Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-170-919/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
1-170-919/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26142-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Kaltinamasis
G. M.
Advokatai
Ramūnas Gudašius
Baudžiamoji byla Nr. 1-170-919/2019Proceso Nr. 1-01-1-26142-2018-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.1.2.3.; 2.3.6.4.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Melisai Žvirblytei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,kaltinamajai G. M., jos gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. (duomenys neskelbtini) tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sutuoktiniu J. M. metu, tyčia, vieną kartą dūrė peiliu J. M. į pilvo sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam kiauryminį durtinį-pjautinį pilvaplėvės ertmės sužalojimą, t. y. sunkiai sužalojo savo šeimos narį, nes kiauryminis durtinis - pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji G. M. teisiamojo posėdžio metu iš esmės kalta prisipažino ir paaiškino, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini), buvo dukros vestuvės, viskas buvo gerai. Jai nukentėjusysis pasakė, kad neprisigertų ir dukra jiems iškvietė taksi. Grįžus kaimynė pasakė, kad jos vyrui 60 metų, o jos dukros vestuvės, tai padarys balių. Grįžus namo sukonfliktavo su sutuoktiniu. Peilis buvo ant stalo, paėmė tą peilį ir nukentėjusysis paėmė už peilio. Kai ji turėjo peilį, nukentėjusysis tada paėmė ir nustūmė ją, kad peilio neimtų. Kraują pastebėjo kai įdūrė, bet nepamena kada įdūrė. Įdūrė po to, kai ją paėmė už rankų, bet tiksliai nepamena. Viskas vyko apie vidurnaktį, gal 12 val. Sutuoktiniui buvo žaizda prie krūtinės, paskui jį tvarstė. Jis nieko kaltinamajai nesakė, kad jam įdūrė. Labai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nenorėjo, kad taip įvyktų. Atsiprašė sutuoktinio, jis jai atleido, gyvena kartu toliau.

Nukentėjusysis J. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su sutuoktine jau seniai susitaikęs, jai pretenzijų neturi, gyvena kartu. Dėl įvykio paaiškino, kad iš dalies ir jis kaltas dėl to, kad buvo sužalotas sutuoktinės. Po dukros vestuvių grįžę namo konfliktavo tarpusavyje su kaltinamąja. Tiksliai aplinkybių neatsimena kaip įvyko dūris peiliu, tačiau buvo sužalotas sutuoktinės. Šiuo metu labai stipriai serga ir be sutuoktinės nėra kam juo rūpintis. Prašo teismo remtis jo pirminiais parodymais, kurie buvo išsamūs ir teisingi.

Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamoji yra jos mama, o nukentėjusysis jos tėtis, dar turi seserį. Kavinėje vyko jos vestuvės, dalyvavo gal 12 žmonių, tame tarpe ir abu tėvai. Prieš išvykstant į namus tėtis sakė mamai negerti, kad važiuotų namo. Ji tą pokalbį girdėjo ir su seserimi nusprendė, jog reikia kviesti taksi, kad tėvai važiuotų namo. Jie pirmi ir išvažiavo namo. Kitą dieną buvo tėvo diena, todėl nuo pat ryto su seserimi pradėjo skambinti, kad eiti pasveikinti, bet niekas neatsiliepė. Tada nuėjo pas juos ir ten pamatė kraują, prisistatė kažkokie kaimynai ir pasakė, kad tėvą padūrė. Kai tik įėjo pas tėvą ligoninėje, jis iš karto klausė kur mama, sakė, kad mamai viską atleidžia, kad įvyko nesusipratimas. Tėvas gulėjo reanimacijos skyriuje. Su seserimi buvo nusprendę, kad gal nebendrauti su mama dėl šio įvykio, bet paskui viską pergalvojo, kad ir tėvas kaltas dėl įvykio, nes mamą visada provokuodavo. Jie būdavo kartu, bet jis vis tiek prie jos kabindavosi, provokuodavo. Būdavo, kad jis pareina ir net nenusirengęs rėkia, kad mama tą ar aną žiūrėtų. Jis taip dėl visko, jis priekabaus būdo. Jis geras, mamą myli, jie vienas be kito negali, jie visada kartu. Smurtinių atvejų nepamena. Jie visada gražiai, tik kad tėvas bambėdavo. Tėvas po insulto pasidarė irzlesnis, dar jam su prostata buvo, bet pasakė, kad neoperuos. Kaimynė pasakė, kad mama padūrė tėtį. Nepažįsta tų kaimynų, gal jie net ne kaimynai, tai jauni vaikinukai buvo. Mama pasakojo, kad nelabai pamena įvykio. Su tėvu teko kalbėti, jis sakė, kad gal mamai per griežtai pasakė. Tėvas visada būna namuose, į lauką neišeina. Be mamos jis niekaip neišsiverstų. Niekam nebūtų galimybės tėvu rūpintis. Sesuo gyvena užsienyje, o ji dirba, kitų giminaičių nėra. Galėjo būti, kad tėvas išprovokavo konfliktą. Nėra buvę smurto tarp tėvų. Tėvas labai prisirišęs prie mamos.

