- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 1-5-526/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00583-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- O. B.
- Kaltinamasis
- L.P.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. E. – K., dalyvaujant prokurorui V. A., nukentėjusiajai O. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,
L.P., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P. 2009m. lapkričio mėn. 03 d., apie 16.10 val., Klaipėdoje, Taikos pr., ties 63 namu, darbo metu vairavo UAB „Pajūrio autobusai“ priklausantį autobusą „Setra S 215SL“, v/n (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių kitų eismo dalyvių saugumui užtikrinti, iš autobusų sustojimo „Šilas“ pradėjo važiuoti neįsitikinęs, kad nekelia pavojaus kitiems asmenims, uždarydamas autobuso duris, prispaudė nespėjusiai įlipti O. B. ranką, o durims atsidarius, pastaroji iškrito. Autobusas, pradėjęs važiuoti, pervažiavo nukentėjusiosios ranką, tuo padarydamas O. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais L. P. pažeidė KET 9 str. ( eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai), 106 str. (prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams).
Pagal jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis L. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad, 2009m. lapkričio mėn. 03 d., apie 16 val. vairavo maršrutinį autobusą „Setra S 21 SSL“, v/n (duomenys neskelbtini). Jis sustojo „Šilo“ stotelėje, esančioje Taikos prospekte. Per galinio vaizdo veidrodžius pažiūrėjęs į saloną ir pamatęs, kad visi keleiviai išlipę, paspaudė durų uždarymo mygtuką ir pradėjo važiuoti. Kažkas iš salone buvusių keleivių sušuko, kad durys privėrė keleivei ranką. Iškart sustabdė autobusą ir išlipo pažiūrėti, kas atsitiko. Pamatė ant šaligatvio sėdinčią moterį, kuri buvo sužeista. Po to paskambino savo viršininkui, pranešė jam apie įvykį ir gavęs nurodymą tęsti darbą, nuvažiavo. Dėl įvykio gailisi, pripažįsta buvęs nepakankamai atidus keleivių saugumui, tačiau mano, kad ir nukentėjusioji pažeidė taisykles, kadangi į autobusą norėjo įlipti pro galines duris, o tai daryti buvo draudžiama.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, L. P. kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji O. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad į autobusą lipo pro galines duris, nes priekinės buvo uždarytos. Palaukusi, kol išlips keleiviai, įlipo į autobusą. Abiejose rankose turėjo krepšius. Jau buvo užlipusi ant paskutiniojo laiptelio, kai autobusas pajudėjo, ir ji iškrito pro duris ant nugaros. Autobusas ratu pervažiavo jai gulinčiai kairę ranką. Vairuotojas žalos neatlygino, paaiškino, kad neturi pinigų. Jai padaryta turtinė ir neturtinė žala. (b.l. 29-33).
Savo parodymus O. B. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 69-75).
Liudytoja K. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009-11-03, apie 16 val. važiavo maršrutiniu autobusu, kurį vairavo jos pažįstamas L. P.. „Šilo“ stotelėje įlipančių keleivių nesimatė, todėl vairuotojas priekinių durų neatidarė. Užsidarant galinėms autobuso durims išgirdo riksmą, kad kažkas dar nori įlipti. Ji neįsidėmėjo, ar tuo metu vairuotojas važiavo. Išlipusi iš autobuso, pamatė moterį, kurios kairė ranka buvo kruvina (b.l. 19-20).
Liudytoja J. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009-11-03, apie 16 val. važiavo maršrutiniu autobusu Nr.6. Sėdėdama girdėjo kaip atsidarė galinės durys keleivių išlaipinimui. Po keliolikos sekundžių išgirdo užsidarančių durų garsą ir riksmą. Atsisukusi pamatė, kad autobuso durys atidarytos, autobusas iš vietos pavažiavęs nebuvo. Išlipusi iš autobuso pamatė moterį, kuriai buvo sužalota ranka. Moteris pasakė, kad autobuso durys jai privėrė ranką, kad buvo iškritusi iš autobuso neminėjo (b.l. 21-22).
