teisių apribojimo buvusiam bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kaminkelio projektai“ vadovui, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Kaminkelio projektai“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartimi UAB „Kaminkelio projektai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Apertus“. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 8 d.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi BUAB „Kaminkelio projektai“ bankroto administratorės prašymo patvirtinti neginčijamą įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą nagrinėjimas atidėtas iki bus išspręsti ginčijamų M. D. ir UAB „Vilniaus statybos trestas“ finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimai.Pareiškėjas M. D. kreipėsi į teismą prašydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalies pagrindu skirti buvusiam BUAB „Kaminkelio projektai“ direktoriui D. B. (D. B.) nuobaudą – uždrausti galimybę asmeniui būti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovu ar valdymo organų nariu laikotarpiui iki 5 metų.Pareiškėjas nurodė, kad D. B. galimai buvo fiktyvus įmonės direktorius, įmonės valdyme vykdantis kito asmens nurodymus. Šis asmuo galimai yra paskirtas ir kitų juridinių asmenų vadovu, nors dėl kompetencijos stokos tokių pareigų jis negali tinkamai vykdyti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. D. pareiškimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo M. D. finansinis reikalavimas BUAB „Kaminkelio projektai“ kreditorių sąraše nėra patvirtintas ir dėl šio reikalavimo tvirtinimo vyksta teisminis ginčas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas šiuo metu neturi teisės teikti teismui pareiškimo dėl ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytos sankcijos taikymo buvusiam įmonės vadovui, nes tokia sankcija gali būti taikoma tik teismo savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu.Teismas išaiškino pareiškėjui, jog jam teisė teikti pareiškimą dėl minėtos sankcijos taikymo atsiras tik įsiteisėjus nutarčiai dėl jo kreditinio reikalavimo, jei jo vertinė išraiška sudarys daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, patvirtinimo BUAB „Kaminkelio projektai“ bankroto byloje.

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei ĮBĮ 10 straipsnio pagrindu persiųsti pareiškimą įmonės bankroto administratoriui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas skundžiamą nutartį priėmė tik formaliais pagrindais, nors dėl viešojo intereso jis turėjo pareigą bankroto bylose būti aktyvus.Kadangi bankroto administratorius yra prilygintas viešojo administravimo subjektui, klausimas dėl nuobaudos paskyrimo buvusiam BUAB „Kaminkelio projektai“ direktoriui D. B. turėtų būti persiųstas spręsti bankroto administratoriui pagal Viešojo administravimo įstatymą. Tokiu būdu būtų apsaugota visuomenė nuo buvusio vadovo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl nuobaudos skyrimo buvusiam įmonės vadovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad įstatyme nurodyti asmenys pagal kompetenciją turi teisę teikti teismui motyvuotą prašymą apriboti įmonės vadovui teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu bet kurioje įmonės bankroto bylos stadijoje, įskaitant ir bankroto bylos iškėlimą, t. y. įstatymo įgalioti asmenys prašymą dėl teisių įmonės vadovui apribojimo gali teikti tiek kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (bankroto bylos kėlimo stadijoje), tiek bet kurioje kitoje bankroto bylos stadijoje iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016; 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-219/2016)Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto pareiškimo priėmimo klausimą, konstatavo, kad pareiškėjas nėra tinkama bylos šalis tokiam pareiškimui paduoti, kadangi apeliantas neatitinka nei vieno iš ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nurodytų asmenų, t. y. apelianto pareikštas kreditorinis reikalavimas UAB „Kaminkelio projektai“ bankroto byloje dar nėra patvirtintas ir dėl šio reikalavimo tvirtinimo vyksta teisminis ginčas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino jo pareiškimą.ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, turinčių teisę teikti teismui motyvuotą prašymą apriboti įmonės vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Šiuo atveju apeliantas neatitinka nei vieno iš jų statuso, jo pareikštas kreditinis reikalavimas UAB „Kaminkelio projektai“ bankroto byloje dar nėra patvirtintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto pareiškimą. Kaip teisingai apeliantui išaiškino pirmosios instancijos teismas, jam teisė teikti motyvuotą pareiškimą apriboti įmonės vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu atsiras tik įsiteisėjus nutarčiai dėl jo kreditinio reikalavimo, jei jo vertinė išraiška sudarys daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, patvirtinimo BUAB „Kaminkelio projektai“ bankroto byloje.Taip pat atmestinas apelianto reikalavimas perduoti klausimą dėl nuobaudos paskyrimo buvusiam BUAB „Kaminkelio projektai“ direktoriui spręsti atsakovės bankroto administratoriui. Nagrinėti klausimą dėl nuobaudos paskyrimo buvusiam įmonės vadovui pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį gali tik teismas.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino pareiškimo dėl įmonės vadovo teisės apribojimo eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu priėmimą reglamentuojančias teisės normas, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį nepakeistą.