- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-283-361-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00052-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Violeta Miliuvienė, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
- Kategorijos
Teisėjas E. Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00052-2010-0
2011 m. balandžio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant ją nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Nuosprendžiu A. S. pagal BK 140 str. 1 d. išteisinta, nesant jos veikoje šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteista už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.30 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kumščiais suduodama smūgius A. S. į įvairias kūno vietas, pargriaudama ją ant žemės, sukėlė A. S. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
A. S. buvo kaltinama, bet išteisinta dėl to, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d., apie 17.30 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio konflikto metu abiem rankomis sugriebė A. L. už plaukų, kairės rankos nagais įbrėžė jai į veidą bei kaklą, tuo sukeldama fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji A. L. prašo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti, be to, pripažinti A. S. kalta pagal BK 140 str. 1 d. ir nuteisti ją laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant ją nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Nurodo, kad teismas neįvertino faktinės aplinkybės, jog konfliktas kilo tarp artimų giminaičių. Civilinis ginčas kilęs dėl nuosavybės teisės atidalijimo tarp bendraturčių brolio G. S. iš vienos pusės ir jos, A. L., iš kitos pusės, vyksta nuo 2006 m. gruodžio mėnesio. G. S. 2010 m. pradėjo privataus kaltinimo procesą prieš jos vyrą R. L., kuris baigėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu. Pasinaudojus kilusiu konfliktu, pradėtas privataus kaltinimo procesas ir prieš ją, A. L.. Neatmetama galimybė, jog ateityje privataus kaltinamojo procesas gali būti pradėtas ir prieš jos dukras, kurios civilinėse bylose yra apklaustos kaip liudytojos. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas šias aplinkybes, turėjo kritiškai vertinti A. S. ir jos vyro G. S. parodymus. Liudytojas E. B. laikytinas „etatiniu“ liudytoju, kuris faktines aplinkybes tvirtino visose civilinėse bylose ir buvo apklaustas kaip liudytojas R. L. privataus kaitinimo byloje. Tai yra liudytojas, visada pasirodantis reikiamojoje vietoje ir reikiamu laiku. G. S. ir liudytojo E. B. parodymai visada idealiai sutampa, ir tai yra suprantama, nes G. S. yra jo darbdavys, be to, E. B. yra A. S. brolio D. sūnus.
Apeliantė atkreipia dėmesį, kad civilinėse bylose G. S. teikė apkaltinamąjį nuosprendį, priimtą prieš jos vyrą R. L., kaip įrodymą grindžiant faktines aplinkybes, jog liudytojas R. L. yra konfliktuojanti asmenybė. Siekdamas prieš ją pateikti analogiškus įrodymus, išprovokuoja konfliktines situacijas ir jomis pasinaudoja. Šias aplinkybes patvirtina faktas, jog G. S., būdamas šalia įvykio vietos, nesiima jokių veiksmų, jog būtų nutraukti bet kokie A. S. neteisėti veiksmai, net priešingai – sąmoningai leidžia jiems kilti. Tokiomis aplinkybėmis buvo pasinaudota ir 2010-08-30. Būtent tą dieną ji, A. L., su dukromis S. L. ir L. L. tvarkė rožyną, kai pamatė, jog jos brolis G. S. į sandėliuką, kuriame ji laiko savo asmeninius daiktus – kurą, neša pjuvenas. Nieko blogo neįtardama, norėjo su broliu G. pasikalbėti dėl sandėliuko naudojimosi, tačiau pribėgo A. S., kuri pradėjo priekaištauti, ko lendama prie jos vyro, griebė jai, A. L., už plaukų, kairės rankos nagais perbrėžė veidą, kaklą. Siekdama išsivaduoti ir apsiginti nuo A. S. smurtinių veiksmų, atplėšė jos rankas nuo savęs ir nestipriai ją atstūmė. A. S. griūdama suplėšė jai marškinių rankovę ir atsitrenkė ant šalia buvusių malkų krūvos, todėl galėjo patirti sužalojimus. Teismo medicinos specialistas neatmetė galimybės, jog sužalojimus A. S. galėjo patirti ir atsitrenkusi (b.1.16). Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir teisiškai neįvertino suplėšytų jos marškinių rankovės. Ši aplinkybė patvirtina jos gynimąsi nuo neteisėtų A. S. veiksmų. Aplinkybių visuma rodo, jog ji, o ne A. S. šioje byloje yra nukentėjusioji, tačiau niekada nesiekė ir nesieks baudžiamojo persekiojimo būdu išspręsti kilusius civilinius konfliktus dėl nuosavybės teisės atidalijimo, todėl dėl sukelto fizinio skausmo, patirtų sužalojimų nesikreipė į teismo medicinos ekspertus. Dėl minėtų priežasčių nėra pradėjusi privataus kaltinimo proceso ir prieš G. S., nors dėl jo neteisėtų veiksmų buvo patyrusi fizinį smurtą ir medicinos ekspertas nustatė, jog jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vertindamas A. S. parodymus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ji yra gydoma Klaipėdos psichikos centre. Bet kokie veiksmai, kurie A. S. atrodo nepriimtini, sukelia jos agresiją, pyktį, neapykantą. Šias aplinkybes patvirtina A. S. elgesys teismo posėdžio metu: necenzūrinės replikos pertraukiant liudytojus, duodančius parodymus, replikos iš vietos nesuteikus jai žodžio, dėl to teisėjas turėjo duoti žodines pastabas.
