- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- AN2-29-531/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00577-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2019 m. spalio 30 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate buvo gautas D. K. prašymas dėl A. V. galimai netinkamo elgesio su šunimi, pažeidžiant 2013 m. rugpjūčio 7 d. Gyvūnų laikymo ir priežiūros Panevėžio miesto taisyklių Nr. A-643 7.5 p. ir įvykdant administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 str. 16 d.
2. 2019 m. lapkričio 13 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas priėmė nutarimą, kuriuo nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Nurodyta, kad prašymo tyrimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, kad A. V. padarė pažeidimą, numatytą ANK 346 str. 16 d. D. K., nesutikdama su šiuo nutarimu, pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 10 d. nutartimi D. K. skundą atmetė ir paliko galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimą.
Šalies argumentai
4. D. K. pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 13 d. nutarimą bei priimti naują sprendimą – įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą išnagrinėti jos prašymą iš esmės, ištirti galimybę atimti iš A. V. šunį, nustatyti šuns veislę, apklausti videoreportaže esančius asmenis. Paaiškina, kad iš (duomenys neskelbtini) reportažo ir socialinio tinklo (duomenys neskelbtini) sužinojo apie (duomenys neskelbtini) gyvenantį A. V., kuris po savo šuns nužudymo, vėl turi šunį. Videoreportaže kalbėję žmonės teigė, jog jis netinkamai elgiasi su turimu šunimi, o ir prieš tai jis turėjo daug gyvūnų, kurie neaišku kur dingdavo. Atsižvelgiant į tai, parašė prašymą prokuratūrai. Jame aiškiai nurodė, kad prašo apginti viešą interesą – gyvūną nuo A. V., iš jo šunį atimti. Nesutinka su priimtu nutarimu nutraukti administracinės bylos teiseną ir su dėl to priimta apylinkės teismo nutartimi. Nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jos skundo argumentus, netinkamai pritaikė įstatymą. Mano, kad šiuo atveju tyrimas buvo atliktas netinkamai, nebuvo tinkamai ištirti įrodymai, kadangi nebuvo apklaustas nei vienas videoreportaže kalbėjęs žmogus. Neaišku kodėl buvo apklausti skundžiamoje nutartyje minimi asmenys, o ne tie, kuriuos ji prašė apklausti. Teigia, kad abejones kelia nutartyje minimi policijos pranešimai dėl tinkamo elgesio su šunimi, kadangi, kiek jai teko telefonu bendrauti su tyrėja ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialiste, jos jai teigė, kad joms nei karto nepavyko patekti pas A. V., jis joms nedarė durų. Taigi niekas iš jų nežino ir negali žinoti kaip jis iš tikrųjų elgėsi su gyvūnu ir niekas negali garantuoti, jog jis ateityje nenužudys ir šio šuns. Skundžiamoje nutartyje taip pat kalbama apie šuns voljerą, nors šuo nuolat laikomas bute, kalba apie pokalbius su A. V., tačiau policija su juo nesikalbėjo. Mano, kad šiuo atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 346 str. 11 d. Pažymi, kad A. V. turimas šuo yra (duomenys neskelbtini) (galimai – mišrūnas), kurių įsigijimui ir laikymui yra keliami griežti reikalavimai. Jų įsigijimui reikalingi savivaldybių leidimai. Taigi, šiuo atveju yra būtina nustatyti šuns veislę.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 str. 1 d. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Pareiškėja teigia, kad A. V. turi būti patrauktas pagal ANK 346 str. 16 d., kuris numato atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą. To paties straipsnio 20 d. įtvirtinta, kad už ANK 346 str. 16 d. padarymą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato nutarimą, pateiktą bylos medžiagą bei D. K. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutartį. D. K. skundo argumentai iš esmės yra grindžiami tik hipotetinėmis, vienpusiškai aprašytomis ir subjektyviai įvertintomis aplinkybėmis, o vien tik tai, kad ji kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su apylinkės teismo teisėjos priimta nutartimi, nesuteikia pagrindo pripažinti jos neteisėta ir panaikinti.
9. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas D. K. skundą ir palikdamas galioti Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato nutarimą vadovavosi pareigūnės R. K. tarnybiniuose pranešimuose esančia informacija.
