- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-07
- Bylos Nr.
- 2SA-56-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- L. B.
Teisėjas J. Jaglinskis Proc. sprendimo kategorijos: 122.4, 129.18
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. balandžio 7 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. nutarties, kuria panaikintas areštas J. B. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, areštuotam antstolės Irenos Beliačic 2007-02-14 turto arešto aktu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė panaikinti areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Nurodė, kad antstolė I. Beliačic, vykdydama Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl alimentų ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš J. B., areštavo J. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Areštas butui turi būti panaikintas dėl to, kad J. B. yra pateikęs Vilniaus miesto 4-am apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, prašydamas leisti mokėti įsiskolinimą po 200 Lt. J. B. dirba, todėl išieškojimas yra galimas iš jo darbo užmokesčio. Areštuojant butą buvo pažeista arešto uždėjimo tvarka- J. B. nebuvo siųstas pranešimas įvykdyti geruoju teismo sprendimą, antstolė nederino su juo skolos grąžinimo terminų ir tvarkos. Areštuoto turto vertė ženkliai viršija įsiskolinimo dydį, todėl arešto mastas neatitinka skolos dydžio (CPK 675 str. 2 d.), taip pat teisingumo ir protingumo principų. Antstolė nesiaiškino, ar nėra galimybės taikyti CPK 663 str.
Atsiliepimas
Antstolė Irena Beliačic atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.
Nurodė, kad alimentų skola 2006-12-01 buvo 10 125,39 Lt, todėl turto areštas pareiškėjo turtui yra papildoma garantija skolos padengimui tuo atveju, jei alimentų skolos padengimas nebus vykdomas.
Suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą antstolės veiksmams apskųsti, nes jis skundžia antstolės 2006-12-21 patvarkymą dėl 10 125,39 Lt išieškojimo. Pareiškėjas nenurodė, kokius pažeidimus padarė antstolė areštuodama jo butą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartimi panaikintas areštas J. B. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, areštuotam antstolės Irenos Beliačic 2007-02-14 turto arešto aktu, turto arešto akto numeris 0107000659.
Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad antstolė, prieš areštuodama butą, neįsitikino, ar įsiskolinimo išieškojimas galimas iš darbo užmokesčio. J. B. nebuvo pateikęs jokių įrodymų patvirtinančių, kad susidariusį įsiskolinimą jis turi galimybę sumokėti per šešis mėnesius, išskaitant iš jo darbo užmokesčio (LR CPK 633 str.) Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginį, kad antstolė privalėjo jam išsiųsti pranešimą įvykdyti sprendimą geruoju. LR CPK 661 str. 2 d. numato, kad raginimai nėra siunčiami bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo.
Šalies argumentai
J. B. taip pat nurodė, jog antstolė nesiaiškino, ar nėra apribojimų nukreipti išieškojimą į butą. Teismas pažymėjo, kad susidariusio išlaikymo išieškojimas nebuvo nukreiptas į pareiškėjo butą. Pareiškėjo buto areštas buvo taikytas kaip papildoma garantija skolos padengimui tuo atveju, jeigu jis nesugebėtų padengti išlaikymo įsiskolinimo iš kitų pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad J. B. šiuo metu 10 000 litų įsiskolinimo sumokėjo geruoju bei nuo 2007 metų balandžio mėnesio iš jo darbo užmokesčio pastoviai yra išieškomas išlaikymas. Teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad J. B. turtas buvo areštuotas pagrįstai, kadangi išlaikymo įsiskolinimas buvo pakankamai didelis, pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių įrodymų, kad išlaikymo įsiskolinimą galės padengti bei kad ateityje išlaikymą nepilnamečiams vaikams turės galimybę mokėti iš kitų pajamų. Teismas nustatė, kad šiuo metu J. B. padengė 10 000 litų išlaikymo įsiskolinimo, pateikė įrodymus, jog turi nuolatinį darbą ir legalų pajamų šaltinį, o iš jo darbo užmokesčio išskaičiuojamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad areštas J. B. turtui šiuo metu pasidarė nebereikalingas, todėl šį apribojimą panaikino.
Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens L. B. atstovas J. K. prašė priteisti iš pareiškėjo turėtas L. B. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. L. B. atstovas pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą, išrašytą 3000 litų, ir paaiškino, jog jis atstovavo L. B. interesams šioje civilinėje byloje, taip pat ir kitoje civilinėje byloje, todėl atstovavimo išlaidos turi būti padalintos per pusę ir iš J. B. priteista 1500 litų atstovavimo išlaidų šioje civilinėje byloje. Teismas konstatavo, kad tokio L. B. atstovo prašymo nagrinėti iš esmės nėra pagrindo. Be to, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti atstovavimo išlaidų šioje civilinėje byloje, neatidėjus bylos nagrinėjimo. Teismas iš teisme naudojamos „Liteko“ programos nustatė, kad šiuo metu Vilniaus miesto 4 apylinkės teisme tarp J. B. ir L. B. yra nagrinėjamos keturios civilinės bylos, t.y. Nr. N2-264-486/2008 dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, Nr. 2-110-808/2008 dėl proceso atnaujinimo, Nr. 2-68-486/2008 dėl antstolio veiksmų ir N2-56-808/2008 dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Visose paminėtose bylose L. B. interesams atstovauja J. K., todėl neaišku, kiek atstovavimo išlaidų turėjo L. B. kiekvienoje iš aukščiau išvardintų civilinių bylų ir kiek atstovavimo išlaidų šioje civilinėje byloje. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog šiuo metu L. B. atstovas nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kiek atstovavimo išlaidų turėjo L. B. šioje civilinėje byloje.
Teismas išaiškino, kad suinteresuotas asmuo bei jos atstovas turi teisę papildomai kreiptis į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo LR CPK 277 str. tvarka. Pateikus tinkamus įrodymus dėl atstovavimo išlaidų dydžio šioje civilinėje byloje, minėti įrodymai bus įvertinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ bei priimtas papildomas sprendimas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš J. B..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Suinteresuotas asmuo L. B. atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti, o pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog J. B. padengė įsiskolinimą, nes tai patvirtinančių įrodymų nėra. Skolos dydis 2006-12-01 buvo 10 125,39 Lt, tačiau koks įsiskolinimas yra šiai dienai, nėra žinoma. J. B., sumokėdamas 10 000 Lt, viso įsiskolinimo nepadengė. Be to, areštas turtui yra būtinas, nes vyksta priverstinis išieškojimas iš darbo užmokesčio vaikų išlaikymui ir tik antstolis gali spręsti arešto būtinumą.
L. B. pirmosios instancijos teismui nurodė, kad J. B. pateikė skundą praleidęs apskundimo terminą (CPK 512 str.) ir prašė skundą atmesti, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis kreipėsi į antstolių kontorą dėl arešto nuėmimo ir į teismą su atsisakymu nuo pareiškimo dėl išlaikymo išieškojimo išdėstymo, tačiau sprendimai dėl šių klausimų dar nėra priimti. Teismas į tai turėjo atsižvelgti ir privalėjo bylos nagrinėjimą atidėti iki tol kol antstolis išnagrinės pareiškėjo prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatęs, kad pareiškėjo turtas buvo areštuotas pagrįstai, neteisėtai panaikino areštą kaip nebereikalingą, nors pareiškėjas šiuo pagrindu panaikinti arešto neprašė.
Teismas nepagrįstai atmetė L. B. prašymą priteisti iš J. B. 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų apmokėjimui, nes Vilniaus miesto 4-ame apylinkės teisme yra dvi J. B. civilinės bylos, kuriose tuo pačiu metu ginčijamas išlaikymo išieškojimas, todėl teismas privalėjo išspręsti prašymą. Kitos bylos, kurios bus nagrinėjamos teisme, neturi įtakos pateiktam prašymui ir negali būti pagrindu šio prašymo atmetimui.
Atsiliepimas
Antstolė Irena Beliačic atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su juo sutinka.
Pareiškėjas J. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, nutartį palikti nepakeistą.
Nurodė, kad jis yra sumokėjęs 10 000 Lt įsiskolinimą, šiuo metu išlaikymas vaikams yra išskaičiuojamas iš pareiškėjo atlyginimo, todėl taikyti turto areštą kaip garantui nėra pagrindo. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai panaikino turto areštą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino areštą pareiškėjo J. B. turtui.