Liudytojas N. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apie patį įvykį visko neatsimena. Ikiteisminiame tyrime buvo padurtas vyriškis, kur tiksliai tai buvo nepasakys, nes įvykio pats nematė. Bendrabutyje, kurio adreso neatsimena, buvo sulaikyta moteris, kuri sakė, kad įdūrė vyrui, o kai jis pasakė, kad reikės važiuoti į komisariatą, ji atsisakė. Ji buvo išvežta su naktiniais ar chalatu. Pati moteris pasakė, kad įdūrė konflikto metu. Ji lygtais buvo grįžusi po kažkokio baliaus ir sukonfliktavo. Kaltinamoji buvo stipriai apgirtusi. Bendraujant su kaltinamąja namuose ir vykstant į komisariatą ji greičiausiai nesiskundė, kad patyrė smurtą, pats to šiandieną neatsimena, tačiau jeigu būtų skundusis būtų pradėjęs patikslinimą kito atžvilgiu. Būna tokiu atveju daromi du ikiteisminiai tyrimai arba daromas patikslinimas. Nusikaltimo įrankį - peilį rado virtuvėje, jis buvo nuplautas. Ant jo matėsi kraujo pėdsakai, kaip, kad būna nubėgęs ir nudžiūvęs nešvarus vanduo.

Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio datos neatsimena, kadangi dirbo operatyvinėje grupėje, budėjimą pradėjo nuo 7 val. ryto. Atėjusi į darbą rado ikiteisminio tyrimo medžiagą, kuri buvo pradėta pagal BK 140 str. 2 d. dėl nežymaus fizinio skausmo sukėlimo. Peržiūrėjus medžiagą joje buvo matyti, kad tai yra šeimyninis konfliktas, kurio metu moteris sužalojo vyrą. Iš medikų buvo gautas pranešimas, kad vyras guli reanimacijoje su durtine žaizda. Ji perkvalifikavo į BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nuėjo į areštinę įtariamajai pareikšti įtarimo. Apklausos metu moteris neneigė, kad įvyko konfliktas su vyru, kad ji jam dūrė. Tačiau dėl girtumo visų aplinkybių ji negalėjo atsiminti. Ji nieko dėl sužalojimo neginčijo. Kaltę pripažino iš dalies. Vėliau apklausė vyrą, jis tuo metu gulėjo reanimacijoje, tačiau buvo atsigavęs ir davė parodymus. Ant nukentėjusiosios sužalojimų nematė. Ji nesiskundė, kad vyras būtų smurtavęs. Konflikto esmė buvo, kad ji grįžo iš dukros vestuvių ir buvo išgėrusi, įvyko konfliktas ir ji jam dūrė. Smulkių detalių ji negalėjo pasakyti. Nukentėjusiojo paaiškinimas buvo rišlus, tačiau jis labai jaudinosi, gal jautė skausmą. Jis neminėjo, kad būtų mušęs žmoną. Jis nurodė, kad abudu grįžo iš dukros vestuvių, žmona buvo išgėrusi, o jis buvo blaivus, nes jau keli metai nevartoja alkoholio. Žmona norėjo dar išeiti išgerti, jis jos neleido ir dėl to tarp jų įvyko konfliktas. Jo metu paėmusi peilį dūrė. Nukentėjusysis teigia, kad dūrė netyčia, kad ji galėjo paslysti. Jis dėl viso šito pergyveno. Nukentėjusysis nenorėjo reikšti pretenzijų savo žmonai. Jis jau pačią pirmą parą po įvykio nenorėjo reikšti pretenzijų.

Ekspertas S. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad, išvadoje yra nurodęs, kad padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kiauryminio, durtinio, pjautinio. Ar nukentėjusysis galėjo pats susižaloti užgriūdamas ant peilio, tai sąlyga užgriūnant ant peilio susižaloti yra fiksuota peilio rankena, įtvirtinta, įkalta, įgręžta varžtu. Laikant rankoje nėra pakankama fiksacija, nes ranka yra šarnyras. Be to, užkrentant pilvas - anatominė kūno sritis, kuri turi paslankumą, tai antras veiksnys, kuris trukdo susižaloti, jeigu nefiksuotas peilis. Jeigu pačiam žalojantis, tai tą rodytų bandomieji dūriai, bandomieji dūriai reiškia, kad būna paviršinės žaizdos, o ne kiauryminės, tiesiog besižalojantis neapskaičiuoja trauminio poveikio kinetinės energijos. Savo (duomenys neskelbtini) m. išvadą tvirtina. Išvadą padarė pagal medicininius dokumentus, nukentėjusiojo nematė, peržiūrėjo dokumentus ir surašė. Tiesioginis dūris turėjo būti, nes nėra sąlygų, kurios rodytų, kad žmogus pats susižaloja, dūris ne statmenai, o dešiniau krūtinkaulio apatinės dalies ir eina link kairės pusės iš apačios į viršų, kadangi kanalas tarpuplaučiu pasibaigia, kur eina krūtinės ląsta, virš diafragmos. Žaizdos gylis 7 cm, tai iš žaizdos gylio apie trauminio poveikio jėgą spręsti negalima, gali nurodyti, kad neatspindi net geležtės ilgio, rodo, kad geležtė buvo panirusi apie 7 cm. Apie geležtės plotį, tai spęsti irgi negalima, kadangi kampu kūno išilginės ašies atžvilgiu, traumuojamos vietos atžvilgiu, žaizdos ilgis 5 cm. Kada statmenai sminga geležtė, tada daugmaž atspindi geležtės plotį. Kaltinamoji teigė, kad nukentėjusysis ėjo su peiliu, o ji jį tik stūmė ir jis taip susižalojo, pats nukentėjusysis parodė, kad žmona su peiliu rankoje paslydo ir griuvo į jo pusę, tai pakomentuoti galėtų, dėl M., kad ir griuvo rankena nėra fiksuota, reikia ir jėgos, kad pažeisti odos vientisumą. Mažai tikėtina, griūnant trauminis poveikis netoks, dabar nežinoma, kaip jis griuvo, negali jo veiksmų pakomentuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:

