Kauno apygardos teismo nutartis

2010-03-08 · Civilinė byla Nr. 2A-56-324/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-08
Bylos Nr.
2A-56-324/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Senukų prekybos centras“
Trečiasis asmuo
A. M.
Advokatai
Giedrė Martinėnaitė, Romualda Klizienė
Civilinė byla Nr. 2A-1547-324/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė;
procesinio sprendimo kategorija 121.21; 44.2.4.2; 44.5.2.2.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Daivai Danylienei ir Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, atsakovo atstovei advokatei Romualdai Klizienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1194-638/2009 pagal A. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Senukų prekybos centras“, trečiajam asmeniui A. M. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti negaliojančia 2005 m. gruodžio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 28 17 punkto dalį dėl darbų saugos instrukcijos krovėjui Nr. 175, patvirtintos 2000 m. kovo 27 d., 1.17 punkto „Saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti, žinoti ir vykdyti saugos darbe norminių aktų reikalavimus“ reikalavimų pažeidimo. Nurodė, jog pagal 2005 m. rugpjūčio 18 d. darbo sutartį dirbo pas atsakovą krovėju. 2005 m. gruodžio 2 d. darbo metu įvyko nelaimingas atsitikimas – atsakovo darbuotojo vairuojamas autokrautuvas apsisukdamas kliudė ieškovą, parbloškė ir sužalojo. Ieškovui buvo nustatyti įvairūs kojų kaulų lūžiai, atliktos operacijos, jis ilgai gydytas ligoninėje. Ieškovui nustatytas 75 procentų darbingumo lygis. Turtinę žalą atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Atsakovas turi atlyginti 50000 Lt neturtinę žalą, atsiradusią dėl ieškovo patirtų dvasinių išgyvenimų, fizinių skausmų. Ieškovas nebegali sportuoti, ilgiau pavaikščiojus skauda kojas, neranda darbo, nes negali dirbti stovimo darbo, daug vaikščioti, dirbti krovėjo, sargo darbo. Darbų saugos instrukcijos krovėjui Nr. 175, patvirtintos 2000 m. kovo 27 d., 1.17 punkto reikalavimų ieškovas nepažeidė. Tai patvirtina nelaimingo atsitikimo darbe akto 7 punkte nurodytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, patvirtinančios A. M. kaltę.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2005 m. gruodžio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 28 17 punkto dalį dėl darbų saugos instrukcijos krovėjui reikalavimų pažeidimo, priteisė ieškovui iš atsakovo 6125 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo po 40 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui ir valstybei, 3 Lt pašto išlaidų valstybei, iš ieškovo 1316 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui ir 25 Lt pašto išlaidų valstybei. Vadovaudamasis Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 73 punktu, sprendė, jog reikalavimas pripažinti neteisėtu nelaimingo atsitikimo akto dalį yra neteismingas Kauno miesto apylinkės teismui. Nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam reikia ir toliau vartoti tam tikrus vaistus, kad jis nuolat jaučia skausmą, kad dėl patirtų sužalojimų turi lankytis pas gydytojus. Sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl įvykio buvo kaltas vien tik ieškovas, kad buvo didelis ieškovo neatsargumas, dėl kurio reikėtų atmesti ieškovo prašymą dėl žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimo. Konstatavo, kad dėl nelaimingo atsitikimo ieškovas patyrė neigiamas pasekmes, pergyvenimus, įvykęs nelaimingas atsitikimas apsunkina ieškovui galimybę surasti darbą. Atsižvelgęs į visas įvykio aplinkybes, ieškovo patirtą neturtinę žalą vertino 10000 Lt, kurią sumažino sumomis, ieškovo gautomis iš atsakovo (3000 Lt) ir draudimo kompanijos pagal atsakovo sudarytą draudimo sutartį (875 Lt).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir byla nutraukta, neteisėta ir nepagrįsta.

Nutraukiant bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2005 m. gruodžio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 28 17 punkto dalį dėl darbų saugos instrukcijos krovėjui reikalavimų pažeidimo kaip neteismingą Kauno miesto apylinkės teismui, pažeista CPK 26 straipsnio 2 dalis. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Pažeistos CPK 185 straipsnio nuostatos. Pripažinus, jog atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl nelaimingo atsitikimo, sprendimo motyvuojamoje dalyje daroma prieštaringa išvada, kad dėl nelaimingo įvykio kaltas ir ieškovas. Dėl to klaidingai tik 10000 Lt įvertinta ieškovo patirta neturtinė žala. Ji dar nepagrįstai sumažinta 3875 Lt, kuriuos atsakovas išmokėjo ieškovui kaip darbo užmokestį.

