Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo A. Z. pareiškimą dėl lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, valstybės įmonė „Registrų centras“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Pareiškėja A. A. (pagal asmens tapatybės dokumentus – A. Z.) yra translytė moteris. Pagal civilinės būklės aktų įrašus pareiškėjas yra vyriškos lyties (biologinė lytis) asmuo, tačiau pareiškėjas ilgą laiką save identifikuoja kaip moterį ir gyvena kaip moteris (socialinė lytis);2017-08-16 pareiškėjui Žirmūnų psichikos sveikatos centre diagnozuotas transseksualumas (TLK-10 kodas F64.0);Pareiškėjas yra pradėjęs lyties pakeitimo procesą. Pareiškėjas, privačiai konsultuojamas endokrinologo, yra pradėjęs gydimą pakaitine hormonų terapiją. Sėkmingas hormoninio gydymo taikymas sąlygojo pageidaujamus fizinės išvaizdos pokyčius – pareiškėjas socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip moteriškos lyties asmuo;Radikalių pageidaujamų fizinės išvaizdos pokyčių pagrindu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių su individualiais prašymais dėl lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose, siekiant sinchronizuoti šiuos įrašus su tikrąja pareiškėjo lytine tapatybe ir lytimi;Civilinės metrikacijos skyrius netenkino pareiškėjo prašymo dėl lyties ir asmens kodo ištaisymo ir nurodė, kad kol nėra priimtas lyties pakeitimo įstatymas, Civilinės metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl lyties pakeitimo registravimo. Kita vertus, pripažino, kad nors Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokiu teisiniu pagrindu galėtų būti teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjos prašymas;Civilinės metrikacijos skyrius analogiškai nusprendė netenkinti ir pareiškėjo prašymų dėl vardo (išvada Nr. A136- 2909/17(2.4.1.51/TD1) ir pavardės (išvada Nr. A136-2910/17(2.4.1.51-TD1) pakeitimo. Išvadoje Nr. A136-2910/17(2.4.1.51-TD1) dėl pavardės pakeitimo teigiama, jog pareiškėjo asmens kode, kuris šiuo metu nurodytas Lietuvos Respublikos Gyventojų Registro informacinėje sistemoje ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelėje, esantis pirmas skaitmuo „3“, atitinka vyro gimusio XX šimtmetyje požymius. Pareiškėjo turima pavardės forma Z. atitinka jo lytį. Pasirinkta pavardės A. forma neatitinka pareiškėjo lyties, ji tinkama tik moteriškos lyties asmenims. Atsižvelgiant į tai, nurodyta, kad tenkinti pareiškėjo prašymo dėl pavardės pakeitimo nėra teisinio pagrindo;Asmens teisę pakeisti lytį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.27 straipsnis, kuriame nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Ši teisės norma neapibrėžia skirtingų lyties keitimo proceso etapų, tai yra teisinio lyties pakeitimo pripažinimo ir medicininio gydymo;Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dar nėra atlikęs chirurginės lyties pakeitimo operacijos, tačiau, kaip nurodoma faktinėse aplinkybėse, savo konkliudentiniais veiksmais (t. y. hormoninių preparatų vartojimu) yra aiškiai išreiškęs siekį atlikti su pageidaujamais fizinės išvaizdos pokyčiais susijusias medicinines lyties pakeitimo procedūras. Kita vertus, šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia galimybės atlikti visų su medicininiu lyties pakeitimu susijusių procedūrų;CK 2.18 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad valstybė privalomai registruoja asmens lyties pakeitimą. šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato (ir niekada nenumatė) imperatyvaus reikalavimo atlikti chirurginę lyties pakeitimo operaciją prieš kreipiantis į atsakingas institucijas dėl atitinkamų įrašų civilinės būklės aktuose ištaisymo ar pakeitimo;Remiantis 2017 metų duomenimis, net dvidešimt ET valstybių narių – tarp jų ir Estija, Suomija, Danija bei Švedija – suteikia galimybę translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus (t. y. ištaisyti civilinės būklės aktų įrašus) be privalomosios chirurginės operacijos reikalavimo. Iš esmės tai reiškia, jog lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašai civilinės būklės aktuose yra ištaisomi iš anksto numatytuose ir teisiškai reglamentuotose lyties pakeitimo proceso etapuose, dažniausiai – pradėjus pakaitinę hormonų terapiją;Asmens lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės ištaisymo civilinės būklės aktuose atžvilgiu asmens biologinės lyties charakteristikos nėra svarbios, nes šia procedūra siekiama įtvirtinti būtent subjektyvų asmens savęs priskyrimą vienai ar kitai lyčiai (socialinė lytis), tokiu būdu sudarant sąlygas efektyviai dalyvauti