Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Inspekcija) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad R. B. UAB „A“, direktoriui, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. už tai, kad 2015 m. balandžio 28 d. 10.30 val. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausieji inspektoriai R. R. ir A. S. atliko patikrinimą ganykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu tveriantys ganykloje vielinę tvorą buvo rasti M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Visi paaiškino, kad jie dirba UAB „A“, dėl darbo tarėsi su direktoriumi R. B., tačiau su šiais asmenimis darbo sutartys nebuvo sudarytos. Patikrinimo metu, t.y. 2015-04-28 M. M., V. M. ir I. K. nebuvo įdarbinti UAB „A“. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tuo UAB „A“ direktorius R. B. pažeidė LR darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 p., 6 p.

Inspekcija skundžia šį Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo R. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 41³ str. 1 d. ir skirti po 868 Eur baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso 2604 Eur. Skunde nurodoma, kad teismas pripažino, jog patikrinimo metu, t.y. 2015 m. balandžio 28 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini), tikrai buvo ir UAB „A“ naudai ganyklos tvoros tvėrimo darbus dirbo M. M., V. M. ir I. K., nors pranešimas apie jų priėmimą į darbą nebuvo perduotas VSDFV teritoriniam skyriui. Taip pat nustatė, kad minėti asmenys dirbo ir be žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų, t.y. dirbo nelegaliai.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad visi nelegaliai dirbę asmenys, M. M., V. M. ir I. K. pirminių paaiškinimų metu aiškiai nurodė savo darbdavį, t.y. UAB „A“ ir visi nurodė direktoriumi R. B.. Taip pat I. K. savo raštiškame paaiškinime nurodė ir UAB „A“ direktoriaus R. B. telefono numerį, nors teismo posėdyje parodė, kad R. B. nepažįsta, jo niekada nėra matęs. Visi asmenys raštu buvo įspėti apie administracinę atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo. Tuo tarpu teismo posėdžio metu M. M., V. M. ir I. K. jau tvirtino, kad dėl darbo tarėsi su K., kaip vėliau teismo posėdžio metu paaiškėjo K. Č.. Pakeisti M. M., V. M. ir I. K. parodymai turėjo būti įvertinti kritiškai, kaip siekis UAB „A“ direktoriui R. B. padėti išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad K. Č., atvykęs į patikrinimo vietą žodžiu paaiškino, kad M. M., V. M. ir I. K. yra ne jo įmonės, o UAB „A“ darbuotojai.

2012 m. vasario 17 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. N575-547/2012 pažymėjo, kad darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius, todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui, o vėliau pateikti nenuoseklūs nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai. Tokiu būdu, vertinant bylos aplinkybes, turėtų būti atsižvelgta į pirminius M. M., V. M. ir I. K. parodymus, kuriuose liudytojai konkrečiai pažymėjo, jog dirba UAB „A“ ir tarėsi su direktoriumi R. B.. Pagal suformuotą teismų praktiką, pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, bei liudytojų - pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje N575-2917/2012).

Motyvuojamoji dalis

Inspekcijos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010), kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).

Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 str. nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Apygardos teismas, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, neturi pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas įrodymus vertino neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes. Šio teismo priimtame sprendime visi bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys yra išanalizuoti, visi įrodymai aptarti ir įvertinti.

Pirmos instancijos teismas, ištyręs administracinėje byloje surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamų duomenų patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Byloje nenustatyta, jog protokole nurodyti, nelegaliai UAB „A“ dirbę asmenys, dirbo šioje įmonėje, susitarę su jos direktoriumi.

Sutiktina su Inspekcijos skundo argumentu, jog patikrinimo metu pateikę paaiškinimus I. K., V. M., M. M. nurodė, jog dirba UAB „A“, dėl darbo tarėsi su direktoriumi R. B.. I. K. taip pat nurodė direktoriaus R. B. telefono numerį. Tačiau remtis vien tik šiais asmenų paaiškinimais ir jų pagrindu nubausti UAB „A“ direktorių R. B., neatsižvelgiant į kitus byloje surinktus ir teismo posėdyje išanalizuotus duomenis, kurie kelia pagrįstas abejones dėl minėtų asmenų nelegalaus darbo minėtoje įmonėje, nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad atvykus Valstybinės darbo inspekcijos atstovams į įvykio vietą, I. K., V. M., M. M. nurodė, jog dirba UAB „A“, kurios direktorius yra R. B.. Tačiau teismo posėdyje minėti liudytojai, neatpažino R. B., kaip asmens su kuriuo tarėsi dėl darbo, nurodė, kad jo nėra matę ir nepažįsta. I. K. nurodė, jog dėl darbo tarėsi su asmeniu, vardu V., kuris yra kažkoks direktorius, su juo susitiko prie UAB „A“ teritorijos, vėliau dėl darbo kalbėjosi su pavaduotoju K., kuris davė priemones darbui ir žadėjo jog direktorius ateis ir sutvarkys viską dėl jų darbo. Liudytojas M. M. nurodė, jog 2015-04-28 tvėrė tvorą laukuose, darbui vadovavo K., kuris vežiojo įrankis ir dirbo su jais. Nurodė, jog šis darbui vadovavęs asmuo dirba UAB „A“. Liudytojas V. M. nurodė, jog 2015-04-28 dirbo, tvėrė tvorą ganykloje, šį darbą pasiūlė UAB „A“ darbuotojas, vardu K.. Liudytoju taip pat buvo apklaustas ir A. Č., kuris Inspekcijos patikrinimo dieną dirbo įvykio vietoje su I. K., V. M. ir M. M.. Šis liudytojas nurodė dirbantis UAB „K“, jo parodymų pagrindu nustatyta ir tai, kad UAB „K“ dirba K. Č., kuris yra darbų ūkvedys, prižiūrėtojas, kuris skirsto darbus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aptartus liudytojų parodymus padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad K. Č. dirbantis UAB „K“ yra tas pats asmuo, kurį teismo posėdžiu metu I. K., M. M. ir V. M., įvardino K., pagal kurio nurodymus jie dirbo.