9.1. 2019 m. lapkričio 8 d. tarnybiniame pranešime R. K. nurodė, kad aiškinantis aplinkybes dėl galimai netinkamo A. V. elgesio su šunimi, 2019 m. lapkričio 6 d. buvo bendrauta su A. V. kaimyne R. U., kuri paaiškino, kad mato kaip A. V. vedžioja mažą šuniuką, gražiai su juo elgiasi, šuniukas prižiūrėtas. Taip pat buvo kalbėta ir su E. B., kuris nurodė, kad namuose būna tik savaitgaliais, tačiau grįžęs, mato kaip A. V. tvarkingai vedžioja šunį, žaidžia su juo, matosi, kad šuo prižiūrėtas. Be to, buvo pravestas profilaktinis pokalbis su A. V.. Jis kalbėjo ir elgėsi mandagiai. Aprodė šuns voljerą, žaislus su kuriais žaidžia šuo. Pranešime teigiama, kad matosi, jog šunimi rūpinamasi.
9.2. 2019 m. lapkričio 25 d. tarnybiniame pranešime R. K. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 22 d. apie 15 val. profilaktiniam patikrinimui buvo nuvykta pas A. V. dėl galimai netinkamo elgesio su šunimi. Šuns šeimininkas durų neatidarė, kaimynai durų taip pat neatidarė. Iš kiemo pusės, pro langą matėsi juodos spalvos, su balta dėme šuo, kuris žiūrėjo pro langą ir lojo. Iš pažiūros matėsi, kad šuo guvus.
9.3. 2019 m. gruodžio 27 d. tarnybiniame pranešime R. K. nurodė, kad 2019 m. gruodžio 23 d. kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėja D. P. apie 9 val. profilaktiniam patikrinimui nuvyko pas A. V., dėl galimai netinkamo elgesio su šunimi. Nuvykus pamatė kartu su šunimi vaikščiojantį A. V.. Iš pažiūros matėsi, kad šuo guvus, linksmas, prižiūrėtas. A. V. kalbėjo noriai, kalbėjosi apie šunų auginimą, jo priežiūrą, tinkamą elgesį su gyvūnu. A. V. buvo pasirašytinai supažindintas su Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 str. 1 p. Kaimynė R. U. paaiškino, kad mato kaip A. V. vedžioja šunį, elgiasi su juo gražiai, matosi, kad šuo prižiūrėtas.
9.4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus pareigūnės tarnybinius pranešimus bei juose esančią informaciją sutinka su Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato nutarimo ir dėl jo priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad A. V. žiauriai elgiasi su auginamu šunimi, jį kankina ir turėtų būti sprendžiama dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 str. 16 d. Apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui, abejonių dėl tarnybiniuose pranešimuose pateiktos informacijos nekyla, kadangi byloje nėra jokių ją paneigiančių duomenų, jų nepateikė ir apeliantė.
10. D. K. apeliaciniame skunde teigiama, kad tyrimas dėl A. V. veiksmų buvo atliktas netinkamai, kadangi nebuvo apklausti videoreportaže kalbėję asmenys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimas negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju, buvo atlikti visi reikiami veiksmai, leidžiantys konstatuoti, kad joks administracinis nusižengimas nebuvo padarytas, ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikus papildomus veiksmus, ši išvada pasikeistų.
11. Be to, šiuo atveju pripažinti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai tyrimą pagal D. K. prašymą atliko netinkamai, taipogi nėra jokio pagrindo. Policijos 2019 m. lapkričio 13 d. nutarime išdėstyti motyvai dėl administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo, nėra nepagrįsti ar neteisingi. Tai, kad D. K. su tokiomis išvadomis nesutinka ir reikalauja tyrimą tęsti, nereiškia, kad tai turi būti besąlygiškai vykdoma.
12. D. K. apeliaciniame skunde teigiama, jog šiuo atveju galėjo būti padarytas ANK 346 str. 11 str. įtvirtintas administracinis nusižengimas, todėl yra būtina nustatyti A. V. auginamo šuns veislę. Šie apeliantės argumentai atmetami. Kaip jau minėta, pagrindo išvadai, kad tyrimas dėl jos pateikto prašymo buvo atliekamas netinkamai, nėra. Nagrinėjamoje situacijoje nei A. V. šunį mačiusioms policijos pareigūnėms, nei A. V. kaimynams, nekilo jokių įtarimų, jog jo laikymui A. V. turėjo gauti leidimą. Esant šiai aplinkybei nebuvo būtinybės imtis veiksmų jo veislei nustatyti.
13. Papildomai pažymėtina, kad vien tik tai, jog A. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 str. 1 d., numatantį baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu, jo kankinimą, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, nesudaro pagrindo iš jo paimti šiuo metu auginamą šunį. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje yra įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Taip pat A. V. nėra apribota teisė turėti nuosavybę, taip pat ir naminius gyvūnus.
14. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 str. 1 d. 1 p. teismas,
nutaria:
D. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.