Nuteistoji A. L. apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į jos asmenybę, charakterizuojančią medžiagą. Ji daugelį metų ūkininkauja, yra ne kartą apdovanota, neteista. Nagrinėjant apeliacinį skundą, būtina atnaujinti įrodymų tyrimą, į teismo posėdį kviesti specialistą, teikusį išvadą, kuris galėtų patvirtinti ar paneigti jos parodymus, kad A. S. galėjo patirti sužalojimus griūdama atsitrenkusi į malkų krūvą. Pirmosios instancijos teismas atmetė gynėjo prašymą užklausti Klaipėdos psichikos centro gydytoją dėl visų A. S. nustatytų ligų. Nors byloje yra pateikta tokio pobūdžio pažyma, tačiau ją pateikė proceso šalis, pačiai prašant, dėl to pažyma gali būti neobjektyvi. Tai turi reikšmės vertinant A. S. parodymus bei galbūt pastarajai priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, pirmosios instancijos teisme dėl vaiko ligos nebuvo galima apklausti įvykį mačiusios L. N. (L.).
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir privati kaltintoja bei jos gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes, atitinkančias išvadas tiek dėl to, jog A. S. veikoje nėra BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, tiek dėl A. L. pripažinimo kalta pagal BK 140 str. 1 d. Nors apeliantė nepripažįsta, jog nežymiai sutrikdė A. S. sveikatą, tačiau A. L. kaltė dėl padarytos veikos yra įrodyta.
Tiek A. S., tiek A. L. neneigia, kad 2010-08-30 tarp jų įvyko nesutarimas, tačiau abi duoda skirtingus parodymus. A. S. tvirtina, jog įvykio dieną ją prie namų užsipuolė A. L., pešė plaukus, suko ranką, mušė, nugriovė ant žemės (b. l. 93). A. L. teigia, jog įvykio dieną su dukromis dirbo sklype, pamačiusi, jog G. S. į jos sandėliuką neša skiedras, nuėjo pakalbėti, tada atbėgo A. S., užsipuolė, įdrėskė jai, A. L., kaklą, įplėšė marškinių rankovę, griebė už plaukų, todėl ji gindamasi atitraukė A. S. rankas ir pastaroji nugriuvo (b. l. 48). Šiuos A. S. ir A. L. parodymus atitinkamai patvirtina ir aiškiai suinteresuoti bylos baigtimi liudytojai – A. S. vyras G. S. ir atitinkamai A. L. dukra S. L.. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, apklausė ir kitą A. L. dukrą L. N., įvykio dieną taip pat stebėjusią konfliktą, ji iš esmės patvirtino A. L. parodymus apie tai, jog pastaroji buvo užpulta A. S. (b. l. 130). Nors A. S. sutuoktinis G. S. ir nuteistoji A. L. yra brolis ir sesuo, tačiau šalys jau keletą metų nesutaria dėl nuosavybės, ginčai buvo sprendžiami ir civiline tvarka. Akivaizdu, jog šioje situacijoje vertinant, ar buvo padaryta nusikalstama veika, negalima besąlygiškai tikėti nė vienos iš konfliktuojančių pusių parodymais, kuriais galima remtis tik tiek, kiek jie yra patvirtinti kitų objektyvių bylos duomenų.
