Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Svetlanos Jurgaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 30 MGL, t. y. 1129,8 eurų, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 1 metams.

Nukentėjusiųjų D. V. ir J. K. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas” D. V. priteista 247,11 eurų turtinei ir 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti, J. K. priteista 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Iš A. J. nukentėjusiajam J. K. priteista 200 eurų advokatės paslaugoms apmokėti.

Iš A. J. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui priteista 20,96 eurų išlaidų atstovo vykimui į teismo posėdį apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 2 d. apie 11.20 val. Kaune, Draugystės gatvėje, vairuodamas automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Kovo 11-osios gatvės, sankryžoje su Pramonės prospektu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 12 ir 224 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę, kuri buvo neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, važiuodamas tuo metu degant mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui, nesustojo ir nedavė kelio iš kairės pusės su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu važiavusiam greitosios medicinos pagalbos automobiliui „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam J. K., ir su juo susidūrė. Tokiu būdu jis padarė automobilio „Volkswagen Transporter“ keleiviams D. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, M. B. - nežymų sveikatos sutrikdymą, o vairuotojui J. K. -nesunkų sveikatos sutrikdymą.Apeliaciniame skunde AB „Lietuvos draudimas“ atstovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendį dalyje dėl žalos atlyginimo D. V. ir J. K. – nukentėjusiųjų D. V. ir J. K. civilinius ieškinius tenkinti iš dalies, priteisti D. V. 247,11 eurų turtinei ir 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti, J. K. 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti iš LR Transporto priemonių draudikų biuro.Skunde nurodoma, jog įvykio metu transporto priemonės „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė privalomąja tvarka drausta nebuvo. Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuras) funkcija mokėti išmokas nukentėjusiesiems asmenims, kai žala jiems padaryta su privaloma tvarka neapdraustomis transporto priemonėmis. Biuras pats tiesiogiai žalų neadministruoja, jas sutartiniais pagrindais Biuro vardu administruoja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą vykdančios draudimo bendrovės. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ kaip į Biuro atstovą, todėl AB „Lietuvos draudimas“ ne savo, bet Biuro vardu išnagrinėjo pareikštus reikalavimus ir apskaičiavo mokėtinas draudimo išmokas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nagrinėjamo eismo įvykio nebuvo ir nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo priteisti nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą iš AB „Lietuvos draudimas“.Atsiliepime į AB „Lietuvos draudimas“ skundą Biuro atstovas nurodo pritariantis apeliacinio skundo teiginiui, jog pirmosios instancijos teismas nuostolių atlyginimą iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisė nepagrįstai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas, nuteistojo gynėja, prokurorė, nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti.Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Civilinis ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta priteisti D. V. 247,11 eurų turtinei ir 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti, J. K. 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti iš AB „Lietuvos draudimas“. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimą turėjo priteisti ne iš AB „Lietuvos draudimas“, o iš Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusioji D. V. pareiškė 247,11 eurų civilinį ieškinį turtinei ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nukentėjęs J. K. pareiškė 5000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad D. V. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti tenkintas visiškai, o civiliniai ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo D. V. ir J. K. turi būti tenkinami iš dalies, nustatant jų dydį kiekvienam po 2500 eurų, priteisiant ją iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nuteistasis A. J. eismo įvykio, kurio metu automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleiviams D. V. padarytas nesunkus, M. B. - nežymus, o vairuotojui J. K. -nesunkus sveikatos sutrikdymas, metu vairavo transporto priemonę „BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri buvo neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Įstatymas arba TPVCAPDĮ). Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 punktą Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, jog Biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga pagal įstatymus materialiai atsakanti už įtariamojo ar kaltinamojo, kuris padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą transporto priemonę, nusikalstama veika padarytą žalą.Nagrinėjamu atveju 2017 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio metu buvo priimta protokolinė nutartis, kuria civiliniais ieškovais pripažinti nukentėjusieji D. V. ir J. K., civiliniais atsakovais nutarta laikyti A. J. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, o ne AB „Lietuvos draudimas“. Be to, tai, jog draudimo kompanija AB „Lietuvos draudimas“ veikė tik kaip Biuro atstovas, pirmosios instancijos teismas konstatavo ir skundžiamame nuosprendyje, pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro 2017 m. balandžio 3 d. pranešime Nr. V-1262-17-(5.9) nurodyta, kad nukentėjusioji D. V. dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo kompaniją AB „Lietuvos draudimas“, kuri biuro vardu administravo ir įvertino jos patirtą 176,02 eurų turtinę ir 2000 eurų neturtinę žalą, nukentėjusiam M. B. – 300 eurų neturtinę žalą, nukentėjusiam J. K. padarytą neturtinę žalą Biuras įvertino 2000 eurų.Iš anksčiau aptarto teisino reguliavimo ir byloje susiklosčiusios situacijos matyti, jog šiuo atveju būtent Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, o ne AB „Lietuvos draudimas“ yra tinkamas civilinis atsakovas byloje, kuriam kyla įstatyme numatyta pareiga atlyginti neapdrausto automobilio vairuotojo padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendis dalyje dėl 247,11 eurų turtinės ir 2500 eurų neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai D. V., 2500 eurų neturtinės žalos priteisimo J. K. iš AB „Lietuvos draudimas“ keistinas, priteisiant 247,11 eurų turtinės ir 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. V., 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo J. K. iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl 247,11 eurų turtinės ir 2500 eurų neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai D. V., 2500 eurų neturtinės žalos priteisimo J. K. iš AB „Lietuvos draudimas“, ir priteisti 247,11 eurų turtinės ir 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. V., 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo J. K. iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.