Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei, nuteistiesiems K. K. ir P. K., jų gynėjui advokatui Stanislovui Raulušaičiui, nukentėjusiajam S. O., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. O. ir nuteistųjų K. K. ir P. K. gynėjo advokato Stanislovo Raulušaičio apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 138 str.1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, paskiriant įpareigojimą per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su gydymusi ar darbu.

P. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 str.1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, pripažintas kaltu pagal BK 140 str.1 d. (iki 2013-07-13 galiojusia redakcija) ir nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str.1 ir 4 dalimis P. K. paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams, paskiriant įpareigojimą per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos .

Priteista solidariai iš kaltinamųjų K. K. ir P. K. nukentėjusiajam S. K. 250 (du šimtai penkiasdešimt) litų turtinės žalos atlyginimo ir 1000 (vienas tūkstantis) litų neturtinės žalos atlyginimo. Priteista solidariai iš kaltinamųjų K. K. ir P. K. nukentėjusiajam S. O. 1039,39 Lt (vienas tūkstantis trisdešimt devyni litai 39 ct) turtinės žalos atlyginimo, 1000 (vienas tūkstantis) litų neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 (vienas tūkstantis) litų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. pagal BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t.y. 2012 m. balandžio 08 d. apie 18.00-19.00 val., Varėnos r. Žilinų k. (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus, kilus ginčui, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau vieną smūgį S. O. į sprandą ir ne mažiau vieną kartą spyrė koja S. K. į krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. O. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio peties traumos nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, ir nukentėjusiajam S. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl krūtinės ląstos kairės pusės X šonkaulio lūžimo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

P. K. pagal BK 138 str.1 d. ir BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą ir nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t.y. 2012 m. balandžio 08 d. apie 18.00-19.00 val. Varėnos r. Žilinų k. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kilus ginčui ir jo tėvui K. K. tyčia sudavus kumščiu ne mažiau vieną smūgį S. O. į sprandą, jis –P. K. tyčia ne mažiau vieną kartą spyrė koja S. O. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. O. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nosies kaulų lūžio ir kaktinio ančio išorinės sienelės lūžimo, ir mediniu pagaliu tyčia sudavė ne mažiau vieną smūgį T. U. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. U. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kaktos-viršugalvio kairėje pusėje.

Nukentėjusysis S. O. prašo pakeisti 2014 m. vasario 4 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priteisti solidariai iš atsakovų K. K. ir P. K., jo, S. O. naudai: 20.000 Lt neturtiniai žalai atlyginti; 2.100 Lt advokato atstovavimo išlaidas (ikiteisminis tyrimas ir pirmos instancijos teismas) ir 1.500 Lt (transporto išlaidas ir apeliacinio skundo surašymas). Skunde nurodo, jog nesutinka, kad konfliktas įvyko dėl jo kaltės, nes jo pasakyti žodžiai apie tai, kad kaimynai turėtų tarpusavyje gyventi draugiškai, neskriausti vienas kito, o įvykus konfliktui dėl to kaltas turėtų vyriškai atsiprašyti kito, gali sudaryti pagrindą į pasakytą sureaguoti agresyviai ir pradėti naują konfliktą peraugusį į sumušimą, apeliantas visiškai nesutinka, kad jo elgesys buvo provokuojantis. Apeliantas tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistieji padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus dėl neatsargumo, arba nukentėjusiųjų veiksmuose buvo didelis neatsargumas, arba žala atsirado dėl jų kaltės, todėl jo įsitikinimu, teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo visiškai nepagrįstas. Posumušimo dėl patirtų traumų skausmai nepraeina, riboti judesiai, kas sudaro papildomus sunkumus kasdieniniame gyvenime, todėl mano, kad neturtinė žala jo vertinta 20.000 litų sumoje reali.

Apeliantas taip pat nesutinka ir su teismo sprendimo dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo priteisimo. Nurodo, kad bylos nagrinėjamas truko ilgai, advokatas jį konsultavo, ruošė procesinius dokumentus, teikė kitą būtiną teisinę pagalbą, teismo žinioje byla buvo 10 mėnesių, buvo surengti 6 teismo posėdžiai, kuriuose teko dalyvauti, todėl, apelianto įsitikinimu, jo prašoma priteisti 2100 Lt suma yra minimali ir neabejotinai turi būti priteista jo naudai. Apeliantas papildomai prašo priteisti 1500 lt už komandiruočių ir transporto išlaidas važinėjant į eismo posėdžius bei už apeliacinio skundo surašymą.

Nuteistieji P. K. ir K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendį, kuriuo K. K. nuteistas pagal BK 138 str. l d. ir P. K. nuteistas pagal 140 str. 1 d. ir 138 str. l d. ir jų veiką perkvalifikuoti pagal BK 28 straipsnį bei atmesti ar palikti nenagrinėtus nukentėjusiųjų S. O. ir S. K. civilinius ieškinius.