apklausiama įtariamąja G. M. paaiškino, kad J. M. yra jos sutuoktinis. (duomenys neskelbtini) ji su J. M. nuvažiavo į kavinę „P.G.“‚ (duomenys neskelbtini) mieste, kur vyko jos dukros R. G. vestuvės. Apie 22.00 - 23.00 val. ji su savo vyru taksi automobiliu grįžo namo. Vestuvėse ji gėrė degtinę bei šampaną. Kiek išgėrė pasakyti negali, tačiau labai girta nebuvo. J. M. vestuvėse negėrė, kadangi dėl sveikatos problemų apie penki metai jis nevartoja jokio alkoholio. Grįžus namo, ji nusirengė ir atsigulė. J. M. taip pat nusirengė, kadangi ruošėsi eiti miegoti, tačiau dar kažką darė kambaryje. Ji tuo metu dar atsikėlė, apsirengė chalatu, kadangi norėjo ko nors užkąsti. Tik atsikėlus jos sutuoktinis pradėjo priekaištauti, kad ji vėl eis kur nors pas kaimynus toliau gerti, nors ji niekur eiti neketino. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. J. M. dažnai kas nors neįtinka ir pradeda jai priekaištauti dėl visokių menkniekių, tačiau niekada nebuvo, kad jis prieš ją vartotų kokį nors smurtą. (duomenys neskelbtini) įtariamojo apklausos metu, G. M. nurodė, kad paties įvykio aplinkybių gerai nepamena. Galėjo būti, kad pats J. M. ėjo nešinas peiliu, o ji konflikto metu jį pastūmė ir taip netyčia sužalojo peiliu. (duomenys neskelbtini) apklausos metu G. M. paaiškino, kad konflikto metu J. rankoje turėjo peilį, ji liepė atiduoti jai peilį, paėmė iš jo peilį ir įdūrė jam. (duomenys neskelbtini) apklausos metu G. M. paaiškino, kad J. M. ir toliau priekaištaujant jai dėl gėrimo, kažkokiu būdu pas ją rankose atsidūrė virtuvinis peilis. Prieš tai matė, kad šis peilis buvo kambaryje ant prie spintos esančio staliuko. Šio peilio rankena medinė, rudos spalvos, o bendras peilio ilgis apie 30 cm. Tuo metu J. priėjo prie jos ir sugriebė savo abiem rankomis jai už rankų, ties alkūnėmis, liepdamas jai eiti gulti. Jam tik suėmus už rankų, ji su rankoje turėtu peiliu netyčia vieną kartą įdūrė jam į pilvą. Kurioje tiksliai rankoje ir kokioje padėtyje laikė peilį, kai juo įdūrė J. M., dėl savo girtumo neatsimena. Buvo susinervinusi dėl jo pastoviai sakomų nepagrįstų priekaištų, tačiau ji specialiai jo sužaloti nenorėjo, taip nutiko netyčia. Kas įvyko po to, ji neatsimena, kadangi pamačiusi, kad jos sutuoktinis kraujuoja, labai išsigando ir patyrė šoką. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo labai gailisi. Jeigu būtų buvusi blaivi, mano, kad šioje situacijoje būtų pasielgusi atsargiau ir nebūtų sužalojusi savo vyro. J. M. tą vakarą jai tikrai jokių smūgių nesudavė, jos niekur nesužalojo, tik buvo paėmęs abiem rankomis jai už rankų, ties alkūne. Su ligonių kasa dėl patirtos žalos, susijusios su jos vyro J. M. gydymu, susitarė, kad visą padarytą žalą mokės dalimis. Su savo sutuoktiniu J. M. susitaikė ir jis jai jokių pretenzijų neturi. Jis be jos negalėtų toliau tinkamai gydytis (t. 2, b.l. 49-52, 54-55, 64-67).

Apklaustas nukentėjusysis J. M. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jam su savo žmona G. M. grįžus iš dukros vestuvių namo, tarp jų įvyko konfliktas, kadangi jis neleido G. M. eiti dar išgerti alkoholio. Šio konflikto metu jis pamatė, kad pas žmoną rankoje iš kažkur atsirado peilis. Jam liepus padėti G. M. peilį, ši eidama paslydo ir griuvo į jo pusę. Griūdama G. M. įdūrė jam į krūtinę. Pamačiusi, ką padarė, žmona labai išsigando ir atsisėdo ant lovos, o jis pats nuėjo pas kaimynus ir paprašė iškviesti greitąją med. pagalbą. Atvykę medikai jį išvežė į ligoninę. (1 t., b.l. 45-47). Papildomos apklausos metu J. M. paaiškino, kad kilusio konflikto metu jis žmonai sudavė kumščiu tris smūgius į galvą, pečius, ranką. Tuo metu G. M. pasiėmė nuo stalo peilį, jis puolė link jos, o G. M. laikydama peilį smaigaliu atsukusi į jį, įdūrė vieną kartą jam į pilvą. Jis pradėjo kraujuoti, G. M. pasidarė silpna, ji apalpo ir nugriuvo ant žemės. Kai atvyko greitosios pagalbos darbuotojai, jis buvo namuose, žmona gulėjo ant lovos be sąmonės, todėl medikai jai davė amoniako. Nurodė, kad viskas įvyko dėl alkoholio. Su žmona susitaikė, civilinio ieškinio nereiškia. Akistatos su įtariamąja atsisakė ( t.1, b.l. 48-55; 56; 65).