2009-11-18 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1860/09 (03) konstatuota, kad O. B. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 26-27).
Autobuso „Setra S 215SL“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, jog autobusas, uždarius galines duris, gali pradėti važiuoti po 6 sekundžių. Su atidarytomis priekinėmis durimis autobusas gali pajudėti. Pilnai uždarius galines duris, tarp susiveriančių durų gumų lieka 5 cm. tarpas. Galinės durys gali užsidaryti tarp susiveriančių gumų patekus 35 cm skersmens objektui. Autobusas atidarytomis galinėmis durimis pradėti važiuoti negali (b.1.66-67).
AB „Lietuvos draudimas“ rašte nurodyta, kad O. B. už medikamentus kompensavo 508,98 Lt., už neturtinę žalą - 1726,40 Lt. (500 eurų). Teritorinei ligonių kasai pagal pareikštą pretenziją atlygino 2332,87 Lt., (b.l. 81).
Tokiu būdu kaltinamojo L. P. kaltė pilnai įrodyta jo paties parodymais bei aukščiau aptartų įrodymų visuma.
L. P. veika dėl įvykdyto autoįvykio kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 1d., nes jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pilnai prisipažino ir gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nukentėjusioji O. B. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo, jo darbovietės – UAB „Pajūrio autobusai“ ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 10000 litų dėl patirtos neturtinės žalos ir 3000 litų atstovavimo išlaidų (b.l. 111-112).
Nustatyta, kad L. P. dirbo UAB „Pajūrio autobusai“ ir autoįvykį padarė, atlikdamas savo darbines funkcijas, tai yra vairuodamas UAB „Pajūrio autobusai“ naudojamą autobusą „Setra S 2155L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris savo ruožtu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“(b.l.64).
Kaip matyti iš byloje esančios AB „Lietuvos draudimas“ pažymos, draudimo bendrovė nukentėjusiajai padengė jos patirtą turtinę žalą – 508,98 litus ir neturtinę žalą – 1726,40 litų (500 eurų) (b.l.81).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji O. B. dėl jai padarytų sužalojimų patyrė sukrėtimą, stiprų fizinį skausmą, ir šie padaryti jai sužalojimai gali turėti įtakos nukentėjusiosios sveikatai ir ateityje. Reikalaudama priteisti 10000 litų, nukentėjusioji jokiais svariais argumentais nepagrindė savo reikalaujamos žalos dydžio. Be to, sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Be to pati nukentėjusioji buvo pakankamai neatsargi, lipdama į autobusą pro galines duris, kai keleivių įlaipinimas buvo numatytas tik pro priekines duris. Ryšium su tuo teismas mano, kad prašoma priteisti 10000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra kiek per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama iki 6000 litų. Atsižvelgtina į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“, kaip tai buvo numatyta tuo metu galiojusiuose normatyviniuose aktuose, dalį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos, kurios suma siekia iki 500 eurų, kas atitinką 1726,40 litų, jau atlygino, todėl likusi neturtinės žalos dalis – 4274 litai priteistini iš UAB „Pajūrio autobusai“ kaip iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo (LR CK 6.270str.). Iš UAB „Pajūrio autobusai“ priteistinos ir dalis nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų – 1500 litų.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas vienas neatsargus nusikaltimas. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, - L. P. anksčiau teismo neteistas, nusikalto, nesant atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai L. P. bus pasiekti, skiriant jam bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu. Jam skirtina bauda.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. P. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d. ir skirti 10 MGL (1300 litų) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Sumokėjus baudą, teismo raštinei turi būti pateikti tai patvirtinantys dokumentai.
Priteisti iš UAB „Pajūrio autobusai“ 4274 litus neturtinės žalos bei 1500 litų atstovavimo išlaidų atlyginimo nukentėjusiosios O. B. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.