- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- e1-1980-963/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35464-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- G. C.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. C. (G. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 7 kartus, paskutinį kartą 2022 m. vasario 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2022 m. spalio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę atlikęs 2023 m. kovo 3 d., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. C. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis 2025 m. spalio 6 d., apie 22.00 val., bendro naudojimo virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su sugyventine M. N. metu ranka sudavė jai į veido dešinės pusės sritį, tuo M. N. sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. C. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad daugiau nei 30 metų su M. N. yra sugyventiniai. 2025 m. spalio 4 d. M. N. išėjo pas savo tetą S., gyvenančią Klaipėdoje, kur pas ją prabuvo 2 paras, nes S. blogai jautėsi. Namo M. N. grįžo 2025 m. spalio 6 d. dienos metu. M. N. grįžo pagiringa, parsinešė degtinės. Po to jie abu gėrė degtinę. Vakare išgėrusi M. N. jam pradėjo priekaištauti, kad jis maloniai bendrauja su kaimyne. Išgėrusi M. N. būna pavydi. Ji nuėjo į balkoną parūkyti, nusiraminti. M. N. atėjo pas jį, jam vėl prikišo kaimynę. Jis liepė eiti lauk, jo nepykdyti. M. N. neišėjo, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Po to, jie abu nuėjo į virtuvę. Virtuvėje žodinis konfliktas tęsėsi, nes M. N. jį vis provokavo, prikaišiojo kaimynę, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Kaip baigėsi konfliktas su M. N., neatsimena, nes buvo susijaudinęs. Ar kas nors be jų buvo virtuvėje, neatsimena. Po to atsimena, kad virtuvėje atsirado jų sūnus E. N., kuris kaltino jį mušus M. N.. Jis dėl neblaivumo ir būdamas susijaudinęs neatsimena, kad ranka sudavė M. N. ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau sutinka, kad galėjo taip pasielgti. Jis dėl savo smurtinių veiksmų gailisi, supranta, kad reikėjo susivaldyti (b. l. 120-123).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Nukentėjusioji M. N., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad G. C. yra jos sugyventinis. Ji jį vadina savo vyru, nes kartu gyvena 34 metus, bet santuokos nėra sudarę. Turi 10 bendrų vaikų, visi jau yra suaugę. Veda bendrą ūkį. Dabar gyvena bendrabutyje, nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. spalio 6 d. vakare ji grįžo į namus iš tetos. Vyras buvo namuose, vartojo alkoholį. Apie 22.00 val., jis išėjo parūkyti į bendro naudojimo virtuvę. Ji nuėjo į virtuvę rankas nusiplauti ir pamatė, kad jis virtuvėje šnekasi su kaimyne iš 15 buto, vardu K. Paklausė kodėl jis nerūko, o kalbasi su kaimyne. Jis jai pasakė, kad tai ne jos reikalas ir pavadino ją „žertva“. Kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis jai vieną kartą kumščiu smogė į veidą, pataikė į dešinį žandą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Didelės žalos sveikatai nepadaryta. Jokių sumušimo žymių ant veido nėra, todėl vykti pas teismo medicinos ekspertus nemato reikalo ir nevyks. Įvykį, t. y. kaip jai buvo suduota į veidą, matė kaimynė K. Po įvykio ji nuėjo į kambarį ir paskambinusi jauniausiajam sūnui D. N., papasakojo apie įvykį. Netrukus jai paskambino sūnus E., pasakė, kad atvažiuos. Atvažiavęs E. pradėjo šaukti ant tėvo ir paskambino į policiją, nors ji sakė, kad neskambintų. E. nematė kaip G. jai sudavė. Įvykio metu ji buvo išgėrusi, bet girta nebuvo, todėl visas įvykio aplinkybes gerai atsimena. Kiek buvo išgėręs G., nežino, tik matė, kad buvo neblaivus. Dėl jai sukelto fizinio skausmo ji jokių pretenzijų sugyventiniui G. neturi. Į gydymo įstaigas po įvykio nesikreipė, nes medikų pagalbos jai nereikėjo. Civilinio ieškinio nereikš. Savo vyro nebijo. Sutinka, kad jis grįžtų į namus. Nepageidauja, kad jam būtų skirta kardomoji priemonė - nesiartinti prie jos ir prašo jį išleisti iš areštinės, leisti grįžti namo. Ji, jeigu ne sūnus, į policiją nesikreiptų (b. l. 38-41).
