Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, S. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. G. skundą Institucijai Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariatui dėl 2010-11-16 nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūnas 2010-11-16 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad S. G. 2010-07-09; 11 val. 45 min., Pagėgių sav., Mikytų k., vairuodamas automobilį SKODA FABIA PRAKTIK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo nustatytą 50 km/h važiavimo greitį gyvenvietėje, t.y. važiavo 92 km/h , įvertinus paklaidą, greitį viršijo 39 km/h. Tuo pažeidė KET 135 punkte numatytą reikalavimą.

Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK 2010-11-16 nutarimu Nr. 94N-596895-10 S. G. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir jam paskirta 400 litų baudą.

S. G. skundu pripažįsta viršijęs nustatytą greitį, tačiau jo manymu, greitį viršijo dėl būtinojo reikalingumo. S. G. dirba R.Jonaičio IĮ ,,Argus“ saugos tarnyboje. 2010-07-09 vykdė tarnybines pareigas – piniginių lėšų inkasavimą. Nurodo, kad važiuojant maršrutu Pagėgiai – Piktupėnai, Bubliškės k. ribose, kur greitis ribojamas 70 km/h, įsitikinęs saugumu, pradėjo lenkimo manevrą, nepažeisdamas kelių eismo taisyklių ir neviršydamas leistino greičio. Priešais jo automobilį tuo metu artėjo autobusas, įvertinęs aplinkybes ir įsitikinęs, kad nespės saugiai sustabdyti automobilio ir grįžti į savo eismo juostą, vengdamas sukelti avarinę situaciją, kurios metu nukentėtų ne tik turtas, bet tikėtina ir žmonės, todėl padidinęs greitį, aplenkė abu automobilius važiuodamas didesniu greičiu pro greitį ribojantį 50 km/h, o saugiai užbaigęs lenkimo manevrą nedelsiant sumažino greitį iki leistino. Pažymi, kad jam nebuvo žinomi kitų eismo dalyvių veiksmų motyvai ir ketinimai, kurie galėjo būti nukreipti prieš saugos tarnybos automobilį, išprovokuojant eismo įvykį, turint tikslą apiplėšti inkasatorių automobilį. Jis, vykdydamas inkasatoriaus tarnybines pareigas, tokią galimybę privalėjo numatyti, savo veiksmais siekė užtikrinti tiek eismo, tiek vežamo krovinio daugumą. Jo įsitikinimu, greičio viršijimas padarytas siekiant pašalinti pavojų gresiantį tiek nuosavybei, tiek piliečiams, o iškilusio pavojaus esamoje situacijoje kitomis priemonėmis pašalinti nebuvo galima. Mano, kad jo padaryta žala yra mažesnė už tą kurios buvo siekiam išvengti. Be to, mano , kad Institucijos priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareigūnai neišaiškino kitų eismo dalyvių ir liudytojų, nenustatė objektyvių Kelių eismo taisyklių punkto pažeidimo, nenustatytas ir neapklaustas KET 143 straipsnį pažeidęs asmuo ( b.l. 5-7 ).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundo argumentais prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai. Byla nagrinėtina institucijos atstovui nedalyvaujant ( ABTĮ 123 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas ( Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

S. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2010-07-09; 11 val. 45 min., Pagėgių sav., Mikytų k., vairuodamas automobilį SKODA FABIA PRAKTIK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo nustatytą 50 km/h važiavimo greitį gyvenvietėje, t.y. važiavo 92 km/h , įvertinus paklaidą, greitį viršijo 39 km/h. Tuo pažeidė KET 135 punkte numatytą reikalavimą.

S. G. su paskirta nuobauda nesutinka motyvuodamas tuo, kad jis greitį viršijo būtinojo reikalingumo situacijoje. Jo įsitikinimu, greičio viršijimas padarytas siekiant pašalinti pavojų gresiantį tiek nuosavybei, tiek piliečiams, o iškilusio pavojaus esamoje situacijoje kitomis priemonėmis pašalinti nebuvo galima. Mano, kad jo padaryta žala yra mažesnė už tą kurios buvo siekiam išvengti.

