- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- I-3209-331/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų, Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų ir Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas skundu, patikslinimu (1 tomo b. l. 1–15, 2 tomo b. l. 9–10) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, nuo 2019 m. balandžio 1 d. – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN)), neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Eur, taip pat 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), už netinkamas kalinimo sąlygas nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. NN-203 pareiškėją nutarta perkelti iš Lukiškių TI-K į Marijampolės pataisos namus tęsti toliau atlikti bausmę, tačiau 2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. NN-257, vadovaujantis teisės aktais ir atsižvelgiant į nuteistojo sveikatos būklę, buvo nutarta pareiškėją iš Lukiškių TI-K perkelti į Alytaus PN tęsti bausmę. Kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su 2019 m. vasario 21 d. prašymu patikslinti perkėlimą į Alytaus PN, šis prašymas persiųstas Kalėjimų departamentui nagrinėti. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, pareiškėjui pateikė 2019 m. kovo 15 d. atsakymą Nr. 2S-1148, nurodydamas, jog Alytaus PN dirba atitinkamos specializacijos sveikatos priežiūros specialistai. Be to, Kalėjimų departamentas turi diskrecijos teisę spręsti į kuriuos pataisos namus nukreipti nuteistuosius. Su perkėlimu nesutinka, atkreipdamas dėmesį į tai, kad 2019 m. kovo 22 d. kreipėsi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros specialistę – gydytoją infektologę, tačiau iki 2019 m. balandžio 4 d. jo dar nebuvo apžiūrėję; su 2019 m. kovo 25 d. prašymu kreipėsi į gydytoją terapeutą, kuris iki šiol jo nėra apžiūrėjęs, nes, pasak pareiškėjo, tokio gydytojo Alytaus PN nėra, taip pat nėra gydytojo dermatologo.
2.1. Mano, kad Alytaus PN nėra tinkamų sveikatos priežiūros specialistų, kurie tinkamai prižiūrėtų jo sveikatą. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis vienintelis, atliekantis bausmę kalėjimo režimu, buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus, kurių direktoriaus pareigas eina buvęs Lukiškių TI-K direktorius. Teigia, kad su jis nedalyvauja jokiose reabilitacijos programose, neskiriamos užimtumo programos, nes Alytaus PN administracija negali jo vedžioti su kitais nuteistaisiais dėl kalėjimo režimo bausmės. Dėl šių aplinkybių patiria stresą, orumo pažeminimą, jaučia depresiją, kankinančias kalinimo sąlygas. Negalėjo tęsti ir pabaigti mokslų, kompiuterinių kursų.
2.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad ir Lukiškių TI-K teikė jam atsakymus dėl Alytaus PN tariamai tinkamų sveikatos priežiūros specialistų, nurodydamas, kad dėl pareiškėjo sveikatos būklės bei ŽIV ligos tikslinga jam tęsti bausmę Alytaus PN, nors į Marijampolės PN yra perkelti su kalėjimo režimo bausme, taip pat ŽIV liga sergantys nuteistieji. Lukiškių TI-K 2019 m. kovo 26 d. atsakyme Nr. 96-1157 nenurodyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio dalis ir punktas, todėl nesupranta, pagal kurį punktą jis yra perkeltas į Alytaus PN. Reiškia nepasitenkinimą dėl skirto gydymo antivirusiniais vaistais, kurie jam netiko.
2.3. Pažymi, kad Alytaus PN nėra gydytojos infektologės ir gydytojo terapeuto. Teigia, kad Alytaus PN gydytojas psichiatras jam paskyrė netinkamus vaistus, netęsė gydymo, paskirto Lukiškių TI-K. Atkreipia dėmesį į tai, kad Alytaus PN nėra reikiamų vaistų. Dėl to jaučia gilią depresiją, nemiega naktimis, pergyvena, jog bandoma jam pakenkti.