Byloje esantis UAB „K“ darbuotojų sąrašas (b.l. 11), patvirtina, kad UAB „K“ tarp dirbančių darbuotojų yra K. Č. ir V. V., tuo tarpu UAB „A“ darbuotojų sąrašas, patvirtina, kad asmenų, kurių vardai K. (K.) ir V., minėtoje įmonėje tarp darbuotojų nėra. Liudytoju apklaustas K. Č. patvirtino, kad jis dirba UAB „K“ darbų vadovu, 2015 m. pavasarį, įmonė tvėrė ganykloje tvoras pagal UAB „A“ užsakymą. Liudytojas nurodė, jog priėmė žmones dirbti (pagalbiniais darbininkais), tačiau negalėjo jų įdarbinti, nes nuvykęs į ,,Sodrą“ neturėjo tam įgaliojimo, darbuotojams pažadėjo sutvarkyti šį klausimą grįžus direktoriui. Teritorija, kurioje buvo atliekami ganyklos tvėrimo darbai, priklausė UAB „A.“, tačiau joje ganyklos tvėrimo darbus atliko UAB „K“ pagal užsakovo UAB „A“ užsakymą. Dėl pagalbinių darbų atlikimo ir priėmimo darbuotojų dirbti, liudytojas kalbėjosi su I. K., kuris pats siūlėsi padėti ir pasiūlė darbui kitus du asmenis. Byloje esanti 2015-04-01 žemės ūkio paslaugų tiekimo sutartis patvirtina, kad UAB „K“ ir UAB „A“ sudarė sutartį, kuria UAB „K“ įsipareigojo teikti UAB „A“ žemės ūkio paslaugas – tvorų tvėrimą.

Įvertinęs aptartus duomenis, taip pat tai, kad teritorija, kurioje buvo atliekami darbai, priklausė UAB „A., apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad I. K., V. M. ir M. M. dirbdami UAB „A“ teritorijoje, pilnai neįsigilinę su kuo kalbėjo dėl darbų atlikimo, savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė aplinkybę, kad dirba UAB „A“.

Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog teikdamas pirminį paaiškinimą I. K. nurodė UAB „A“ direktoriaus R. B. mobilaus telefono numerį, taip pat nepatvirtina, jog darbo santykiai buvo susiklostę būtent su UAB „A“ kurios direktorius yra R. B.. Nors teismas neturi pagrindo abejoti Inspekcijos atstovo R. R. parodymais apie tai, jog patikrinimo metu buvo atvažiavęs asmuo, kuris žodžiu nurodė, jog tai UAB „A“ darbuotojai, o ne jo darbuotojai ir kuris nurodė, jog dirba UAB „K.“, tačiau šiuo metu nėra galimybės patikrinti tokių aplinkybių ir pašalinti abejonių, kadangi tiek darbuotojai, tiek ir UAB „K“ darbui vadovavęs asmuo nurodė, jog būtent tarp jų buvo susiklostę darbo santykiai, tačiau jie nebuvo įdarbinti įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis suformuota teismų praktika, pagal kurią visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, bei atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų apie tai, jog patikrinimo metu I. K., V. M., M. M. dirbo UAB „A“ ir dėl darbo tarėsi su R. B.. Laikantis šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio administracinėse bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-24 nutartis byloje Nr. N-444-1191-2012), konstatuotina, jog byloje neįrodyti objektyvieji ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai. Vadovaujasi in dubio pro reo principu (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), daroma išvada, kad nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti R. B. kaltę pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. spalio 23 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą R. B. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), padarė teisiškai pagrįstą išvadą, todėl priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas o Inspekcijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Atsiliepime į Inspekcijos apeliacinį skundą R. B. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, bei nurodo, kad išlaidas patvirtinantys dokumentai bus pateikti vėliau. Pažymima, jog išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str., kuris įtvirtina, jog turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Jose nėra numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, R. B. prašymas negali būti tenkinamas. Be to, išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui nebuvo pateikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.