Iš 2025 m. spalio 6 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. spalio 6 d. adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje sugyventinis G. C., gim. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę M. N., gim. (duomenys neskelbtini), ranka trenkė M. N. į veido sritį, t. y. dešinės pusės skruostą. M. N. nurodė, kad tokiais veiksmais sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą. Vadovaujantis BPK 140 str., G. C., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę (b. l. 1-4).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2025 m. spalio 6 d. policiją iškvietė E. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad iš savo mamos M. N. sulaukė telefono skambučio. Ji nurodė, kad ką tik bendro naudojimo virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė jos sugyventinis G. C., gim. (duomenys neskelbtini). Jis nuvažiavo į vietą ir 22.25 val. iškvietė policiją. Įvykio vietoje aiškinantis aplinkybes, nustatyta, kad M. N., būnant bendro naudojimo virtuvėje, be jokios priežasties atėjęs sugyventinis G. C. kumščiu trenkė M. N. į veido sritį, tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. M. C. nurodė, kad virtuvėje kartu su ja buvo jos kaimynė K. Š.. Pabendravus su K. Š., ji nurodė, kaip matė, kad M. N. trenkė į veido sritį jos sugyventinis G. C.. Taip pat nurodė, kad jie mušasi nuolatos. M. N. nustatytas 2,92 promilių neblaivumas. GMP medikų ji atsisakė. Jai buvo įteiktas šaukimas atvykti apklausai 2025 m. spalio 7 d. G. C. buvo nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, jis buvo pristatytas į Klaipėdos apskr. VPK areštinę. Liudininkė K. Š. kategoriškai atsisakė būti apklausiama, ji tik nurodė, kad matė įvykį, tačiau liudyti nenori, šaukimo nepriėmė (b. l. 15-19).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), 2-ame aukšte iš bendro naudojimo koridoriaus yra įėjimas į bendro naudojimo virtuvę. Virtuvėje yra 3 kriauklės, 3 viryklės, stalas, spintelės, įvairūs daiktai skirti plauti virtuvės zoną. Virtuvė tvarkinga. Tyrimui reikšmingų pėdsakų nenustatyta. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 20-22).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūno BODY kameros vaizdo įrašas. Nustatyta, kad vaizdo įrašo pradžia 2025 m. spalio 6 d., 22.33 val. Pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Gyvenamojo namo koridoriuje prie bendro koridoriaus durų stovi M. N., koridoriuje ant grindų guli G. C., jį iš viršaus laiko, kaip žinoma iš IT medžiagos, E. N., kuris sako, kad jeigu paleis, G. C. šoks ant pareigūnų. M. N. sako: „man sudaužo“. M. N. ranka rodo į veido dešinės pusės sritį skruosto srityje ir sako „Va, dėjo iš kuloko ir kalė, kalė“. Į pareigūno klausimą ar jai skaudėjo, M. N. sako „ne, galvoji?, aš pabėgau“, po to patvirtino, kad jai sukėlė fizinį skausmą. M. N. sako, kad konfliktas kilo be priežasties. E. N. sako, kad jam paskambino mama, o M. N. sako, kad konfliktą matė kaimynė. M. N. sako, kad nori rašyti pareiškimą. Pakeltas G. C. sako, kad M. N. nelietė. G. C. buvo pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. E. N. sako, kad jam paskambino mama ir pasakė, kad tėvas trenkė į veidą. Jis atvažiavo, pačio konflikto nematė, mamai ant veido (rodo jos veido dešinės pusės sritį ) matosi ištinimas. M. N. sako, kad gėrė 3 dienas. Alkotesteriu jai nustatytas neblaivumas 2,92 promilių. Pareigūnas telefonu nufotografavo M. N. veidą. M. N. su pareigūnais nuėjo į virtuvę. Pasakė, kad viskas įvyko virtuvėje prie kriauklės, G. C. jai trenkė kumščiu, virtuvėje buvo kaimynė, kuri matė. Pareigūnai pakvietė iš kambario ateiti kaimynę vardu K. K. sako, kad ji buvo virtuvėje, darė valgyti, matė kaip „jis jai trenkė, bandė stumti, ji pabėgo“. K. sako, kad jie pykstasi pastoviai, atsisako vykti į apklausą. Pareigūnai išėjo iš pastato. Nuėjo ir bendrauja su G. C., pasakė, kad jis yra laikinai sulaikomas, jis teigia, kad nieko nepadarė. Pareigūnai G. C. atvežė į komisariatą. G. C. pasakė, kad yra vartojęs alkoholį. Jam alkotesteriu nustatytas 2,22 promilių neblaivumas. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 30-32).
2025 m. spalio 6 d. asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint M. N. ant jos veido, dešinės pusės skruosto matomos galimai hematomos dėmės. Taip pat matosi nenatūralios odos spalvos dešinės ir kairės pusės akiduobės t. y. akiduobių srityje matomi patamsėjimai ir gelsva odos spalva. Medikų pagalbos atsisakė (b. l. 57-58).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. C., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę M. N., t.y. ranka suduodamas jai į veido dešinės pusės sritį, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, ranka suduodamas jai į veido sritį, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia M. N. fizinį skausmą, žaloja jos sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
G. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas),
Kaltinamojo G. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis G. C. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad G. C. baustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos galioja. Kaltinamasis G. C. yra darbingo amžiaus, tačiau niekur dirba, su nukentėjusiąja M. N. susitaikė ir ši jam atleido, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. G. C. kaltę pripažino, jo atsakomybę lengvina viena lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aptartų aplinkybių visuma bei kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys patvirtina, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veikas paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, viršijančią sankcijos vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nepaskyrus BK 48 straipsnio 3 dalyje numatytos intensyvios priežiūros, o paskyrus įpareigojimus: bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 4 d. 4 p.).
Tokia bausmė, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad fiziniam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Remiantis BK 72² straipsniu, teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, BK 72² straipsniu, atsižvelgiant į kaltinamojo G. C. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per dešimt mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas G. C. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. spalio 6 d. 22.40 val. iki 2025 m. spalio 7 d. 16.50 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (1:3) (BK 65 str. 1 d. 2 p. c pp.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
G. C. (G. C.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23.00 iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. C. paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23.00 iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, G. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per dešimt mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant bent vieną visą šių programų kursą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. C. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. spalio 6 d. 22.40 val. iki 2025 m. spalio 7 d. 16.50 val. (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (1:3).
G. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąjį kaltu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.