2.4. Teigia, kad Kalėjimų departamentas, Alytaus PN bei teisingumo ministerija nesuteikia galimybės pareiškėjo artimiesiems jo lankyti, nes mama dėl sveikatos būklės negali jo lankyti Alytaus PN, kurie 100 km nutolę nuo mamos gyvenamosios vietos. Dėl to jis labai pergyvena ir nori būti perkaltas į Vilniaus PN, kurie yra arčiau namų ir kuriuose yra tinkami specialistai pareiškėjo sveikatos būklei prižiūrėti.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai prašo skundą atmesti. Atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (1 tomo b. l. 49–51, 2 tomo b. l. 137–138) paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti. Pažymi, kad nuteistųjų perkėlimas iš Lukiškių TI-K į kitas įstaigas buvo vykdomas vadovaujantis Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282 ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsniu. Atkreipia dėmesį į tai, kad Kalėjimų departamentas turi diskrecijos teisę spręsti į kuriuos pataisos namus nukreipti nuleistuosius. Be to, teisės aktai nenustato pareigos atsižvelgti į jų artimųjų galimybes lankyti juos, į atstumą iki namų ir kitus pageidavimus. Perkeliant nuteistąjį į konkrečią pataisos įstaigą, atsižvelgiama į nuteistojo asmens pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą ir kt. Dėl sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas turėtų laikytis privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos.
4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (1 tomo b. l. 64–69, 2 tomo b. l. 76–77) paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti. Pažymi, kad joks teisės aktas nesuteikia teisės nuteistajam rinktis bausmės atlikimo vietą. Alytaus pataisos namuose 2019 m. vasario 18 d. pareiškėjui buvo sudarytas individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas Nr. 5.10/187, kuriuo vadovaujantis jo atžvilgiu įstaigoje yra vykdoma socialinė reabilitacija, o su individualiu nuteistojo socialinės reabilitacijos planu pareiškėjas buvo susipažinęs pasirašytinai. Individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir/ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Artimiausiu metu Resocializacijos skyriaus darbuotojai atliks pareiškėjo nusikalstamos rizikos vertinimą, atlikus jį bus galima nustatyti kokias pataisos programas galima taikyti jo atžvilgiu. Kamerų tipo patalpose veikia biblioteka, relaksacijos ir mankštos kambarys. Teisės aktai nedraudžia pareiškėjui kreiptis į mokymosi įstaigas, t. y. Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo ar Profesinio rengimo centro filialo mokyklas dėl mokymosi. Papildomai, pareiškėjas kreipęsis su prašymu į Resocializacijos skyriaus specialistus turi galimybę gauti stalo žaidimų. Pažymėtina, kad nuteistieji dalyvauja programose ar pozityvaus užimtumo priemonėse savanoriškumo principu. Savo sutikimą ar atsisakymą dalyvauti šioje programoje nuteistasis patvirtina raštišku pareiškimu, kuris įdedamas į jo asmens bylą, o individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje daromi atitinkamo turinio įrašai (knygelės kopija pridedama). Ginčo laikotarpiu Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros skyriuje buvo neužimta tik Vidaus ligų gydytojo pareigybė (nuo 2019 m. kovo 15 d.), todėl nuteistieji konsultacijoms buvo konvojuojami į Alytaus apskrities ligoninę ar Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
5. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas su skundu nesutika, prašo jį atmesti. Atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (1 tomo b. l. 175–178, 2 tomo b. l. 126–127) pateikė analogiškus argumentus kaip ir Vilniaus PN bei Alytaus PN savo atsiliepimuose.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepimuose į skundą (1 tomo b. l. 45–46, 2 tomo b. l. 117) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti iš viso 20 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nepagrįsto perkėlimo atlikti bausmę Alytaus PN, taip pat dėl reikiamo gydymo bei užimtumo programų nesuteikimo Alytaus PN nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.
8. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
8.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
8.2. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).
9. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – sveikatos priežiūros specialistų trūkumas Alytaus PN ir netinkamas gydymas.
9.1. Pažymėtina, kad paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Minėto įstatymo 13 straipsnis nustato, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Šio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
9.2. Taigi klausimas dėl žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, nes sveikatos priežiūros paslaugų teikimas negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, o ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio eismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-376/2014; 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-745-556/2015; 2015 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-639-556/2015). Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, teismingumo taip pat laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-77/2006 ir 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-110/2013).
9.3. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Todėl nagrinėjamu atveju administracinis teismas savo kompetencijos ribose įvertins, ar pareiškėjui yra užtikrinama teisė gauti sveikatos priežiūros paslaugas Alytaus PN.
9.4. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklų XL skyriaus ir Alytaus PN direktoriaus 2017 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 1-332 patvirtinto Išankstinės pacientų (nuteistųjų) registracijos ambulatoriniam priėmimui ir leidimų patekti į sveikatos priežiūros tarnybą išdavimo tvarkos aprašo nuostatas nuteistieji dėl registracijos pas gydytoją turi kreiptis į būrio viršininką.