Suinteresuotas asmuo L. B. atskirajame skunde nurodė, kad nėra įrodyta jog J. B. padengė visą išlaikymo įsiskolinimą, be to, areštas turtui yra būtinas, nes vyksta priverstinis išieškojimas iš darbo užmokesčio vaikų išlaikymui ir tik antstolis gali spręsti arešto būtinumą.
Teisėjų kolegija šį atskirojo skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Iš antstolio 2006-12-21 patvarkymo (vykdomosios bylos b.l. 19) matyti, kad J. B. įsiskolinimas už vaikų išlaikymą 2006-12-01 buvo 10 125,39 Lt. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu L. B. patvirtino, kad J. B. jai sumokėjo 10 000 Lt įsiskolinimą (b.l. 64). Byloje esanti pažyma (b.l. 55) iš UAB „Pejasta“, t.y. J. B. darbovietės, įrodo aplinkybę, iš J. B. atlyginimo nuo 2007 04 yra išskaičiuojamos pinigų sumos už vaikų išlaikymą. CPK 675 str. 2 d. yra imperatyviai nurodyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taigi, šiuo atveju pareiga įrodyti įsiskolinimo dydį priklauso ne skolininkui, o antstoliui vykdančiam išieškojimą (CPK 178 str.). Kadangi nei antstolė, nei suinteresuotas asmuo L. B. teismui nepateikė jokių duomenų apie J. B. įsiskolinimo už vaikų išlaikymą dydį, o pareiškėjas padengė 10 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą ir šiuo metu išlaikymas yra išskaitomas iš pareikėjo darbo užmokesčio, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tolesnis J. B. buto areštas pažeistų CPK 675 str. 2 d. bei proporcingumo principą, nes skolos dydis nėra žinomas, o skolininko turto negali būti areštuota daugiau nei jo reikia išieškomai skolai padengti.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjos argumentą, kad teismas turėjo bylos nagrinėjimą atidėti iki to laiko, kol antstolė išnagrinės pareiškėjo J. B. prašymą dėl arešto panaikinimo. Pažymėtina, kad pagal CPK 510-513 str. nuostatas teismas turi teisę nagrinėti skundus dėl antstolių veiksmų nepriklausomai nuo to ar asmuo kreipėsi į antstolį dėl tam tikrų jo veiksmų nutraukimo, ar ne. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, neatidėdamas bylos nagrinėjimo, išnagrinėjo bylą iš esmės.
Atskirajame skunde L. B. taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pateikė skundą praleidęs antstolio veiksmų apskundimo terminą. Šis klausimas jau buvo keliamas L. B. atsiliepime į J. B. skundą dėl antstolio veiksmų (b.l. 14). L. B. atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad terminas nuo antstolio veiksmų atlikimo turi būti skaičiuojamas nuo 2006-12-21, t.y. nuo antstolės patvarkymo dėl periodinių išmokų išieškojimo. Pažymėtina, kad turto arešto negalima tapatinti su patvarkymu dėl periodinių išmokų išieškojimo, nes tai yra du atskiri antstolio veiksmai. Taigi, CPK 512 str. nustatytas terminas apskųsti antstolio veiksmus prasidėjo nuo tada, kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie 2007-02-14 įvykusį turto areštą. J. B. skundas dėl antstolės veiksmų Vilniaus apylinkės 4-ame teisme gautas 2007-03-06. Kadangi pareiškėjas nuo 2007-02-14 iki 2007-03-02 turėjo nedarbingumą (b.l. 7) ir prašė teismą atnaujinti terminą skundui paduoti (b.l. 6), teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai priėmė ir išnagrinėjo pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, nes CPK 512 str. nustatytas naikinamasis 30 dienų terminas nuo arešto turtui uždėjimo (2007-02-14) nebuvo praleistas.
Atsižvelgus į išvardintas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjas padengė 10 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, o šiuo metu išlaikymas yra išskaitomas iš pareikėjo darbo užmokesčio, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino areštą J. B. turtui- butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris buvo areštuotas antstolės I. Beliačic 2007-02-14 turto arešto aktu.
Teisėjų kolegija atmeta L. B. argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, L. B. nepateikė jokių įrodymų (CPK 98 str. 1 d.), kokias konkrečiai išlaidas advokato pagalbai apmokėti ji turėjo šioje byloje.
Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str.1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.