ekonominiame bei socialiniame šalies gyvenime;Dėl sėkmingai taikomos pakaitinės hormonų terapijos sąlygotų pageidaujamų fizinės išvaizdos pokyčių, pareiškėjas socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip moteriškos lyties asmuo. Pareiškėjas kryptingai konstruoja savo socialinį identitetą kaip moteriškos lyties asmuo darbovietėje, draugų ir pažįstamų rate, socialiniuose tinkluose ir kitur. Pareiškėjas taip pat nuolatos dėvi įprastai su moteriška lytimi asocijuojamus drabužius, augina ilgus plaukus, kalba ir elgiasi „moteriškai“. Kita vertus, pareiškėjo asmens tapatybės dokumentuose yra nurodyta vyriška lytis ir su ja asocijuojamas asmens kodas, prasidedantis skaičiumi „3“. Toks faktinis neatitikimas tarp pareiškėjo realios išvaizdos ir asmens tapatybės dokumentų turi didelį poveikį pareiškėjo gyvenimui visuomenėje. Dėl dabartinės situacijos potencialiai galėtų būti suvaržyta pareiškėjo judėjimo laisvė keliaujant ir kertant valstybės sieną, nes būtų kvestionuojamas pareiškėjo pateikiamų asmens tapatybės dokumentų autentiškumas;Dėl neatitikimo tarp faktinės fizinės išvaizdos ir asmens tapatybės dokumentuose nurodytų asmens lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašų pareiškėjas nuolatos susiduria su žeminančiomis situacijomis, pavyzdžiui, įsigyjant tabako gaminius, atsiimant siuntinį pašto skyriuje ar norint atidaryti sąskaitą banke, kreipiantis į medikus ir bet kur kitur, kai, paprašius pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą, pareiškėjas yra priverstas atskleisti savo lytinę tapatybę ir tokiu būdu susidurti su neabejotinomis priešiškumo ar diskriminacijos apraiškomis;Galimybė atsisakyti pakeisti lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašus civilinės būklės aktuose neatlikus konkrečiu medicininio pobūdžio procedūrų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, neproporcingai apribotų pareiškėjo konstitucinę teisę į privataus gyvenimo gerbimą.Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teismui pateikė atsiliepimą, nurodė, kad sutinka su pareiškėjo reikalavimu pakeisti civilinės būklės aktų įrašus. Papildomai nurodė, jog pareiškėjas pateikė medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta diagnozė F64 (transseksualumas – lyties tapatybės sutrikimas). Tokiu būdu pilnamečio ir nesusituokusio asmens civilinės būklės aktuose esantis įrašas apie lytį turi atitikti faktinę padėtį, nes tik tokiu būdu bus užtikrintas asmens, kuriam atlikta lytinių organų rekonstrukcinė operacija, privatus gyvenimas bei nepažeistas asmens orumas (b. l. 31-32).Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra (b. l. 36-38). Atsiliepimas iš esmės grindžiamos šiomis aplinkybėmis ir argumentais:Civilinė būklės aktų įrašų ištaisymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Civilinės būklė aktų registravimo taisyklės); Suinteresuotas asmuo nepatenkino pareiškėjos prašymo dėl lyties ir asmens kodo ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose, kadangi šio klausimo išsprendimui nėra numatyto teisinio reguliavimo;Asmens teisę pakeisti lytį reglamentuoja CK 2.27 straipsnis, tačiau lyties pakeitimo sąlygos bei tvarka Lietuvos Respublikos teisės aktų nėra reglamentuota. Tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokiu teisiniu pagrindu galėtų būti pripažintas teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjo prašymas. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Registrų centrą pakeisti asmens kodą, kad šis kodas atspindėtų moteriškąją pareiškėjo lytį, yra išvestinis iš pareiškėjo reikalavimo pakeisti pareiškėjo lytį civilinės būklės aktuose. Dėl kitų reikalavimų Registrų centras nepasisako ir prašo dėl jų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (b. l. 44-46).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. 2017-08-16 pareiškėjui Žirmūnų psichikos sveikatos centre diagnozuotas transseksualumas (TLK-10 kodas F64.0) (b. l. 17-18). Pareiškėjas, privačiai konsultuojamas endokrinologo, yra pradėjęs gydimą pakaitine hormonų terapija (b. l. 19). Pareiškėjas kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių su individualiais prašymais dėl lyties ir asmens kodo įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose ir dėl vardo ir pavardės pakeitimo, siekiant sinchronizuoti šiuos įrašus su tikrąją pareiškėjo lytine tapatybe ir lytimi (b. l. 26-27). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2017-08-12 nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymų dėl lyties ir asmens kodo ištaisymo ir dėl vardo ir pavardės pakeitimo (b. l. 15-16, 28-29).

III. Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados

7. CK 2.27 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsniu Vyriausybei buvo pasiūlyta iki 2003 m. sausio 1 d. parengti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą, tačiau pareiškimo nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikoje nėra priimtų lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatančių įstatymų. Teismas, pripažįsta, kad egzistuoja teisės spraga dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas nepriėmė pareiškėjos teisės keisti lytį realizuoti būtino teisės akto. Tačiau tai nereiškia, kad jeigu dėl to, kad įstatymų leidėjas nėra išleidęs teisės akto, kurį turėjo išleisti, toks asmuo negali ginti savo pažeistų teisių. Asmuo, kurio teisės pažeidžiamos visais atvejais, turi teisę kreiptis į teismą. Taigi jeigu dėl to, kad įstatymais ir kitais teisės aktais nėra nustatytas teisinis reguliavimas ir dėl to pažeidžiamos asmens teisės, valstybės institucijų neveikimu pažeidžiamų asmens teisių gynybą turi užtikrinti bendrosios kompetencijos bei administraciniai teismai, tiesiogiai taikydami Konstitucijos nuostatas (Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-08-08 nutarimas).

8. Vadovaujantis CK 2.18 straipsnio 8 punktu valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktą – asmens lyties pakeitimą; pastarąjį aktą registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą (CK 2.19 straipsnio 1 dalis). CK 3.281 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių (pakeistų 2015 m. liepos 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-191 „Dėl teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kurios galiojo iki 2017 m. sausio 1 d.). Civilinės metrikacijos taisyklių 109.8 punktas nustato, kad civilinės būklės aktų įrašai papildomi, pakeičiami, ištaisomi, jei pakeista asmens lytis, vardas ir pavardė dėl lyties pasikeitimo (hermafroditui) ar pakeitimo. Civilinės metrikacijos taisyklių 111.1 punktas suteikia teisę civilinės būklės akto įrašą keisti, remiantis teismo sprendimu.