9.5. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Alytaus PN Sveikatos priežiūros skyriuje buvo neužimta vidaus ligų gydytojo (nuo 2019 m. kovo 15 d.), šeimos gydytojo medicinos psichologo ir viena iš dvylikos bendrosios praktikos slaugytojo pareigybė (1 tomo b. l. 89), tačiau Alytaus PN teigimu, patekimas pas reikiamus specialistus buvo užtikrinamas konvojuojant juos į Alytaus apskrities ligoninę ar Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjas 2019 m. vasario 18 d. Alytaus PN direktoriui pateikė prašymą Nr. 97/666 suteikti psichologinę pagalbą (1 tomo b. l. 32) ir 2019 m. vasario 19 d. jam buvo suteikta psichologinė konsultacija (1 tomo b. l. 33). Alytaus PN Resocializacijos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. pažymą Nr. 14.3-158 patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2019 m. vasario 15 d. buvo teikiamos šios psichologinės paslaugos: 2019 m. vasario 18 d. atliktas pirminis vertinimas, sudaryta psichologinė charakteristika; 2019 m. vasario 19 d. psichologinė konsultacija dėl adaptacinio pobūdžio problemų; 2019 m. kovo 4 d. psichologinė konsultacija dėl adaptacinio pobūdžio problemų, išaiškintos konfliktų priežastys, suteikta emocinė parama; 2019 m. balandžio 12 d. pokalbis dėl badavimo, išaiškintos priežastys; 2019 m. balandžio 19 d. Šv. Velykų proga pareiškėjas dalyvavo kiaušinių marginimo užsiėmime (individualiai) (1 tomo b. l. 77). Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo laikotarpiu (maždaug per 1,5 mėn.) pareiškėjui nepavyko patekti pas infektologą dėl didelės užsiregistravusiųjų eilės, pakeitus registravimosi tvarką, padėtis pagerėjo. Tuo tarpu, nuo 2019 m. kovo 22 d. pareiškėjui nesuteikta gydytojo terapeuto konsultacija dėl objektyvių priežasčių, t. y. nes gydytojas terapeutas ginčo laikotarpiu Alytaus PN Sveikatos priežiūros skyriuje nedirbo, tačiau iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad esant skubiems atvejams sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui iškart buvo teikiamos, pvz., 2019 m. balandžio 24 d., kai skundėsi sloga, galvos skausmu ir rėmeniu – pareiškėjui paskirti vaistai, be to, artimu ginčui laikotarpiu nuolat buvo stebimas sveikatos priežiūros specialistų tuo metu, kai badavo.
9.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde išsakė abstrakčius teiginius dėl sveikatos priežiūros specialistų trūkumo, nurodydamas trumpą ginčo laikotarpį (beveik du mėnesius), kurio metu (nuo 2019 m. kovo 15 d.) buvo neužimta vidaus ligų gydytojo specialybė, tačiau nepagrindė, jog pareiškėjui būtent tuo metu paūmėjo liga ar kilo sveikatos problemų dėl kurių jį nedelsiant turėjo apžiūrėti būtent vidaus ligų gydytojas ar dėl to pareiškėjas būtų patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas sveikatos problemas, kurios ginčo laikotarpiu vertė jį pasinaudoti vidaus ligų gydytojo paslaugomis. Teismas pabrėžia, kad Alytaus PN Sveikatos priežiūros skyriuje be vidaus ligų gydytojo dirba gydytojas stomatologas, gydytojas psichiatras, infekcinių ligų gydytojas, vyriausiasis slaugos administratorius, medicinos biologas, vaistininkas ir vienuolika bendrosios praktikos slaugytojų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu vidaus ligų gydytojo nebuvimas nesukėlė pagrindo neturtinei žalai atsirasti. Todėl pareiškėjo argumentai dėl sveikatos priežiūros teikimo tinkamumo atmestini kaip nepagrįsti.
10. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN nebuvo užtikrintas socialinių programų įgyvendinimas, užimtumas, tačiau nekonkretizuoja, kokių socialinės reabilitacijos programų jam trūko ir kada jam buvo atsisakyta suteikti galimybę dalyvauti jose. Iš teismui pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjui kaip ir kiekvienam suimtajam / nuteistajam buvo sudarytos sąlygos naudotos socialinės reabilitacijos programomis ir specialistų teikiama pagalba. Pažymėtina, kad norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo turi pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas teikė prašymą ir jis buvo netenkintas. Taigi nagrinėjamu atveju teismas negali daryti išvados, kad pareiškėjui kalinimo įstaigoje nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis.