S. G. kaltė padarius Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, administracinio teisės pažeidimo nutarime, kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole, paties S. G. paaiškinime ir kartu važiavusio D. R. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis ( b.l. 8 - 13 ). Jam paskirta Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo administracinę bylą nutraukti ATPK 250 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t.y. jog veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Lietuvos Respublikos ATPK 17 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik padarant žalą antrajam.

S. G. argumentuoja, jog pažeidimą padarė vykdydamas tarnybines pareigas – piniginių lėšų inkasavimą. Greičio viršijimas padarytas siekiant pašalinti pavojų gresiantį tiek nuosavybei, tiek piliečiams, o iškilusio pavojaus esamoje situacijoje kitomis priemonėmis pašalinti nebuvo galima. Mano, kad jo padaryta žala yra mažesnė už tą kurios buvo siekiam išvengti. S. G. nepateikė jokių įrodymų, kad grėsė realus pavojus jo ar kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, ar jo saugomam turtui. Būtinojo reikalingumo situaciją grindžia tik prielaidomis. Kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos – gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. S. G. pripažįsta, kad lenkdamas du automobilius viršijo nustatytą greitį, nes iš priekio artėjo autobusas. Nepadidinus greičio būtų neišvengęs susidūrimo su priekyje atvažiuojančius autobusu. Iš to seka, kad S. G. pradėjo lenkimą neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms ir baigdamas lenkti, jis galės grįžti į eismo juostą, nesukliudydamas transporto priemonei ( KET 141.3. ir 141.4.). Duomenų ar kitų įrodymų, kad lenkiamos transporto priemonės didino ar lėtino važiavimo greitį, tuo trukdydamos S. G. baigti pradėtą lenkimą, nepateikė. Kartu su S. G. važiavęs D. R. tarnybiniu pranešimu patvirtina, kad S. G., lenkdamas du automobilius Opel Vecra ir AUDI 80 padidino važiavimo greitį, nes iš priekio buvo matyti atvažiuojantis autobusas ( b.l. 9 ). Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis siekdamas pašalinti kilusį pavojų ir jis tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, tik padarant pažeidimą. S. G. argumentai, kad jis veikė būtinojo reikalingumo situacija nepagrįsta. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole Nr. 39U-382102-10 nurodyti duomenys neginčijamai įrodo S. G. įvykdytą KET pažeidimą. Skundžiamame nutarime nurodyta S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkė, kad nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jo pateikta versija dėl veikimo būtinojo reikalingumo sąlygomis vertintina kaip gynybos nuo pareikšto kaltinimo priemonė. Asmens argumentas, jog Institucija priimdama nutarimą nenustatė pažeidimo vietos, objektyvių Kelių eismo taisyklių punkto pažeidimo, neištyrė ir neapklausė kitų eismo dalyvių ir liudytojų, nenustatytas ir neapklaustas asmuo, pažeidęs KET 143 straipsnį dėl kurio veiksmų jis buvo priverstas viršyti nustatytą greitį, o remtasi tik fakto įrodymu- mobilaus greičio matuoklio fotonuotrauka. S. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad važiuodamas per gyvenvietę viršijo nustatytą 50 km/h greitį. Pažeidimas pilnai įrodytas paties S. G. paaiškinimais ir byloje surinkta medžiaga, todėl visi kiti pažeidėjo nurodyti argumentai nagrinėjamoje byloje nedaro įtakos nutarimo teisėtumui. Kaltinimas suformuluotas aiškiai, nurodyta pažeidimo vieta, laikas ir data, pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį. Administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Įstatymas aukštesniu prioritetu laiko visuomenės saugumą, o ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui paskirta nuobauda sukeliamus tam tikrus apribojimus. Skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pareigūno nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos ABTