Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) „Talesta“ atstovui advokatui Vykintui Zulonui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Talesta“ ieškinį atsakovei UAB „Liber Line“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

25. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, 2019 m. sausio 6 d. ieškovė UAB „Talesta“ su atsakove UAB „Liber Line“ sudarė nuomos sutartį Nr. 19/01/06, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis išnuomoti, o atsakovė įsipareigojo išsinuomoti 146,73 kv. m ploto patalpas, esančias mados ir grožio centre „Herkaus galerija“, H. Manto g. 22, Klaipėdoje (elektroninės bylos 1 tomas bylos lapas (toliau – el. b., 1 t., b. l. 8-28).

26. 2019 m. sausio 6 d. su atsakove taip pat buvo sudarytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas kaip priedas Nr. 1 prie 2019 m. sausio 6 d. nuomos sutarties Nr. 19/01/06, pagal kurį atsakovei buvo perduotos naudotis minėtos 146,73 kv. m ploto patalpos (el. b. , 1 t., b. l. 29).

27. Pagal nurodytą nuomos sutartį Nr. 19/01/06 atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti 1 775,00 Eur depozitą (specialiųjų sąlygų 6 punktas), taip pat kas mėnesį mokėti patalpų nuomos mokestį, kuris nuo 2021 m. vasario 1 d. sudarė 976,49 Eur su PVM (specialiųjų sąlygų 5 punktas, bendrųjų sąlygų 7.1 ir 8.9.1 punktai), padengti išlaidas už patalpose sunaudotą elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas, proporcingai išsinuomotų patalpų plotui padengti išlaidas už komunalines paslaugas visame prekybos centre bei padengti kitas atsakovei tenkančias išlaidas (bendrųjų sąlygų 12-14 skyriai) (el. b., 1 t., b. l. 8-9).

28. 2021 m. gruodžio 29 d. su atsakove buvo sudarytas susitarimas Nr. 5 prie nuomos sutarties Nr. 19/01/06, pagal kurį šalys pratęsė nuomos sutarties terminą nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d. bei susitarė dėl trumpesnio 2 (dviejų) mėnesių įspėjimo apie vienašališką šios sutarties nutraukimą termino (el. b., 1 t., b. l. 39).

30. 2022 m. vasario 8 d, ieškovė el. paštu l. e. p. atsakovės direktorės pareigas Š. D. pateikė raginimą dėl skolos, nurodydamas, kad atsakovės įsiskolinimas yra 5 963,16 Eur (el. b., 1 t., b. l. 41).

31. 2022 m. vasario 28 d. atsakovė pranešimu informavo ieškovę, jog nuo 2022 m. balandžio 31 d. vienašališkai nutraukia šalių nuomos sutartį, pranešimą pasirašė l. e. p. atsakovės direktorės pareigas Š. D. (el. b., 1 t., b. l. 45).

32. 2022 m. kovo 7 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą delspinigiams apmokėti Serija DEL Nr. 22001, kurioje nurodė, kad atsakovė turi sumokėti 1 023, 46 Eur delspinigių bei pateikė ją el. paštu (el. b., 1 t., b. l. 43, 44) (ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad šios sumos iš atsakovės priteisti neprašo).

33. 2022 m. kovo 16 d. ieškovė atsakovei pateikė antrinį raginimą dėl skolos, nurodydama, kad įsiskolinimas sudaro 7 075,61 Eur (el. b., 1 t., b. l. 46).

34. 2022 m. balandžio 30 d. atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija DEL Nr. 22002 431,70 Eur sumai (el. b., 1 t., b. l. 48) (ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad šios sumos iš atsakovės priteisti taip pat neprašo).

35. Iš 2022 m. balandžio 30 d. ieškovės parengto skolos ir delspinigių paskaičiavimo pagal 19/01/06 patalpų nuomos sutartį nustatyta, kad atsakovės neapmokėta suma yra 3 817,26 Eur, o taikant 0,20 procentų delspinigių normą paskaičiuoti delspinigiai nuo nesumokėtų sumų – 431,70 Eur (el. b., 1 t., b. l. 49).

36. 2022 m. gegužės 3 d. tarp šalių buvo pasirašytas patalpų priėmimo aktas (el. b., 1 t., b. l. 50-61).

37. 2022 m. gegužės 4 d. ieškovė atsakoves l. e. p. direktorei Š. D. pateikė raginimą dėl skolos ragindama sumokėti 5 069, 59 Eur įsiskolinimą (el. b. , 1 t., b. l. 62).

38. 2022 m. gegužės 5 d. atsakovė mokėjimo pavedimu pervedė ieškovei 2 862, 89 Eur galutinį atsiskaitymą (el. b., 1 t., b. l. 64).

39. 2022 m. birželio 7 d. ieškovės vadovė atsakovės l. e. p. direktorei Š. D. el. paštu pateikė lokalinę sąmatą dėl nuomojamų patalpų sutvarkymo 1 923, 90 Eur sumai, kartu su rangovo UAB „Scandicbygg“ atliktų darbų aktu (el. b., 1 t., b. l. 66, 67-69).

40. 2022 m. rugsėjo 30 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl įsiskolinimo sumokėjimo, kuriuo nurodė, kad likęs nepadengtas įsiskolinimas sudaro 2 355, 60 Eur (el. b., 1 t., b. l. 72-73).

41. Iš ieškovės į bylą pateikto rašytinio įrodymo „apyvartos per laikotarpį nuo 2022 sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.“ nustatyta, kad atsakovės likutis laikotarpio pabaigai yra 2 355, 60 Eur (išskaičiavus įmokėtą depozitą) (el. b., 1 t., b. l. 192).

Dėl 2 355,60 Eur skolos priteisimo iš atsakovės ieškovės naudai

42. Tarp šalių kilo ginčas dėl tinkamo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą 2019 m. sausio 6 d. nuomos sutartį Nr. 19/01/06 įvykdymo.

44. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

45. Šalių sudarytos 2019 m. sausio 6 d. nuomos sutarties Nr. 19/01/06 specialiųjų sąlygų 5 punktu, bendrųjų sąlygų 7.1 ir 8.9.1 punktais atsakovė įsipareigojo mokėti šalių sutartą nuomos mokestį už patalpas, taip pat padengti išlaidas už patalpose sunaudotą elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas, proporcingai išsinuomotų patalpų plotui padengti išlaidas už komunalines paslaugas visame prekybos centre bei padengti kitas atsakovei tenkančias išlaidas (bendrųjų sąlygų 12-14 skyriai). 2019 m. sausio 6 d. nuomos sutarties Nr. 19/01/06 bendrųjų sąlygų 7.8 punkte su atsakove UAB „Liber Line“ buvo susitarta, kad įmokos, gautos iš nuomininko (atsakovės) vykdant prievolę, yra paskirstomos tokiu eiliškumu: (1) pirmąją eile – atlyginti nuomotojo (ieškovės) išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; (2) antrąja eile – mokėti delspinigiams; (3) trečiąja eile – mokėti netesyboms ir baudoms; (4) ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti.

46. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovė po sutarties nutraukimo liko nesumokėjusi ieškovei 431,70 Eur nepadengtų išlaidų už komunalines paslaugas pagal 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PAT220152. Minėtoje PVM sąskaitoje – faktūroje ieškovė paskaičiavo atsakovei mokėtinas eksploatacines išlaidas už 2022 m. balandžio mėnesį – 820,63 Eur (el. b., 1 t., b. l. 65). Taip pat 2022 m. balandžio 30 d. ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą - faktūrą Nr. DEL22002 dėl 431,70 Eur delspinigių (el. b., 1 t., b. l. 123). 2022 m. gegužės 5 d. atsakovė atliko mokėjimo pavedimą 2 862,89 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodydama „galutinis atsiskaitymas“. Darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai, vadovaudamasi šalių sudarytos sutarties 7.8 punktu, gautą mokėjimą paskirstė, t. y. kaip ir nurodo ieškovė, visų pirma buvo padengta 431,70 Eur delspinigių suma nei 820,63 Eur suma, kuri atsakovės turėjo būti sumokėta pagal 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PAT220152 už komunalines paslaugas. Tokiu būdu atsakovė liko nesumokėjusi skolos pagal 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. PAT220152 už komunalines paslaugas likučio – 431,70 Eur (el. b., 1 t., b. l. 124). Įvertinus į bylą šalių pateiktus rašytinius įrodymus, byloje nustatytą aplinkybę, jog atsakovė nuolat vėluodavo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir mokėjimai būdavo atliekami vėlesniu terminu, tokiu būdu visų pirma dengiant delspinigius, o tik vėliau kitas sumas, sutiktina su ieškovės pozicija, kad, atsakovė klaidingai aiškina šalis siejusios sutarties nuostatas. Pažymėtina, kad šalys nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 7.8 punkte susitarė dėl įmokų paskirstymo eiliškumo. Be to, kaip ir teismo posėdžio metu teisingai pažymėjo ieškovės atstovas, atsakovė jokių kitų duomenų, išskyrus atsiliepime nurodytus žodinius paaiškinimus, patvirtinančių, kad jai išrašyta 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. PAT220152 buvo apmokėta tinkamai, nepateikė. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimo dalis dėl 431,70 Eur skolos už komunalinius mokesčius priteisimo laikoma įrodyta ir tenkinamas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

47. Likusią ieškovės prašomos priteisti sumos dalį sudaro 1 923,90 Eur skola už patalpų atnaujinimo darbus, kuriuos ieškovė atliko už atsakovę po sutarties nutraukimo negrąžinus ieškovei nuomotų patalpų kokias ji įsipareigojo grąžinti pagal šalių sudarytą 2019 m. sausio 6 d. nuomos sutartį Nr. 19/01/06. Nurodytos sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 ir 4.7 punktuose numatyta, kad tuo atveju, jei nuomininkas pakeitė patalpas, prieš pasibaigiant sutarčiai jis privalo atkurti patalpų ankstesnę būklę savo sąskaita ir rizika, taip pat pašalinti visų ant patalpų buvusių objektų žymes. Šios sutarties bendrųjų sąlygų 21.2 punkte šalys susitarė, kad nuomininkas turi teisę ir pareigą pašalinti visus kilnojamuosius daiktus, baldus ir techninę įrangą iki sutarties pasibaigimo laiko, už kuriuos nuomininkas sumokėjo arba kuriuos įrengė patalpose, laikydamasis savo įsipareigojimo perduoti patalpas tokios būklės, kokios jos buvo nuomos pradžios dieną (be defektų, atnaujintas). Pagal minėtos sutarties bendrųjų sąlygų 21.4 punktą nuomininkas įsipareigojo atkurti pradinę patalpų būklę iki sutarties pasibaigimo laiko, kad patalpos atrodytų taip, kaip ir nuomos pradžios dieną. 2019 m. sausio 6 d. nuomos sutarties Nr. 19/01/06 bendrųjų sąlygų 21.7 punkte buvo nustatyta, kad atlaisvintų patalpų perėmimo metu nustatytus defektus, kurie neįvertinti piniginėmis lėšomis, ištaiso nuomotojas nuomininko sąskaita. 2022 m. gegužės 3 d. patalpų perdavimo-priėmimo akte buvo užfiksuota atsakovės grąžintų patalpų būklė ir nustatyti defektai, dėl kurių perduotos patalpos neatitinka šalių sudarytos nuomos sutarties Nr. 19/01/06 bendrųjų sąlygų punktuose apibrėžtos būklės: nenuimta reklaminė iškaba virš įėjimo, nenuimtas reklaminis lipdukas nuo apvalios iškabos prie patalpos, gręžimo skylės sienose užglaistytos, tačiau sienos neperdažytos balta spalva (el. b., 1 t., b. l. 125). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB „Liber Line“ netinkamai įvykdė 2019 m. sausio 6 d. nuomos sutartyje Nr. 19/01/06 numatytą pareigą atkurti patalpų būklę ir grąžinti jas atnaujintas, kad patalpos atrodytų taip, kaip ir nuomos pradžios dieną, todėl vadovaujantis sutarties nuostatomis ieškovė UAB „Talesta“ pagrįstai įgijo teisę ištaisyti 2022 m. gegužės 3 d. patalpų perdavimo-priėmimo akte patalpų perdavimo-priėmimo akte užfiksuotus defektus atsakovės UAB „Liber Line“ sąskaita.

48. Iš ieškovės pateikto subrangovo UAB „Scandicbygg“ parengtos atsakovės nuomotų patalpų būklės atkūrimo ir patalpų atnaujinimo darbų lokalinės sąmatos nustatyta, kad atliktų darbų kaina yra 1 923,90 Eur. Teismas, išklausęs teismo posėdžio metu šalių paaiškinimus, susipažinęs su šalių į bylą pateiktais įrodymais, įvertinęs ieškovės pateiktą darbų sąmatą, pripažįsta, kad ieškovė pagrįstai atliko patalpų atnaujinimo darbus. Pažymėtina, kad atsakovė jokių alternatyvių paskaičiavimų, kurių pagrindu būtų galima abejoti sąmatoje nurodytais paskaičiavimais, į bylą neteikė. Atsakovės abejones, ar nurodyti patalpų atnaujinimo darbai iš tikrųjų buvo atlikti, paneigia ieškovės į bylą pateikta subrangovo UAB „Scandicbygg“ atliktų darbų aktas už 2022 m. birželio mėnesį (el. b., 1 t., b. l. 144). Be to, teismo vertinimu, atsakovės atsiliepime keltos abejonės dėl atliktų patalpų atnaujinimo darbų poreikio bei pagrįstumo yra paneigtos ieškovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei atstovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, todėl nurodyta patalpų atnaujinimo darbų atlikimo kaina laikytina pagrįsta. Atsakovės keltos abejonės dėl netinkamo jos informavimo išsiunčiant darbų lokalinę sąmatą ne ieškovės direktoriaus el. paštu, o laikinai ėjusios direktorės pareigas Š. D. el. paštu yra nepakankamos konstatuoti netinkamą informavimą. Byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad tarp šalių komunikacija vyko tiek įmonės direktoriaus el. paštu, kuris buvo nurodytas šalių sudarytoje nuomos sutartyje, tiek l. e. p. įmonės direktorės Š. D. el. paštu. Be to būtent Š. D. pasirašė pranešimą apie vienašališką nuomos sutarties su ieškove nutraukimą, kuris buvo pateiktas ieškovei, todėl, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai po šio pranešimo pateikimo su juo susijusius pranešimus toliau teikė tam pačiam asmeniui, o ne įmonės direktoriui. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl 1 923,90 Eur už patalpų atnaujinimo darbus priteisimo taip pat laikytinas įrodytu ir pagrįstu, todėl tenkinamas visiškai.

49. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiama iš viso 2 355,60 Eur skola, t. y. 431,70 Eur skola už neapmokėtus komunalinius mokesčius ir 1 923,90 Eur už patalpų atnaujinimo darbus (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl 744,12 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės ieškovės naudai

51. Šalių sudarytos nuomos sutarties Nr. 19/01/06 bendrųjų sąlygų 7.4 punkte susitarta, kad, nuomininkui pažeidus sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, nuomotojas turi teisę reikalauti sumokėti specialiosiose sąlygose numatytus delspinigius (0,2 proc.) nuo visos vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

53. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Delspinigių dydis nustatomas įstatymu ar sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinių nuostolių) (CK 6.70, 6.71 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).

54. Pažymėtina, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

55. Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018, 79 punktas).

56. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

57. Kita vertus, netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 35 punktas).

58. Teismas pažymi, jog vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 67 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021, 28 punktas).

59. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė nuomos sutartimi susitarė dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną mokėjimo. Ieškovė nesutinka, kad byloje yra pagrindas mažinti delspinigius, kadangi 2019 m. sausio 6 d. nuomos sutartyje Nr. 19/01/06 šalys aiškiai apibrėžė delspinigių dydį, kaip ir kada jie bus skaičiuojami. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė išsamiai susipažinti su sutartimi. Kaip matyti, šalių sutartis pasirašyta abiejų šalių vadovų. Iš to, darytina išvada, jog atsakovės vadovas, kaip verslininkas, turėjo suprasti prisiimamų įsipareigojimų pasekmes sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

60. Nagrinėjamu atveju atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu pabrėžė, kad 0,2 procento dydžio delspinigiai nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną sudaro apie 25 procentus prašomos priteisti sumos, todėl remdamasi kasacinio teismo praktika turėtų būti mažintinos iki 0,02 procentų. Kitų argumentų delspinigių dydžio mažinimui nenurodė. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad sutartis buvo sudaryta šalių laisva valia, visos sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos, o atsakovė, ją pasirašydama buvo susipažinusi su sutarties sąlygomis bei sutiko su sutartinėmis 0,2 procentų netesybomis. Dėl šių netesybų atsiradimo didžiąja dalimi prisidėjo ir atsakovė, kadangi tik nuo jos veiksmų priklausė netesybų skaičiavimas. Atsakovė, būdama apdairia verslininke, sudarydama sutartį prisiėmė tam tikras rizikas, t. y., jog laiku neatsiskaičius, gali kilti tam tikros prievolės. Pažymėjo, kad netesybos buvo paskaičiuotos tik nuo tų neapmokėtų sąskaitų, dėl kurių ieškovė kreipėsi į teismą. Priežasčių, dėl ko atsakovė laiku neapmokėjo sąskaitų nenurodė, be to, ieškovė delspinigius pradėjo skaičiuoti tik po ilgesnio laikotarpio atsakovei netinkamai vykdant savo prievoles pagal sutartį.

61. Teismas, įvertinęs tai, jog sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, byloje taip pat nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog šalių sutartimi sutartas delspinigių dydis nagrinėjamu atveju yra aiškiai per didelis.

62. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, vadovaujantis aptarta kasacinio teismo formuojama teismine praktika, konstatuotina, kad iš atsakovės priteistini 744,12 Eur delspinigiai dėl laiku neapmokėtų ieškovės išrašytų sąskaitų (CK 6.70 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės ieškovės naudai

63. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalys). Ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 099,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos baigties

64. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

65. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

67. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad už pareikštą ieškinį sumokėjo 70 Eur žyminį mokestį bei byloje patyrė 2 940,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 1-17), kurias prašo priteisti iš atsakovės. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).

68. Teismas byloje patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, tenkinus ieškinį priteisiamos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liber Line“, įmonės kodas 301729558, 2 355,60 Eur skolą, 744,12 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 099,72 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 3010,30 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Talesta“, įmonės kodas 301557763.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liber Line“, įmonės kodas 301729558, 6,64 Eur (šešių eurų 64 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.