Nuteistasis P. K. dėl nurodo, kad teismas nepilnai įvertino faktines bylos aplinkybes, jo kaltės subjektyviąją pusę ir neteisingai vertino, kad nusikalstamus veiksmus jis atliko tyčia viešoje vietoje, t.y. gatvėje prie savo tėvų namų. Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nurodė tikrąsias konflikto priežastis, kad S. O. pirmas jam sudavė, vėliau jį mušė T. U. su S. O.. Kaip paaiškėjo, jie apeliantą mušė dėl to, kad įtarė, jog jo pilnametis brolis Eimantas sulaužė nosį S. O. sūnui R., tačiau iš tiesų taip nebuvo. T. U. su S. O. dar pasikvietę S. K. atėjo į jų šeimos kiemą vykdyti „teisingumo", kur įvyko muštynės, kurių metu sužalojimus patyrė visi jų dalyviai. Apeliantas pažymi, kad muštynių metu nukentėjo jo tėvas, motina, brolio E. draugė N. Z. M. ir nors akivaizdu, kad jie tik gynėsi nuo į jų kiemą įsiveržusių neblaivių, agresyviai nusiteikusių asmenų, tačiau liko nuteisti dėl juos užpuolusių asmenų sužalojimo. P. K. neneigia kad gindamas savo tėvą, motiną ir brolio draugę sudavė smūgius T. U., S. K. ir S. O., tačiau jo veiksmai negali būti laikomi tyčiniais, nes tai buvo gynyba - būtinoji gintis. Apelianto įsitikinimu, būtent tokia situacija, kad T. U., S. K. ir S. O., vykdydami tariamą teisingumą įsiveržė į jų šeimos kiemą ir sudavė smūgius ne tik vyrams, bet ir moterims, rodo, kad apelianto atlikti veiksmai pilnai atitinka būtinajai ginčiai kilti keliamus reikalavimus.

P. K. nurodo, kad nusikalstamą veiką atitinkančius veiksmus jis padarė 2012 m. balandžio 8 d., t. y. dar būdamas nepilnametis, o BK XI skyriuje nurodyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Teismas, priimdamas nuosprendį ir taikydamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo amžių ir netaikė BK numatytų nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų ir nuteisė jį per griežta bausme.

Apeliantas K. K. teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis ir kiti asmenys nebuvo užpulti nukentėjusiųjų savo kieme ir nesigynė nuo nukentėjusiųjų užpuolimo ir nurodė, kad byloje apklausti liudytojai, kurie nėra susiję su konflikto šalimis, patvirtino, kad konfliktas vyko ant gatvės arba ant įvažiavimo į K. sodybos kiemą. Tačiau apeliantas tvirtina, kad būtent apklausti liudytojai: R. K., E. K., I. A., K. A., N. Z. M. ir E. B. patvirtino, kad muštynės prasidėjo ir vyko jų šeimos kieme. Apelianto įsitikinimu, jeigu teismas būtų objektyviai vertinęs visų liudytojų parodymus, būtų priėmęs teisingą sprendimą - jį ir P. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 28 straipsnį. K. K. skunde nurodo, kad teismas laikė, jog jo sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau byloje netyrė, kokią įtaką nusikaltimo padarymui galėjo turėti neblaivumo faktas bei apskritai nenurodė, kuo remiantis nustatė jo neblaivumą. Apeliantų nuomone, teismas be išlygų tikėjo nukentėjusiųjų parodymais apie nusikaltimo aplinkybes, nors jų parodymai bylos nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu nenuoseklūs ir prieštaringi. S. O. teigė, kad greičiausiai E. K. jam sudavė pagaliu, tuo metu gatvėje be K. šeimos buvo ir daugiau jaunuolių, nebuvo iki galo tirta, kas sudavė O.: K. ir P. K., ar jaunuoliai, buvę ant kelio.

Apeliantai skunde teigia, kad jų veiksmai atlikti esant būtinajai ginčiai, todėl jie turi būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais. Pažymi, kad neįrodytas jų dalyvavimas suduodant smūgius dėl kurių nukentėjusieji patyrė žalą, todėl civiliniai ieškiniai atmestini.

Kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, kaltinamam padarius nusikaltimą asmeniui garantuojama teisė į tai, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinės nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šią teisę garantuoja ir BPK 44 str. 5 d., bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 str. 1 d. Šio principo pažeidimas nagrinėjant bylą teisme yra besąlygiška priimto sprendimo panaikinimo aplinkybė. Šališku teismu visada turėtų būti pripažįstami atvejai, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalintis dalyvauti procese BPK 58 str. numatytais pagrindais.