Parodymų patikrinimo vietoje metu, nukentėjusysis J. M. parodė vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur stovėjo jis ir jo žmona G. M., kai (duomenys neskelbtini) vakare tarp jų kilo žodinis konfliktas ir jis sudavė tris smūgius kumščiu G. M. į galvą, nugarą ir ranką. Taip pat parodė spintelę, esančią tame pačiame kambaryje prie durų, iš kur G. M. pasiėmė peilį, parodė vietą, kur G. M. įdūrė vieną kartą su peiliu jam į pilvą (t. 1, b.l. 58-64).

Apklausta liudytoja R. G. paaiškino, kad G. ir J. M. yra jos tėvai. Jie susituokę ir gyvena kartu jau virš 35 metų. Jie gyvena vieni. (duomenys neskelbtini) buvo jos vestuvės, jose dalyvavo ir abu tėvai. Vestuvės vyko kavinėje "P.G." nuo 16.00 val. Maždaug apie 22.30 val. ji savo tėvams iškvietė taksi automobilį ir juos parvežė namo. Vestuvėse motina G. M. vartojo alkoholinius gėrimus, o tėvas J. negėrė. Kitą dieną, t.y. (duomenys neskelbtini) d., apie (duomenys neskelbtini) val., ji su savo šeima nuėjo pas tėvus, kadangi norėjo pasveikinti tėvą J. su Tėvo diena. Buto durys buvo užrakintos. Kažkas iš koridoriuje buvusių asmenų, kas tiksliai neatsimena, jai pasakė, kad čia gyvenanti moteris "nudūrė" savo vyrą. Dar prieš ateinant iki jų buto, matė, kad ant laiptų buvo kraujo. Ji labai išsigando, kadangi pagalvojo, kad mama nužudė tėvą, todėl iš karto nuvyko į policijos komisariatą. Čia sužinojo, kad tėvas yra tik sužalotas, paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, o motina yra sulaikyta. Ji nuvažiavo į ligoninę, kur tėvas, paklausus, kas atsitiko, iš karto pradėjo sakyti, kad motina yra nekalta, liepė jos nekaltinti, kadangi jis pats prie to ją privedė. Kad mama jį sužalojo su peiliu, tėvas jai nepasakė, tačiau ji suprato, kad būtent motina jį sužalojo su peiliu. Kaip viskas buvo, tėvas nepapasakojo. Matė, kad tėvas buvo sužalotas į pilvą, per patį vidurį. Vėliau, tiek motina, tiek pats tėvas jai papasakojo, kad kai jie grįžo iš jos vestuvių, tai tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kaip aiškino motina, tai ji norėjo eiti miegoti, o tėvas pagalvojo, kad ji dar nori kažkur išeiti gerti toliau, todėl tarp jų ir kilo konfliktas. Motina sakė, kad tėvas ją išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais bei ją pastūmė, tačiau, kad prieš ją vartotų fizinį smurtą, nesakė. Paties sužalojimo momento, mama neatsimena. O tėvas pasakojo, kad kai tarp jų kilo žodinis konfliktas, tai motina paėmė peilį, netyčia paslydo ir tada jam įdūrė. Tėvas patvirtino, kad jis prieš tai "burbėjo" ant jos, tačiau, kad vartotų smurtą, nesakė. Kad tėvas J. M. dažnai "burba" ant mamos, tikrai žinojo, pati yra girdėjusi, tačiau, kad tėvas dar ir muštų motiną, niekada nėra mačiusi ar girdėjusi. Dėl šio įvykio jos tėvas jokių pretenzijų motinai neturi, be to, ji pastoviai juo rūpinasi, kadangi jis serga įvairiomis ligomis ir pats savimi mažai gali pasirūpinti (1 t., b.l. 95-98).

Apklaustas liudytoju S. A. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje. Jo butas yra antrame aukšte. (duomenys neskelbtini) d. buvo jo gimtadienis. Su sūnumi D. žiūrėjo televizorių, kiek tiksliai buvo valandų, nežino, išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris. Sūnus D. nuėjo pažiūrėti, kas ten atėjo. Sūnui atidarius duris, pamatė (duomenys neskelbtini) bute gyvenantį J. M., kurio pilvas buvo visas kruvinas. J. M. buvo nuogas, mūvėjo tik šortus ir viena ranka buvo susiėmęs už pilvo. J. pasakė, kad jam įdūrė G. G. yra jo žmona, todėl suprato, kad būtent ji ir sužalojo J. M.. Paskui pamatė, kad nuo J. buto durų iki jų durų ant žemės buvo pilna kraujo. Tada jis liepė savo sūnui kuo skubiau skambinti greitajai. Iškvietus greitąją, sūnus D. palydėjo J. iki jo durų. Jis taip pat nuėjo prie jų. Į jų butą jis užėjęs nebuvo, kadangi greitosios jie laukė prie J. buto durų. (duomenys neskelbtini) buto durys buvo praviros ir pro atidarytas duris jis matė, kad J. žmona G. gulėjo ant lovos, buvo neužsiklojusi. Jų bute, ant žemės, netoli durų taip pat matėsi nemažai kraujo. Nepraėjus nei 5 minutėms, atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie paguldė J. ant neštuvų, jis su D. dar padėjo jiems jį nunešti iki greitosios automobilio. Dėl ko G. sužalojo J., jis nežino, kadangi jie abu tikrai buvo ramūs asmenys, taip pat nei karto negirdėjo, kad jie būtų vienas kitą sumušę (1 t., b.l. 110-113).