9. Kadangi įstatymo leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo dėl lyties pakeitimo procedūrų taikymo bei neapibrėžė įstatyminiu lygmeniu sąvokos „lyties pakeitimas“ ar „lyties pakeitimas medicininiu būdu“, teismas šalina šią įstatymo spragą, ad hoc nustatydamas, kad sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinamas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys (konstatuotas transseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas ir pan.), tiek paties asmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas, pavardė; dėvėjimas kitos lyties rūbų; išvaizdos pokyčiai ir elgsena, būdinga kitai lyčiai ir pan.). Tokios išvados teismas priėjo vadovaudamasis prigimtinėmis žmogaus teisėmis, (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis), įskaitant ir teisę pilnamečiui asmeniui nuspręsti dėl lyties keitimo (CK 2.27 straipsnis); taip pat žmogaus konstitucine teise į orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis) bei žmogaus konstitucine teise į privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis).

10. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad pareiškėjui A. Z. (A. A.) buvo diagnozuotas transseksualumas, taip pat pastarajam yra taikoma endokrininė hormonų terapija (b. l. 24-28, 29-30). Dėl sėkmingai taikomos pakaitinės hormonų terapijos sąlygotų pageidaujamų fizinės išvaizdos pokyčių pareiškėjas socialinėje erdvėje yra matomas ir atpažįstamas kaip moteriškos lyties asmuo. Pastarasis kryptingai konstruoja savo socialinį identitetą kaip moteriškos lyties asmuo, dėvi įprastai su moteriška lytimi asocijuojamus drabužius, augina ilgus plaukus, kalba ir elgiasi „moteriškai“. Suinteresuoti asmenys duomenų apie tai, kad pareiškėjo lyties įrašo civilinės būklės aktuose pakeitimas pažeis viešą interesą ar kitų asmenų interesus, nepateikė. Taigi, įvertinus tai, kad pareiškėjui diagnozuotas transseksualumas (TLK-10 kodas F64.0), dėl taikomos pakaitinės hormonų terapijos bei laikant save translyte moterimi, pareiškėjas socialinėje erdvėje atpažįstamas kaip moteriškos lyties asmuo, todėl civilinės būklės aktuose esantis įrašas turi atitikti faktinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo tenkintinas, Civilinės metrikacijos skyriaus 2017-08-12 išvada Nr. A136-2908/17(2.4.1.55/TD1), 2017-08-12 išvada Nr. A136-2909/17(2.4.1.55/TD1) ir 2017-08-30 išvada Nr. A136-2910/17(2.4.1.55/TD1) panaikintinos, Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas ištaisyti įrašus apie pareiškėjo lytį, vardą, pavardę ir asmens kodą civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų vyrišką pareiškėjos lytį (įrašą apie asmens lytį pakeisti iš „VYR/M“ į „MOT/F“, įrašą apie asmens vardą pakeisti iš „A.“ į „A.“, o įrašą apie asmens pavardę pakeisti iš „Z.“ į „A.“).

11. Kadangi asmens kodo struktūros sudarymas/pakeitimas priskirtas valstybės įmonei „Registrų centas“, teismas būtent pastarajam asmeniui sprendimu formuluoja įpareigojimą pirmąjį asmens kodo skaitmenį pakeisti iš „3“ į „4“ (Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1495 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“ 25-27 punktai).

12. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07). Papildomai teismas pažymi, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl lyties keitimo operacijos negalimumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

13. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2017-08-12 išvadą Nr. A136-2908/17(2.4.1.55/TD1), 2017-08-12 išvadą Nr. A136-2909/17(2.4.1.51/TD1) ir 2017-08-30 išvadą Nr. A136-2910/17(2.4.1.51/TD1).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie pareiškėjo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lytį, vardą, pavardę ir asmens kodą civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų moterišką pareiškėjo lytį (asmens lytį pakeisti iš „VYR/M“ į „MOT/F“, įrašą apie asmens vardą pakeisti iš „A.“ į „A.“, o įrašą apie asmens pavardę pakeisti iš „Z.“ į „A.“).

Įpareigoti suinteresuotą asmenį valstybės įmonę „Registrų centras“, juridinio asmens kodas 124110246, pakeisti pareiškėjo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirmąjį asmens kodo skaitmenį iš „3“ į „4“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.