Kaltinamieji K. K. ir P. K. nuo bylos tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad konfliktas tarp jų ir nukentėjusiųjų prasidėjo dar iki kaltinime nurodytų aplinkybių t.y., kad S. O. ir T. U. P. K. užkabino dar prie parduotuvės, norėdami išsiaiškinti, kur jo brolis E., o sužinoję, kad šis namuose, pakeliui prie jų prisijungus ir S. K. visi trys nukentėjusieji atėjo į K. kiemą toliau aiškintis, dėl ko ir kilo konfliktas, muštynės, kurių metu buvo sužaloti visi dalyviai - tiek K., tiek ir nukentėjusieji. Skundžiamu nuosprendžiu K. K. ir P. K. buvo pripažinti kaltais padarę kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas ir nuteisti.

Iš baudžiamojoje byloje esančių skundžiamą nuosprendį priėmusio teisėjo priimtų nutarčių (t. 2, b. l. 51-54) turinio matyti, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui šioje byloje, kurioje K. K. ir P. K. pripažinti įtariamaisiais, jie pateikė policijai pareiškimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo S. O., S. K. ir T. U. atžvilgiu įtariant juos padarius BK 284 str. bei 294 str. numatytas veikas. Savo pareiškimuose Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariatui ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės Vyriausiajam prokurorui (t. 1, b. l. 77, 150, 158, 172-173) jie nurodė analogiškas įvykių aplinkybes kaip ir nagrinėjamoje byloje, kad S. O., S. K. ir T. U. prie parduotuvės kibdami prie P. K. sutrikdė jo, kitų asmenų bei visuomenės rimtį, kas atitinka viešosios tvarkos sutrikdymą, o atėję į K. kiemą sukėlė konfliktą dėl jų manymu E. K. neteisėtų veiksmų S. O. sūnaus atžvilgiu, reikalavo piniginio atlygio, kas atitinka savavaldžiavimą. K. K. ir P. K. savo pareiškimuose nurodė savo poziciją ir dėl jų kieme įvykusių muštynių, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas nutartyse šių aplinkybių neaptarė, nurodęs, jog dėl šių įvykių atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl ko nėra teisinio pagrindo nagrinėti skunde nurodomus motyvus dėl konflikto ir padarytų sužalojimų. Iš šių ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių taip pat matyti, kad tyrėjas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal K. K. ir P. K. pareiškimus dėl BK 294 str. numatytos nusikalstamos veikos, tačiau konstatavus, kad K. kieme vykusių muštynių metu K. K. nukentėjusiųjų veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Be to, sąsają tarp K. K. ir P. K. pareiškimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jų atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo patvirtina tai, kad įtariamųjų gynėjui pateikus prašymą dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, konstatuojant, kad įvykis prasidėjo prie parduotuvės ir toliau tęsėsi K. kieme, dėl ko nereikėtų įvykio skaidyti ir tirti visas aplinkybes kartu, vienoje byloje, prokuroras 2013 m. sausio 8 d. nutarimu šio prašymo netenkino tik tuo pagrindu, kad vienoje byloje proceso dalyviai negali būti įtariamaisiais ir kartu nukentėjusiaisiais ir dėl to buvo atlikti atskiri veiksmai dėl kitos konflikto pusės asmenų sveikatos sutrikdymo.

Aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis K. K. ir P. K. atžvilgiu, buvo tiriamos tos pačios aplinkybės - dėl to paties konflikto tarp tų pačių asmenų kaip ir nagrinėjant jų pareiškimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taigi, teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, priėmęs nutartis netenkinti K. K. ir P. K. skundo dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą S. O., S. K. ir T. U. atžvilgiu, negalėjo nagrinėti baudžiamosios bylos, kurioje dėl to paties įvykio minimi asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, o K. K. ir P. K. yra kaltinamieji, nes dėl to jau buvo išsakęs savo nuomonę.

Nors formaliai vertinant, K. K. ir P. K. skundų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nagrinėjimas nelaikytinas proceso dalyvių skundų nagrinėjimu toje pačioje byloje, tačiau aukščiau aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad šių asmenų skundai neatsiejamai susiję su išnagrinėta baudžiamąja byla, kurioje jie buvo kaltinamieji, todėl pirmosios instancijos teisme baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas Kęstutis Lukošiūnas negalėjo dalyvauti procese BPK 58 str. 2 d. 2 p. numatytais pagrindais – kaip teisėjas nagrinėjęs proceso dalyvių skundus.

Nustačius besąlyginį nuosprendžio panaikinimo pagrindą, teisėjų kolegija, siekdama išvengti padaryti tam tikras išvadas, galinčias įtakoti pirmosios instancijos teismą, kuris bylą nagrinės iš naujo, nepasisako dėl apeliacinių skundų argumentų, kuriais ginčijamos teismo padarytos išvados, nuteistųjų kaltės bei kitų aplinkybių.

Kolegija daro išvadą, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas, o tai yra besąlyginis pagrindas nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui (BPK 326 str. 1 d. 4 p.), nes ištaisyti šių pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka negalima.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Varėnos rajono apylinkės teismui.