Apklausta liudytoja I. M. paaiškino, kad ji dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties Skubios medicininės pagalbos slaugos specialiste. (duomenys neskelbtini), tikslios dienos neatsimena, darbo metu ji buvo nuvykusi į iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo peiliu sužalotas vyriškis. Pagal iškvietimo kortelę matyti, kad iškvietimas buvo gautas (duomenys neskelbtini). Išvyko 23.18 val. Sužaloto asmens pavardė - M. Nuvykus į iškvietimą, (duomenys neskelbtini) aukšto koridoriuje, prie (duomenys neskelbtini) buto durų rado pagyvenusį vyriškį, kuris buvo visas kruvinas. Kraujo buvo ir visame koridoriuje ant žemės. Pro praviras buto duris matė, kad kraujo yra ir bute ant žemės, tačiau pati į vidų užėjusi nebuvo. Prie nukentėjusio vyriškio stovėjo dar kažkokie vyriškiai, keli tiksliai, neatsimena, tačiau matėsi, kad jie buvo neblaivūs. Pats sužalotas vyriškis atrodė blaivus, iš jo sklindančio alkoholio kvapo neužuodė. Sužalotas vyriškis buvo nuogas, tik su trumpikėmis, todėl matė, kad jam yra sužalotas pilvas. Pagal apžiūrėtą žaizdą, suprato, kad tai yra durtinė žaizda. Paklausus pas šį vyriškį, kas jam atsitiko, jis pasakė, kad jam peiliu įdūrė žmona. Kol dar buvome koridoriuje, tai iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo ir moteris, kuri buvo apsivilkusi tik su naktiniais drabužiais. Matėsi, kad ji buvo visiškai girta, vos pastovėjo ant kojų. Ant moters vizualiai jokių sužalojimų nesimatė, ji niekuo nesiskundė. Sužalotas vyriškis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių (1 t., b.l. 116-119).

Apklaustas liudytoju N. B. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. Jis dirba operatyvinėje grupėje ir vykdo nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų įforminimą. (duomenys neskelbtini) d. jam dirbant operatyvinėje grupėje, iš karto po vidurnakčio, gavo budėtojo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur yra peiliu sužalotas vyriškis. Nuvykus su ekspertu G. L., nukentėjusiojo jau nerado, kadangi jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Bute buvo tik jo žmona G. M., kuri sėdėjo ant lovos. Laiptinėje ant žemės, bute ant grindų, arčiau įėjimo į kambarį, matėsi nemažai kraujo. G. M. buvo apsirengusi tik su naktiniais drabužiais. Ar ant jos drabužių buvo kokių nors kraujo pėdsakų, neatsimena. Dar būnant bute, jis pas G. M. paklausė, kas atsitiko ir ji jam paaiškino, jog tarp jos ir jos vyro įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji su peiliu sužalojo savo vyrą J. M. Liepus jai apsirengti ir pasakius, kad reikės važiuoti į policijos komisariatą, G. M. pradėjo tam priešintis, šaukti, kad ji niekur nevažiuos, todėl ji iš ten buvo išvesta per prievartą. Apžiūrėjus kambarį, ant prie pat durų esančios spintelės rado ir paėmė virtuvinį peilį "T.", kuris buvo rudos spalvos medine rankena. Nors pats peilis buvo lyg ir nuplautas, tačiau ant geležtės, prie jo smaigalio, matėsi panašios į kraują rausvos spalvos dėmės. Pristačius G. M., jai nustatė vidutinį girtumą. Ant G. M. veido, kitų kūno vietų, kurios nebuvo uždengtos drabužiais, jokių sužalojimų nesimatė. Taip pat, iki jos uždarymo į areštinę, G. M. jam nesiskundė, kad ją būtų sumušęs J. M., nesakė, kad jai kur nors skaudėtų (1 t., b.l. 122-123).

Apklausta liudytoja V. L. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kelių policijos skyriaus kelių policijos būrio vyriausiąja patrule. Iš jai parodytos moters - G. M. - nuotraukos ji prisimena, kad šią moterį ji apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) apskrities VPK areštinėje, jos laikino sulaikymo metu, prieš ją uždarant į kamerą, kadangi pagal taisykles, ją galėjo apžiūrėti tik tos pačios lyties pareigūnas, o tuo metu areštinėje niekas iš moterų nedirbo. Kuri tiksliai diena buvo, neatsimena, tačiau buvo (duomenys neskelbtini) m. vasara. Ji pamena, kad ši moteris jai papasakojo, kad ji, grįžusi iš savo dukters vestuvių, su peiliu sužalojo savo vyrą. G. M. jai aiškino, kad tai padaryti ją išprovokavo pats vyras, kadangi jis, kaip ir visą gyvenimą, jai dėl visko priekaištauja ir ji, būdama girta, neištvėrė ir jį su peiliu sužalojo. Kad būtų tai padariusi netyčia, G. M. tikrai nesakė. G. M. jai nurodė, kad tuo metu ji pjaustė mėsą ir kai vyras ją išvedė iš kantrybės, jį ir sužalojo. G. M. nesakė, kad vyras ją būtų mušęs. Be to, ji G. M. visą apžiūrėjo ir ant jos kūno jokių sužalojimų nesimatė. Kiek pamena, tai sulaikytoji buvo apsirengusi tik su naktiniais drabužiais, kurie buvo kruvini. Po apžiūros, ji šią moterį perdavė areštinės darbuotojams, o pati išvyko dirbti savo darbo (1 t., b.l. 126-129).