A. S. parodymus patvirtina liudytojo E. B. parodymai, kuriuose jis nurodo, jog A. L. sugriebė A. S. už rankos, sudavė kelis kumščius, pargriovė ant žemės, A. S. nieko nedarė (b. l. 95). Apeliaciniame skunde A. L. teigia, jog E. B. nėra objektyvus, kadangi yra A. S. brolio sūnus, o G. S. yra E. B. darbdavys. Net ir pripažįstant, jog liudytojas E. B. galbūt gali turėti kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi, byloje yra pateikta specialisto išvada Nr. G 1303/10 (03), kurios objektyvumu abejoti nėra jokio pagrindo. Be to, šioje išvadoje A. S. užfiksuota sužalojimų lokalizacija visiškai atitinka A. S. parodymus apie patį sužalojimo mechanizmą – plaukų pešimą, rankos sukimą, smūgius bei nugriovimą ant žemės. Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. S. padaryti sužalojimai ant dešiniojo smilkinio, kairiojoje plaštakoje ir rieše, kairiojoje šlaunyje, be to, atitinka ir sužalojimų padarymo laikas (b. l. 6). Taigi objektyvūs bylos duomenys vis dėlto leidžia pagrįstai manyti, jog A. L. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Apeliacinio skundo teiginiai, kad nukentėjusioji yra ji, A. L., o ne A. S., yra tik pasirinkta gynybinė pozicija. Tokių A. L. teiginių nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys. Be to, A. S. nustatytas tik 10 proc. darbingumas, apeliacinės instancijos teisme jos advokatas nurodė, kad nukentėjusioji yra patyrusi insultų, viena iš tokių diagnozių pagal TLK-10 kodą įrašyta A. S. darbingumo lygio pažymoje, todėl abejoti rimtais nukentėjusiosios sveikatos negalavimais nėra pagrindo, o tai leidžia pagrįstai abejoti A. L. teiginiais, kad ji, būdama geresnės sveikatos nei nukentėjusioji, buvo pastarosios sužalota, juolab, jog byloje nėra objektyvių tai patvirtinančių duomenų. Tiesa, apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jos suplėšytos marškinių rankovės, nors ši aplinkybė patvirtina, jog ji gynėsi nuo A. S. neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismo protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti marškiniai, matyti, jog viena rankovė įplėšta (b. l. 97). Kolegijos nuomone, marškinių įplėšimas neįrodo, jog A. S. būtų atlikusi kokius nors nusikalstamus veiksmus ir visiškai neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi jie tikrai galėjo būti įplėšti A. L. ir A. S. kontakto metu, todėl marškinių įplėšimas pats savaime neįrodo nė vienos iš pusių kaltės.
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad tarp šalių vyksta civiliniai ginčai dėl nuosavybės, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės A. L. veikos kvalifikacijai neturi ir tik parodo, jog tarp šalių yra susiklostę priešiški santykiai, kurie, be kita ko, galėjo būti ir A. L. smurtinių veiksmų motyvas. Apeliantės argumentai apie tai, jog G. S. iniciatyva buvo nuteistas jos vyras, nesusiję su jos veikos kvalifikacija. Apeliaciniame skunde taip pat užsimenama, jog G. S. išprovokuoja konfliktines situacijas, šiuo konkrečiu atveju nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nutraukti A. S. veiksmai. Tačiau tokie teiginiai nepagrįsti, o jei net G. S. ir provokuoja konfliktines situacijas, kaip teigia apeliantė, tai nesuteikia pagrindo A. L. elgtis neteisėtai. Šiuo konkrečiu atveju nuteistoji, pasakodama apie įvykio aplinkybes, nurodo, jog aiškintis su G. S. atėjo pati, o ne atvirkščiai, taigi bendravimo iniciatorė buvo pati A. L. ir, kaip matyti iš bylos aplinkybių, A. L. priėjus prie G. S., netrukus ir prasidėjo konfliktas su A. S.. Taigi teigti, jog šioje konkrečioje situacijoje būtent G. S. buvo konflikto iniciatorius, nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde A. L. teigia, jog yra patyrusi G. S. smurtą, prideda 2007-10-30 specialisto išvados kopiją, taip pat nurodo, jog vertinant A. S. parodymus, neatsižvelgta, jog ji gydoma Klaipėdos psichikos sveikatos centre. Apeliantės argumentai apie tariamą G. S. smurtą bei pateikta išvados kopija jos veikos, padarytos 2010-08-30, kvalifikacijai esminės reikšmės neturi, juolab, jog veika padaryta ne G. S., o jo sutuoktinei. Ta aplinkybė, jog A. S. gydoma Klaipėdos psichikos sveikatos centre, pati savaime nesuteikia pagrindo netikėti A. S. parodymais. A. L. pripažinta kalta vadovaujantis ne vien nukentėjusiosios parodymais, bet įvertinus įrodymų visumą.
Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį neatsižvelgta į jos asmenybę, charakterizuojančią medžiagą. Šios aplinkybės nėra svarbios sprendžiant asmens kaltės klausimą, bet yra reikšmingos skiriant bausmę. Pagal BK 140 str. 1 d. kaltam asmeniui gali būti skiriama viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų. A. L. pirmosios instancijos teismas skyrė laisvės apribojimą 6 mėnesiams. Parinkta bausmės rūšis yra viena iš švelnesnių, nustatytas įpareigojimas vakare būti namuose nesunkiai įvykdomas, o skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo trukmė yra mažesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis. Skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, savo sprendimą motyvavo, nei parinkta bausmės rūšis, nei jos trukmė kolegijai nesuteikia pagrindo manyti, jog bausmė būtų aiškiai per griežta.
Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.