11. Pareiškėjas taip pat reiškia nepasitenkinimą dėl jo perkėlimo ne į Vilniaus, o į Alytaus pataisos namus.
11.1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Iš esmės analogiški nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pagrindai nustatyti ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintame Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija nuo 2018 m. balandžio 6 d.) 3.1– 3.4 punktuose: dėl ligos pagal gydytojo (gydytojų) išvadą; dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje; tęsti bausmės atlikimo į kalėjimą perkeliamo nuteistojo sutikimu; iš pataisos įstaigos į kitos pataisos įstaigos Pusiaukelės namus.
11.2. Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimą įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės. Tai ne kartą buvo pažymėta ir teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A149–146/2015, 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1588/2016 ir kt.).
11.3. Pareiškėjas dėl jo perkėlimo į Alytaus PN su 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. vasario 8 d. ir 2019 m. vasario 25 d. prašymais kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs visą su pareiškėjo perkėlimu surinktą medžiagą, 2019 m. kovo 15 d. pateikė atsakymą Nr. 2S-1148 „Dėl J. J. prašymų išnagrinėjimo“. Pareiškėjas buvo informuotas, kad į Alytaus PN jis buvo perkeltas atsižvelgiant į Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 5 punktą, kuriame nustatyta, jog nutarimus dėl perkėlimo derina tarnybų, atsakingų už nuteistųjų sveikatos priežiūrą kriminalinę žvalgybą priežiūrą bei įskaitą vadovai. Taip pat Kalėjimų departamento direktorius, priimdamas nutarimą dėl perkėlimo, atsižvelgė į sveikatos priežiūros tarnybos rekomendacijas, jog pareiškėjui diagnozuotų įvairių lėtinių susirgimų tinkamam ištyrimui, kontrolei ir efektyviam gydymui geriausiai tiktų Alytaus PN. Atsižvelgiant į paminėtą Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. vasario 7 d. priėmė nutarimą Nr. NN-257 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, kuriuo pareiškėją nutarta perkelti iš Lukiškių TI-K į Alytaus PN tęsti bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad šio nutarimo pareiškėjas teismui neskundė. Tai, kad pareiškėjas pageidauja būti perkeliamas iš Alytaus PN į Vilniaus PN dėl galimybės matytis su mama, taip pat nesudaro pagrindo laikyti minėto nutarimo neteisėtu, nes Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės nenumato galimybės perkelti nuteistojo į tą įkalinimo įstaigą į kurią jis pageidauja.
12. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnis numato, jog taikant bausmių vykdymo įstatymus vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nei Alytaus PN, nei Kalėjimų departamentas nenustatė išimtinių aplinkybių, kurioms esant pareiškėjas galėtų būti perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Be to, teisės aktai nenustato įpareigojimo skiriant nuteistuosius į laisvės atėmimo vietų įstaigas, atsižvelgti į jų artimųjų buvimo vietą ar kitus nuteistųjų pageidavimus.
13. Be to, pažymėtina, jog nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose reglamentuoja BVK 70 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Atskirose pataisos įstaigose arba vieni nuo kitų izoliuoti toje pačioje pataisos įstaigoje turi būti laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai (BVK 70 straipsnio 2 dalis). Izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BVK 70 straipsnio 3 dalis). Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius (BVK 70 straipsnio 4 dalis). Taigi, šiame straipsnyje yra apibrėžti nuteistųjų laisvės atėmimu klasifikavimo paskirtis, teisiniai, biologiniai ir kiti klasifikavimo kriterijai.
14. Nuteistasis yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą ir jo asmeninių patogumų ar teisių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Kaip jau minėta, teisės aktai neįpareigoja skiriant nuteistuosius į laisvės atėmimo vietų įstaigas, atsižvelgti į jų artimųjų buvimo vietą ar kitus nuteistųjų pageidavimus. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė išimtinių aplinkybių ar kitų pagrindų, kuriems esant pareiškėjas galėtų būti perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą.
15. Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina būtent iš pirmiau nurodytų, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų, nepagrįsto perkėlimo atlikti bausmę Alytaus PN, taip pat dėl reikiamo gydymo bei užimtumo programų nesuteikimo Alytaus PN , o šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjo teisės nurodytais aspektais nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Alytaus PN, Vilniaus PN ar Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, nurodo, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atitinkamai, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo, atsižvelgus į nurodytus argumentus, nėra tikslinga atskirai pasisakyti.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo J. J. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.