Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-02 · Administracinė byla Nr. I-1198-331/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-02
Bylos Nr.
I-1198-331/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03911-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
M. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1198-331/2017Proceso Nr. 3-61-3-03911-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant pareiškėjui M. G. (vaizdo konferencijos būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 2 d. buvo laikomas be tualeto (klozeto). Karantino kameroje kitas asmuo 2016 m. kovo 1 d. sudaužė tualetą, apie tai buvo pranešta pareigūnams. Nurodo, kad prašė jį perkelti į kitą kamerą, tačiau prašymo netenkino, todėl turėjo kalėti nežmoniškomis sąlygomis, negalėjo atlikti gamtinių reikalų. Dėl to patyrė dvasinius sukrėtimus, depresiją, buvo pažemintas.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 8-11) paaiškino, kad 2016 m. kovo 1 d. M. G. L. TI-K buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas - 7,38 kv. m 2 asmenys kameroje), 2016 m. kovo 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 357 (plotas - 6,52 kv. m, 2 asmenys kameroje).

Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų techninės apžiūros atliekamos iki penkių kartų per parą, Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams apeinant bei tiesioginio vizualinio patikrinimo būdu apžiūrint kameras, siekiant nustatyti šių kamerų įrengimo techninius trūkumus bei gedimus. Žurnale yra fiksuojama techninės apžiūros data ir laikas, asmenų, atlikusių techninę apžiūrą pareigos, vardai, pavardės, kokie ir kuriose kamerose techninės apžiūros metu rasti trūkumai bei gedimai, korpuso skyriaus vyresniojo įrašas apie atliktą techninę apžiūrą ir kokių imtasi priemonių trūkumams šalinti, kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo įrašai apie gautus pranešimus dėl trūkumų ir kokių imtasi priemonių trūkumams šalinti, kontrolinių techninių apžiūrų rezultatai, kalėjimo direktoriaus arba jo pavaduotojo nurodymai dėl kontrolinių techninių apžiūrų rezultatų bei kitos pastabos. Nurodo, kad patikrinus Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus II korpusinio skyriaus kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnalo (bylos indeksas 6.75) 2016 m. vasario 29 d. – 2016 m. kovo 2 d. įrašus, duomenų apie tai, kad kameroje Nr. 122 tuo laikotarpiu būtų sudaužytas unitazas, neužfiksuota. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius duomenų apie minėtu laikotarpiu sudaužytą unitazą kameroje Nr. 122 taip pat neturi. Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybinių pranešimų dėl minėtų aplinkybių neįregistruota. Tai leidžia abejoti dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių pagrįstumo.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė, pasak pareiškėjo, laikomas Lukiškių TI-K nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 2 d., kai dėl kito kartu kalėjusio asmens sudaužyto klozeto negalėjo atlikti gamtinių reikalų.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme nustatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Pareiškėjas, prašydamas neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teigia, kad karantino kameroje kitas asmuo 2016 m. kovo 1 d. sudaužė tualetą, apie tai buvo pranešta pareigūnams. Nurodo, kad prašė jį perkelti į kitą kamerą, tačiau prašymas netenkintas, todėl turėjo kalėti nežmoniškomis sąlygomis, negalėjo atlikti gamtinių reikalų.

Lukiškių TI-K teigimu, patikrinus Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus II korpusinio skyriaus kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnalo (bylos indeksas 6.75) 2016 m. vasario 29 d. – 2016 m. kovo 2 d. įrašus, duomenų apie tai, kad kameroje Nr. 122 tuo laikotarpiu būtų sudaužytas unitazas, neužfiksuota. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius duomenų apie minėtu laikotarpiu sudaužytą unitazą kameroje Nr. 122 taip pat neturi, Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybinių pranešimų dėl pareiškėjo minėtų aplinkybių neįregistruota.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 1 d. buvo uždarytas į Lukiškių TI-K kamerą Nr. 122 (plotas - 7,38 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2016 m. kovo 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 357 (plotas - 6,52 kv. m, 2 asmenys kameroje).

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, nustatyta, kad Kamerų techninė apžiūra atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per dvi dienas (169 punktas); techninės apžiūros metu kruopščiai apžiūrimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvų tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai. Patikrinama, ar nėra žemės, plytų nuolaužų, statybinių šiukšlių ir kitų rengiamo pabėgimo požymių (170 punktas); kamerų techninių apžiūrų, kontrolinių techninių apžiūrų, planinių kamerų ir asmens kratų rezultatai įrašomi į kamerų kratų ir techninių apžiūrų apskaitos žurnalus (33 ir 34 priedai). Pareigūnai, atlikę kratas ir technines apžiūras, apie jų rezultatus praneša laisvės atėmimo vietos direktoriaus budinčiajam padėjėjui, kuris pasirašo specialiame žurnale ir apie rezultatus praneša laisvės atėmimo vietos direktoriui arba jo pavaduotojui, atsakingam už apsaugą ir priežiūrą (174 punktas).

Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K direktorių kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 25 d. su prašymu, norėdamas sužinoti, dėl kokių priežasčių buvo laikomas kameroje, kurioje sudaužytas tualetas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą jį perkelti į kitą kamerą 2016 m. kovo 1 d., byloje nėra.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies.

Atsakovo pateikta į bylą Lukiškių TI-K Apsaugos priežiūros skyriaus Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnalo kopija (b. l. 15-24) paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo buvimo laiku (nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 2 d.) Lukiškių TI-K kameroje Nr. 122 buvo sudaužytas klozetas. Atsakovo pateiktame žurnale nėra įrašo, patvirtinančio pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su jo laikymu kameroje, kurioje buvo sudaužytas klozetas, yra atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais, į bylą pateiktais įrodymais, nes kaip matyti, kamerose rasti trūkumai ir gedimai yra registruojami Apsaugos priežiūros skyriaus Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale.

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo laikymo kameroje, kurioje jam nesudaryta galimybė naudotis tualetu, nėra pagrindo daryti išvadai, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės (neturtinė žala). Nenustačius pagrindinio viešosios atsakomybės elemento – Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, nėra tikslinga byloje vertinti likusias atsakomybės sąlygas. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kurią jis kildina iš Lukiškių TI-K tariamai neteisėtų veiksmų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas