Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui Valerijui Karpovui, nuteistajam V. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal BK 178 str. l d. laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. paskirtoji bausmė iš dalies pridėta prie Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad 2006-01-27 apie 19 val. būdamas bare, esančiame R.Kalantos g. 49A, Kaune, pagrobė K. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,Motorolla E 398“, kurio vertė 600 litų.

Nuteistasis V. M. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-13 nuosprendį ir prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, nuo 2006-01-27 daugiau nusikaltimų nepadarė. Būdamas laisvėje pabaigtų mokslus ir įsigytų profesiją, padėtų senyvo amžiaus močiutei.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo V. M. nusikalstamą veiką ir teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis skunde prašo švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas apeliacinę bylą teismas gali švelninti paskirtąją bausmę tik tuo atveju, jeigu paskirta bausmė susijusi su netinkamu BK bendrosios ar specialiosios dalies normų pritaikymu. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavęs nusikalstamą veiką, motyvuotai bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir BK bendrosios dalies bei XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, normų nuostatomis. Kaip to reikalauja BK 61 str. 2 d., teismas įvertino BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į BK 91 str. įtvirtintus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus ir motyvuotai parinko straipsnio, numatančio atsakomybę už BK 178 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimą, dydį skaičiuodamas nuo vidurkio. Nors V. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 178 str. 1 d. priskiriama tyčiniams nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), tačiau apeliantas teisiamas ketvirtą kartą, anksčiau taip pat darė turtinius nusikaltimus, nusikalto neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ankstesniais nuosprendžiais tris kartus jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 92 str.), auklėjamojo poveikio priemonės, tačiau šių priemonių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti (BK 91 str. 3 d.), todėl esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas – parinkta teisingai.

Teismas nustatė V. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra, tai leidžia skirti mažesnę bausmę skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.). Paskirtoji keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra ženkliai mažesnė už LR BK 178 str. 1 d. sankcijos vidurkį. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės rūšį, motyvus, į kaltininko asmenybę (daro recidyvinius nusikaltimus, neefektyvios bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu), laikytina, kad keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra gana švelni ir nėra pagrindo dar labiau ją švelninti.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą dvejiems metams – lėmė tai, kad V. M. iki nuosprendžio priėmimo padarė kitą nusikaltimą, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu pagrįstai subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006-03-09 nuosprendžiu (b.l. 43-44) paskirta bausme (BK 63 str. 9 d.), o siekiant bausmių efektyvumo, bausmė, paskirta pagal kelis nuosprendžius, turi būti didesnė už bausmes, paskirtas atskirais nuosprendžiais.

Apeliantas skunde nurodo, kad būdamas laisvėje jis užbaigtų mokslus, įgytų profesiją, padėtų senyvo amžiaus močiutei, tačiau tai tik deklaratyvūs skundo argumentai, kadangi ankstesniais nuosprendžiais atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, V. M. turėjo galimybę užbaigti mokslus, juo labiau, kad Kauno apygardos teismo 2006-05-09 nuosprendžiu jis buvo net įpareigotas tęsti mokslus, o baigus mokytis, pradėti dirbti (b.l. 45-46). Tačiau šios pareigos jis nevykdė, byloje nėra jokių duomenų apie mokymąsi ar darbinę veiklą. Taip pat nėra objektyvių duomenų, jog močiutei būtina priežiūra ar nėra kas ja rūpintųsi.

Nuteistajam V. M. konkrečios bausmės paskyrimo ir jos dydžio nustatymo motyvai nuosprendyje išdėstyti, teisingai taikyti baudžiamojo įstatymo reikalavimai, todėl nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.