Apklausta liudytoja R. B. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja. Ji dirba operatyvinėje grupėje ir vykdo nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų įforminimą. (duomenys neskelbtini) val. ji dirbo operatyvinėje grupėje. Atėjusi į darbą sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) d. naktį (duomenys neskelbtini) esančiame bute peiliu buvo sužalotas J. M.. Dėl jo sužalojimo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., padarymo ir vadovaujantis LR BPK 140 str., buvo sulaikyta J. M. žmona G. M.. Įteikus pranešimą apie įtarimą bei apklausiant įtariamąją, G. M. aiškino, kad paties konflikto su savo vyru J. M. dėl savo girtumo neatsimena, tačiau teigė, kad ji galėjo sužaloti savo vyrą peiliu. Apie tai, kad J. M. būtų smurtavęs jos atžvilgiu, nieko nesakė, ant jos kūno nebuvo jokių sužalojimų. Po įtariamosios apklausos, ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur apklausė ir nukentėjusįjį J. M.. J. M. vis dar gulėjo reanimacijos skyriuje, tačiau jau buvo sąmoningas ir viską rišliai bei nuosekliai pasakojo. J. M. jai nurodė, kad jį namuose su peiliu sužalojo jo žmona G. M., tačiau tai padarė ne specialiai, o paslydo ir jam netyčia įdūrė. Apie tai, kad J. M. prieš tai suduotų kokius nors smūgius savo žmonai G. M., jis jai nenurodė. Nukentėjusysis sakė, kad tą vakarą, kai buvo sužalotas, jis su žmona grįžo iš dukros vestuvių, ir paskui namuose, tarp jo ir jo žmonos kilo konfliktas, kadangi ji buvo girta ir dar norėjo išgerti, o jis jai neleido. Kaip nurodė J. M., jis tuo metu buvo blaivus, nes dėl sveikatos problemų jau keli metai nevartoja alkoholio (1 t., b.l. 132-135).

(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Fiksuotos kraujo dėmės bendrojo naudojimo koridoriuje bei bute, paimtas virtuvinis peilis bei medvilninis tamponas su kraujo pavyzdžiu ( 1t., b.l. 29-40).

Iš (duomenys neskelbtini) tyrėjo N. B. tarnybinio pranešimo matome, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., gautas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties medikės I. M. telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) val., rastas J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., su durtine pilvo žaizda, kuris pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir paguldytas į reanimacijos skyrių. Tyrėjui nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), prie kambario durų, bendrame koridoriuje, buto viduje ant grindų matėsi raudonos dėmės, galimai kraujo. (duomenys neskelbtini) kambario viduje ant lovos sėdėjo moteris kruvinais rūbais ir rankomis, kaip vėliau paaiškėjo G. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino, jog žodinio konflikto metu ji peiliu sužalojo savo vyrą J. M. (1 t., b.l. 1-9).

Iš (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos R. B. tarnybinio pranešimo matome, kad (duomenys neskelbtini) val., aiškinantis įvykio aplinkybes, tyrėja susisiekė telefonu su J. ir G. M. dukra R. J., kuri nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji buvo aplankyti ligoninėje gulintį J. M., iš kurio sužinojo, kad tėvams grįžus po sesers vestuvių į namus, motina G. M. dar norėjo eiti išgert alkoholio, tėvas J. M. jai neleido, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu G. M. puolė peiliu J. M. ir įdūrė (t1, b.l. 92)

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato į areštinę uždaromo ( uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolas patvirtina, kad apžiūrint G. M., sužalojimų nefiksuota, nusiskundimų dėl sveikatos būklės negauta, nurodyta, kad asmuo sveikas (t 1, b.l. 146).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, forma Nr. 110/a, fiksuota, (duomenys neskelbtini) val. atvykus pagal iškvietimą J. M. rastas vaikštantis koridoriuje, peiliu į pilvą įdūrė žmona.. Preliminari diagnozė - pilvo sienos žaizda ( t1, b.l. 162-163).

(duomenys neskelbtini) daiktų apžiūros protokole apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paimtas virtuvinis peilis, ant kurio rasta į kraują panašios rusvos spalvos dėmės (t. 1, b.l. 177-181).

(duomenys neskelbtini) raštu iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktas (duomenys neskelbtini) val. ir (duomenys neskelbtini) val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas garso pokalbis su asmeniu, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (priklausantis įtariamajai G. M.) (1 t., b.l. 155).

(duomenys neskelbtini) daiktų apžiūros protokole su priedais apžiūrėti iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus gauti du garso įrašai, iš kurių matome, kad skambino moteris (G. M.) dėl tarp jos ir jos vyro įvykusio šeimyninio konflikto, nurodo, lyg pats vyras "susivarė" peilį, dabar ji kraujo klane, ieško vyro, nežino, ar jis gyvas (1 t., b.l. 182-186).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad J. M. nustatytas kiauryminis durtinis-pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas. Sužalojimas padarytas veikiant pilvo sritį aštriu, duriančio pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu; sužalojimas galėjo būti padarytas veikiant pilvo sritį peilio geležte. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kiauryminis durtinis - pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 191-192).