Motyvas, jog ieškovas nepateikė įrodymų dėl tam tikrų vaistų vartojimo, nuolat jaučiamo skausmo, lankymosi pas gydytojus dėl patirtų sužalojimų, prieštarauja byloje esantiems išrašams iš ieškovo ligos istorijų.

Nepasisakyta dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Nepagrįstai iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nes ieškovas nuo jų atleistas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnį.

Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, jog ieškovas, ginčydamas nelaimingo atsitikimo darbe akto priežastis, bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į atsakovą ar Valstybinę darbo inspekciją dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo priežasčių ir aplinkybių. Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2005 m. gruodžio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 28 17 punkto dalį pirmosios instancijos teismui pateiktas nesilaikant Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintos Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatytos ginčų išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, praleidus įstatymų nustatytą 2 mėnesių terminą. Ieškovui iš atsakovo priteistas neturtinės žalos dydis nėra sumažintas, o priteistas, atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir į kitose bylose suformuotus precedentus dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, pripažįstant, jog dėl žalos atsiradimo yra ir nukentėjusiojo kaltės. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo gali būti ieškovo pareiškimu priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnis) ir tai nėra apeliacinio apskundimo dalykas. Iš ieškovo pagrįstai priteistos 25 Lt pašto išlaidos valstybei, nes jam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu joje dalyvaujantys asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad žala ieškovui buvo padaryta nelaimingo atsitikimo darbe metu. 2005 m. gruodžio 2 d. atsakovo darbuotojas A. M. su elektrokrautuvu ant darbinės aikštelės pakėlė A. B., kad jis atitentuotų priekabos galą. Po to ieškovas buvo nuleistas ant žemės. Jis išlipo iš aikštelės ir nuėjo atkabinti bei atidaryti priekabos galinį bortą, o A. M. tuo metu su elektrokrautuvu sukosi, kad pavažiuotų į šoną ir pastatytų krautuvą į kėlimo aikštelę. Ieškovas, atkabinęs priekabos borto vieną galą, žengė keletą žingsnių atbulas ir tuo metu buvo parblokštas bebaigiančio apsisukti elektrokrautuvo, kurį vairavo A. M. (t.1, b.l. 7-8). Nelaimingo atsitikimo metu ieškovui buvo diagnozuotas kairės kojos abiejų kulkšnelių lūžimas, šolikaulio išnirimas, laivakaulio lūžimas, kulnikaulio lūžimas, odos nubrozdinimas, dešinės pėdos dadikaulių lūžimas (t.1, b.l.7, 2 pusė). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė, kad nuo 2006 m. lapkričio 30 d. iki 2007 m. lapkričio 23 d. ieškovui buvo nustatytas 40 procentų darbingumas (t.1, b.l. 13, 14), nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d. – 75 procentų (t.1, b.l. 15), o nuo 2008 m. lapkričio 26 d. toks pat netekto darbingumo procentas nustatytas neterminuotai (t.1, b.l. 88).

Pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydį apeliantas ginčija motyvuodamas tuo, kad nėra jo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo.

Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

2005 m. gruodžio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastimis yra saugos ir sveikatos norminio teisės akto darbuotojams ir privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kitų. reikalavimų - 2001 m. rugpjūčio 30 d. patvirtintos Darbų saugos instrukcijos elektrinio krautuvo vežimėlio vairuotojui nr. 222 1.17 punkto „Saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti, žinoti ir vykdyti saugos darbe norminių aktų reikalavimus“, 2000 m. kovo 27 d. patvirtintos Darbų saugos instrukcijos krovėjui nr. 175 1.17 p. „Saugoti savo ir nekenti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai dirbti, žinoti ir vykdyti saugos darbe norminių aktų reikalavimus“ - pažeidimas. 2005 m. rugpjūčio 18 d. pasirašydamas darbo sutartį Nr. 8978, 10.1 punktu ieškovas įsipareigojo vykdyti bendrovėje esamų tvarkų, instrukcijų, įsakymų bei kitų norminių aktų reikalavimus, susijusius su krovėjo darbu, ir patvirtino, kad su jais yra supažindintas. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akto išvados nebuvo ginčijamos LR Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų V skyriuje numatyta tvarka. Tuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo dėl nelaimingo atsitikimo kaltą esant ir ieškovą.

