Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimo, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d., ir nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2013-01-26 iki 2013-04-07 A. B. priklausančiu automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vykdė individualią taksi veiklą už atlygį – teikė taksi paslaugas pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. sausio 23 d. išduotą nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 277710, tačiau neturėjo nustatyta tvarka įgijęs leidimo, suteikiančio teisę vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, iš vykdytos veiklos gavo 720 (septynis šimtu dvidešimt) litų pajamų, kurias registravo gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnale, pajamoms registruoti naudojo prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitus, kuriuose fiksuota automobilio nuoma, užsakymus keleiviams gaudavo, stovėdamas įvairiose Vilniaus vietose. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos 1996-11-19 LR Kelių transporto kodekso Nr. I-1628 18 str. 12 d., 2011-12-09 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų „Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių“ 3 p., 2012-01-27 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ 2 p. nuostatas bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei 2013 m. sausio 23 d. individualios veiklos pažyma Nr. 277710, nei kita rašytinė bylos medžiaga nepaneigė apelianto parodymų, kad pagal minėtą individualios veiklos pažymą jis teikė ne keleivių vežimo taksi paslaugas, bet vykdė automobilio su vairuotoju nuomą.

Pažymima, kad nors automobilio su vairuotoju nuomos sutarčių A. B. patikrinimo metu nepateikė, tačiau jos buvo pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris nepagrįstai sprendė, kad pateiktos sutartys yra netinkamos. Teigiama, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.512 str., kuris nurodo, kad nuomos sutartys turi būti rašytinės formos, taikomas tik transporto priemonių nuomai, bet ne A. B. teikiamai paslaugai – automobilio su vairuotoju nuomai. Apelianto teigimu, vykdant automobilio su vairuotoju nuomos veiklą, sutartys gali būti ne tik rašytinės formos, bet dėl paslaugų teikimo galima susitarti ir žodžiu.

Teigiama, kad apelianto argumentai, jog jis vykdydamas savo veiklą nenaudoja taksi veiklai būtinų atributų – taksometro, plafono su užrašu „TAXI“, yra savarankiški pažeidimai ir nepaneigia to, kad asmenims už važiavimą buvo suteiktos taksi paslaugos.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d., vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, laikomasi nuomonės, jog kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: 1) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, 2) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, 3) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų.

Pagal Kelių transporto kodekso 18 str. 12 p., keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas <...>. Analogišką reglamentavimą nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, kurių 2 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 p. numato, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nustatytos formos leidimo teikti taksi paslaugas A. B. neturėjo. Šios aplinkybės nei apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nuo 2013-01-22 jis vykdė individualią automobilio nuomos su vairuotoju veiklą, kuriai toks leidimas nereikalingas. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas atriboti taksi veiklą nuo automobilio nuomos su vairuotoju veiklos, pabrėžia, kad remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.512 str., pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį, nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.513 str. nuostatas, transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis, nepaisant jos termino, turi būti rašytinė. Iš byloje pateikto gyventojo individualios veiklos pajamų apskaitos žurnalo (b. l. 15-16) matyti, kad A. B. savo veiklą vykdė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2013 m. balandžio 7 d. Šiuo laikotarpiu automobilį su vairuotoju jis buvo išnuomojęs 47 kartus. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.513 str. nuostatomis, A. B. teismui turėjo pateikti ir 47 automobilio su vairuotoju nuomos sutartis, tačiau nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktos tik 4 tokios sutartys (b. l. 21-24). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad kitų sutarčių A. B. nesaugojo, nes tai nėra privaloma, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į tokį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentą, pabrėžia, kad pagal 2003 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr. 1K-040 „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ 7 punktą, gyventojai privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir išlaidos, apskaitos registrus – pajamų ir išlaidų žurnalus – teisės aktuose nustatytą laiką – ne mažiau kaip 10 metų. Kadangi nuomos sutartyse turi būti nurodoma paslaugos kaina, teisinis pagrindas ir nuomininko rekvizitai, ši nuostata privaloma asmeniui, besiverčiančiam individualia veikla.

Be to, apeliacinės instancijos teismas vertindamas minėtas automobilio su vairuotoju nuomos sutartis pabrėžia, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog sutartis laikoma netinkama tokiu atveju, jei iš jos neįmanoma identifikuoti sutartį pasirašiusių šalių. Nagrinėjamu atveju kiekvienoje pateiktoje sutartyje yra įvardintas tiek nuomotojas, tiek nuomininkas, nurodomi jų vardai ir pavardės, tačiau jokių kitų duomenų nei apie nuomotoją, t.y. A. B., nei apie nuomininkus (asmens kodas, telefono numeris, gyvenamosios vietos adresas ir pan.) nėra pateikiami. Tik vienoje iš minėtų sutarčių yra pateiktas nuomininko asmens kodas (b. l. 22).

Sprendžiant byloje pateiktų automobilio su vairuotoju nuomos sutarčių teisėtumo klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad visos pateiktos sutartys galiojo iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, vienas automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su vienu vairuotoju – A. B., iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo išnuomotas net 4 skirtingiems asmenims. Be to, sutartyse nenurodyta nei tiksli nuomojamo automobilio markė, nei nuomos kaina. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad byloje pateiktos sutartys neatitinka tokios rūšies sutartims keliamų reikalavimų, todėl laikytinos netinkamomis ir apeliacinės instancijos teismo nevertinamos kaip duomenys, patvirtinantys apelianto nurodytos individualios veiklos pobūdžio teisėtumą.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad minėtos Lietuvos Respublikos CK 6.512-6.521 str. nuostatos taikomos tik transporto priemonės, bet ne transporto priemonės su vairuotoju nuomos sutartims, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu sutikti negali. Pažymėtina, kad transporto priemonės be vairuotojo nuomos sutartims taikomos kitos, Lietuvos Respublikos CK 6.522-6.529 str. nuostatos.

Aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad A. B. deklaruojama veikla, t. y. automobilių nuomos su vairuotoju paslaugos teikimas, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 26 d. iki 2013 m. balandžio 7 d. realiai vykdoma nebuvo. Prisidengdamas automobilių nuomos su vairuotoju veikla, kuriai teisėtai vykdyti teisės aktai numato mažesnius reikalavimus nei taksi paslaugos teikimui, A. B. faktiškai teikė taksi paslaugas, nors automobilis, kuriuo buvo pervežami keleiviai, tokios paslaugos teikimui nebuvo pritaikytas, t. y. automobilyje nebuvo taksometro, automobilio valstybiniai numeriai neatitiko taksi automobilių valstybiniams numeriams keliamų reikalavimų.

Kaip minėta, vienas iš esminių Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių yra tas, kad veika pasireiškia ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. individualią veiklą vykdė nuo 2013-01-22, Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo duomenimis A. B. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 26 d. iki 2013 m. balandžio 7 d. gavo 720 litų pajamų. Remiantis šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo A. B. vykdytos veiklos sistemingumą ir komercinį pobūdį.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad A. B. pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d nutarimą palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.