Apklaustas specialistu S. J. paaiškino, kad nukentėjusiajam J. M. nustatytas kiauryminis durtinis-pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas padarytas veikiant pilvo sritį aštriu, duriančio – pjaunančio tipo žalojančiu daiktu ir neatmetama sužalojimo padarymo galimybė veikiant pilvo sritį peilio geležte. Durtinis pjautinis pilvo srities sužalojimas, užgriūnant ant peilio geležtės, gali būti padaromas kai peilio rankena yra fiksuota ( įtvirtinta prie kieto pagrindo). Sužalojimo padarymo galimybė užgriūnant ant rankoje laikomo peilio, nesant pakankamos peilio rankenos fiksacijos (rankos paslankumas per peties, alkūnės ir riešo sąnarius) bei atsižvelgiant į traumuojamos kūno anatominės srities savybes ( pilvo siena paslanki, nėra kaulinių struktūrų), mažai tikėtina (t. 1, b.l. 194).

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, 2018-06-03 02.22 val. G. M. nustatytas 1,55 prom. girtumas (t 2, b.l. 41-42).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas privalo palyginti duomenis, gautus byloje, atlikti jų analizę, įvertinti byloje surinktų įrodymų visumą ir tuomet padaryti išvadas.

Kaip matyti iš kaltinamosios G. M. parodymų, ji pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sutuoktinio J. M. kilus konfliktui, ji tyčia, vieną kartą dūrė peiliu J. M. į pilvo sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam kiauryminį durtinį - pjautinį pilvaplėvės ertmės sužalojimą, t. y. sunkiai sužalojo savo šeimos narį. Tuo pačiu kaltinamoji neneigia, kad būtent ji dūrė peiliu sutuoktiniui ir kad dėl jos tokių veiksmų – dūrio peiliu J. M., šiam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tiek iš kaltinamosios, tiek iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. vakare, šių asmenų gyvenamojoje vietoje, be jų pačių daugiau jokių žmonių nebuvo, tai yra ir sužaloti nukentėjusįjį niekas kitas negalėjo. Kad būtent G. M., kilus konfliktui vieną kartą dūrė peiliu J. M. į pilvo sritį, nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtina kaltinamoji, taip pat nukentėjusysis. Šią aplinkybę ji patvirtino ir paskambinusi Bendrojo pagalbos centro telefonu, kaip nustatyta, buvo skambinta iš kaltinamajai priklausančio abonento numerio. Aplinkybę, kad nukentėjusįjį sužalojo kaltinamoji patvirtino liudytojas S. A., kuris nurodė, kad matė sužalotą nukentėjusįjį, kuris paaiškino, kad peiliu jam dūrė G. M., šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytoja I. M., kuri parodė, jog jai nuvykus kaip skubios pagalbos specialistei į nukentėjusiojo namus, jis patvirtino, kad peiliu dūrė žmona. Liudytojai policijos pareigūnai N. B., V. L., R. B. nurodė, kad kaltinamoji jiems sakė, kad tai ji konflikto metu sužalojo sutuoktinį ir dūrė jam peiliu. Dėl tokio kaltinamosios elgesio, t.y. dūrio peiliu J. M. buvo padarytas kiauryminis durtinį-pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas, t. y. ji sunkiai sužalojo savo šeimos narį, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Kaip matyti iš specialisto išvados (t. 1, b.l. 191-192), J. M. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Atsakomybė už tokius veiksmus kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas.

Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusiojo J. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi buvo kiauryminis durtinis - pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas. Sužalojimas padarytas veikiant pilvo sritį aštriu, duriančio pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu; sužalojimas galėjo būti padarytas veikiant pilvo sritį peilio geležte. Kaip nustatyta, pilvaplėvės ertmės sužalojimas įvyko dėl dūrio peiliu nukentėjusiajam į pilvą. Tokį dūrį atliko kaltinamoji G. M.. Tarp kaltinamosios veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nėra abejonių, jog kaltinamoji G. M., vieną kartą dūrė peiliu J. M. į pilvo sritį (sveikatai ir gyvybei pavojingą kūno vietą), suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikdama netiesiogine tyčia sunkiai sužalojo kitą žmogų (BK 15 straipsnio 3 dalis).

G. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kaltinamoji ir nukentėjusysis J. M. sutuoktiniai, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, taigi nukentėjusysis buvo ir yra G. M. šeimos narys (BK 248 straipsnio 2 dalis, BPK 38 straipsnis).

Dėl bausmės

G. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ji iš esmės savo kaltės neneigia, ją pripažino ir gailisi tokią veiką padariusi, atlygino dalį padarytos žalos (sudarė taikos sutartį su (duomenys neskelbtini) teritorine ligonių kasa (2 t., b. l. 102-104). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką G. M. padarė būdamas neblaivi, kas, be abejonės, turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Kad buvo neblaivi, išgėrusi tiek degtinės, tiek šampano, kas turėjo įtakos jos elgesiui, buvo priežastis tokių neteisėtų jos veiksmų, pripažino ir pati kaltinamoji. Jos neblaivumą patvirtino ir atvykę policijos pareigūnai – jai buvo nustatyta 1,55 promilių girtumas (2 t. b. l. 41-42).