Nesutiktina su apelianto argumentu, kad nutraukiant bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 2005 m. gruodžio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 28 17 punkto dalį dėl darbų saugos instrukcijos krovėjui reikalavimų pažeidimo kaip neteismingą Kauno miesto apylinkės teismui, pažeista CPK 26 straipsnio 2 dalis.

Pastarojoje civilinio proceso normoje nustatyta, kad jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2008, konstatavo, kad aiškinant tokį įstatymo normos rašytinį tekstą darytina išvada, jog pagrindiniai reikalavimai turi būti kilę iš civilinių teisinių santykių. Tuo atveju, kai vienas jų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, tai bendrosios kompetencijos teismas išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą. Jis išsprendžiamas dėl to, kad, esant teismo sprendimui dėl civilinių teisinių santykių, neliktų galiojančio individualaus pobūdžio administracinio teisės akto, nebeturinčio teisinės reikšmės. Nagrinėjamu atveju apelianto prašoma pripažinti negaliojančia 2005 m. gruodžio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 28 17 punkto dalis dėl darbų saugos instrukcijos krovėjui reikalavimų pažeidimo yra tik vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo. Sprendimo priėmimas šioje byloje prašomos pripažinti negaliojančia akto dalies teisinės reikšmės neįtakoja. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo procesinių prielaidų nagrinėti reikalavimą pripažinti negaliojančia 2005 m. gruodžio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 28 17 punkto dalį dėl darbų saugos instrukcijos krovėjui reikalavimų pažeidimo. Priešingu atveju būtų pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės. Ieškovas minimo akto neginčijo LR Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu nr. 1118 patvirtinta nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 73 punkte numatyta tvarka.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais dėl netinkamai nustatyto neturtinės žalos dydžio ( CPK 185 str. ).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ( CK 6.250 straipsnio 1d.). Bendrieji neturtinės žalos kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Formuodamas teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pagal minimą civilinės teisės normą dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai (2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Medikai nukentėjusiojo nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtos traumos nepriskyrė sunkiam sveikatos sutrikdymui (t.1, b.l. 29). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovui nuo 2008 m. lapkričio 26 d. neterminuotam laikui nustatė 25 procentų darbingumo netekimą (t.1, b.l. 88). Be kitų aplinkybių, neturtinės žalos dydį apylinkės teismas nustatė atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl tam tikrų vaistų vartojimo, nuolat jaučiamo skausmo, lankymosi pas gydytojus dėl patirtų sužalojimų. Įvertinus, kad ieškinyje nurodomo įvykio metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai, bei aktyvų teismo vaidmenį bylose, kilusiose ir darbo teisinių santykių, apygardos teismas ieškovo sveikatos istorijas apžiūrėjo savo iniciatyva ( CPK 8 str., 3 str. 6 d., 410 str. 1 d.). Gauti duomenys patvirtina, kad dėl sužalojimų, padarytų nelaimingo atsitikimo darbe metu, ieškovas turi nuolat rūpintis savo pašlijusia sveikata, jaučia skausmą, trauma turi įtakos jo darbinei veiklai, nes dėl patirtų sveikatos sutrikdymo tęstinių, ilgalaikių pasekmių jam sunku konkuruoti darbo rinkoje (t.1, b.l. 73-75). Byloje nėra duomenų, kad dėl patirtos traumos liekamųjų reiškinių ieškovo gyvenimo kokybė pagerės.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgiama ir į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas neįrodinėja, jog jis nepajėgtų sumokėti ieškovo prašomos priteisti sumos neturtinei žalai atlyginti, byloje tokių duomenų taip pat nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera ir priteistos konkrečios sumos sumokėjimas jos ženkliai neįtakotų.

Nustatant konkrečios atlygintinos neturtinės žalos dydį, svarbus ir atsakovo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo klausimas. Atsakovas savo kaltės dėl įvykio neneigia. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte konstatuota, jog ieškovą sužalojęs elektrinio krautuvo vežimėlio vairuotojas taip pat pažeidė saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimus (t.1, b.l. 8).

Vadovaudamasi visomis šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškiniu prašytas priteisti 50000 Lt neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, tačiau pirmosios instancijos teismo priteista 6125 Lt suma neturtinei žalai atlyginti nėra pakankama dėl žalos padarymo ieškovui kilusioms negatyvioms pasekmėms maksimaliai sušvelninti. Atsižvelgdama į aptartus neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijus ir vadovaudamasi susiklosčiusia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2005, 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2005, 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006, 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2007, 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007, 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007 ir kt.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė neturtinės žalos dydžio įvertinimą reglamentuojančią materialinės teisės normą bei CPK 185 straipsnį, todėl ieškovui priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti padidina iki 15000 Lt ( CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija iš šios sumos atskaito sumas, kurias ieškovui atsakovas (3000 Lt) ir draudimo kompanija pagal atsakovo sudarytą draudimo sutartį (875 Lt) sumokėjo kaip kompensaciją už patirtą neturtinę žalą. Jas minusavus, ieškovui priteistina suma neturtinei žalai atlyginti sudaro 11125 Lt. Apeliacinio skundo argumentus, jog šios sumos buvo išmokėtos kaip darbo užmokestis, paneigia atsakovo pateikti 2006 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 253 dėl draudimo išmokos, 2006 m. liepos mėn. algalapis, 2009 m. vasario 3 d. pažyma Nr. 09-80-9, 2009 m. kovo 18 d. pažyma Nr. S.IT-1552 (t.1, b.l. 50, 51, 76, 158), ieškovo pateikta kortelės sąskaitos ataskaita (t.2, b.l. 115).

Teisingas apelianto argumentas, kad teismas neišsprendė ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovo reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, sprendimas pakeistinas ( CPK 326 str. 1 d. 3p.).

Pakeitus neturtinės žalos dydį (ieškinį patenkinus 22 procentais), atitinkamai pakeistinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, jas paskirstant proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ( CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei žyminio mokesčio nepriteisė (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas iš atsakovo valstybei priteisia 337,75 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už patenkintą ieškinio dalį, bei tokio pat žyminio mokesčio dydžio sumą, mokėtiną už apeliacinį skundą (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 4 d.).

Nuo 2008 m. vasario 29 d. valstybė ieškovui 50 procentų garantavo ir apmokėjo antrinę teisinę pagalbą, o nuo 2009 m. vasario 4 d. – 100 procentų. Pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 20 straipsnio 1 dalį, asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6-8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Dėl to sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė 25 Lt pašto išlaidų valstybei, nes nuo šių išlaidų atlyginimo jis yra atleistas. Ši sprendimo dalis panaikintina. Iš atsakovo valstybei priteista procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma padidintina iki 6,16 Lt.

CPK 99 straipsnio 2 d. nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Iš 2009 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. TP-7-(2.10)-338, 2009 m. birželio 17 d. pažymos Nr. TP-7-(2.10)-477, 2009 m. gruodžio 7 d. pažymos Nr. TP-7-(2.10)-1040) matyti, kad valstybės išlaidos iki 2009 m. vasario 4 d. sudarė 480 Lt, po šios datos – 750 Lt. Atsižvelgus į patenkintų ieškininių reikalavimų dalį, iš atsakovo valstybei priteistina 217,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nors ieškovas pateikė 2010 m. vasario 4 d. kvitą apie 425 Lt įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pagal aukščiau nurodytas į bylą pateiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas šioje byloje ieškovo mokėtina suma už minimas paslaugas sudaro 240 Lt. Ši suma proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina iš atsakovo ( 52,80 Lt). Atitinkamai pakeistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovui ir valstybei priteista po 40 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 3, b.l. 3). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo atsakovui priteistina 900 Lt advokato pagalbos išlaidų. Valstybė apeliacinės instancijos teisme patyrė 220 Lt advokato pagalbos išlaidų, todėl iš atsakovo jai priteistina 22 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

nutaria:

apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimą, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senukų prekybos centras“ ( įmonės kodas 234376520) ieškovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti padidinant iki 11125 Lt (vienuolikos tūkstančių šimto dvidešimt penkių litų).

Priteisti ieškovui iš atsakovo 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senukų prekybos centras“ 337,75 Lt (tris šimtus trisdešimt septynis Lt 75 ct) žyminio mokesčio

Pakeisti sprendimo dalį dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senukų prekybos centras“ ieškovui A. B. priteisiant 52,80 Lt (penkiasdešimt du Lt 80 ct), valstybei – 217,80 Lt (šimtą dešimt litų 25 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria valstybei iš ieškovo A. B. priteista 25 Lt (dvidešimt penki litai) pašto išlaidų. Iš atsakovo valstybei priteistą procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumą padidinti iki 6,16 ( šešių Lt 16 ct).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senukų prekybos centras“ 337,75 Lt (tris šimtus trisdešimt septynis Lt 75 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 22 ( dvidešimt du ) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Senukų prekybos centras“ iš ieškovo A. B. 900 Lt (devynis šimtus) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Galina BlaževičRamūnas Mitkus