G. M. neteista, nebausta administracine tvarka, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje ir psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruota. Skiriant bausmę atsižvelgtina į kaltinamosios amžių, kad padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, į nusikalstamos veikos metu buvusias aplinkybes, į tai kad nukentėjusysis taip pat buvo aktyvus konflikto dalyvis. Taip, pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis susitaikė, nukentėjusysis pretenzijų nereiškia ir atleido kaltinamajai, ypatingai atsižvelgtina į nukentėjusiojo sveikatos būklę, medicininiai dokumentai, esantys byloje įrodo, kad nukentėjusysis serga galvos smegenų ateroskleroze, kraujagysline demencija, lengvo laipsnio pažinimo funkcijos sutrikimu, antro laipsnio cukriniu diabetu. Nukentėjusiajam yra nustatytas specialus nuolatinis priežiūros poreikis, yra nuolat slaugomas ligonis. Jį prižiūri ir nuolat slaugo kaltinamoji G. M..

Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už jos padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Vertinant kaltinamosios G. M. asmenybės ir jos padarytos veikos pavojingumą ištirti duomenys leidžia konstatuoti, kad iš esmės kaltinamoji yra daugiau teigiama asmenybė, nėra linkusi nusikalsti, o visą laiką stengiasi dirbti, rūpinasi šeima, sutuoktiniu. Iš esmės teigiamai G. M. charakterizuoja ir jos elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – atlygino dalį padarytos žalos, susitarė dėl kitos dalies atlyginimo, nuolat prižiūri nukentėjusįjį dėl jo sveikatos būklės.

Sprendžiant bausmės skyrimo už nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą klausimą, svarbu įvertinti nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus, atsižvelgti į paties nukentėjusio asmens poziciją. Nukentėjusysis J. M. kaltinamajai atleido, jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nepareiškė, pats prašo neskirti kaltinamajai realios laisvės atėmimo bausmės, neišardyti šeimos, nurodė, kad dėl sveikatos būklės pats savimi pasirūpinti negali, juo rūpinasi kaltinamoji kiekvieną dieną.

Įvertinus kaltinamosios G. M. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, jos asmenybę, atliktus veiksmus siekiant pašalinti nusikaltimo padarinius, nukentėjusiojo poziciją, kitas aptartas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad šioje byloje nustatytos išimtinės aplinkybės, rodančios, kad BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kad izoliavus G. M. nuo visuomenės bausmės tikslai nebus pasiekti, o civilinio ieškovo interesai atgauti likusią žalos dalį (dėl kurios atlyginimo susitarta su kaltinamąja) nebus užtikrinti. Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamajai G. M. už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą skirtina švelnesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant tinkamiausius G. M. elgesiui ir gyvenimo būdui pakeisti įpareigojimus ir draudimus, kaip labiausiai atitinkanti bausmės paskirtį, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.

Civilinio ieškinio ir kiti klausimai

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė 1670,27 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiojo J. M. gydymą ir sutartį su kaltinamąja dėl žalos atlyginimo, kurią prašo patvirtinti teismo. Kaltinamoji G. M. pripažino, kad žala atsirado dėl jos neteisėtų veiksmų, su žalos dydžiu ne tik sutiko, bet ir su civiliniu ieškovu sudarė žalos atlyginimo sutartį, kurioje įsipareigojo padarytą žalą atlyginti dalimis per 60 mėnesių laikotarpį mokant į mėnesį po 27 Eur sumą. Toks susitarimas įstatymui neprieštarauja, todėl pripažinus kaltinamąją kalta, patvirtintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas "CD-R" su iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus gautais garso įrašais ir kompaktinis diskas "CD-R" su nukentėjusiojo J. M. parodymų patikrinimo metu darytu vaizdo ir garso įrašu, taip pat kompaktinis diskas "DVD-R" su nukentėjusiojo J. M. papildomos apklausos metu darytu vaizdo ir garso įrašu, įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Peilis, rastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir medvilninis tamponas su kraujo pavyzdžiu, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, kuris saugomas (duomenys neskelbtini) aps. VPK Aptarnavimo skyriuje (1 t., b.l. 172-174), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jai 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi įpareigoti laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6.30 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi ir bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas,.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, įskaityti (duomenys neskelbtini), kai G. M. buvo sulaikyta, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Patvirtinti (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ir G. M. sudaryta susitarimą dėl žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis: G. M. įsipareigoja padarytą 1670,27 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimties eurų 27 centų) žalą atlyginti dalimis per 60 mėnesių, mokant į mėnesį po 27 Eur (dvidešimt septynis eurus). Nurodyta suma sumokama į civilinio ieškovo einamąją sąskaitą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską "CD-R" su iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus gautais garso įrašais ir kompaktinį diską "CD-R" su nukentėjusiojo J. M. parodymų patikrinimo metu darytu vaizdo ir garso įrašu, taip pat kompaktinį diską "DVD-R" su nukentėjusiojo J. M. papildomos apklausos metu darytu vaizdo ir garso įrašu, įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Peilį, rastą ir paimtą įvykio vietos apžiūros metu ir medvilninį tamponą su kraujo pavyzdžiu, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, kuris saugomas (duomenys neskelbtini) aps. VPK Aptarnavimo skyriuje (1 t., b.l. 172-174), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

G. M. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu ji privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis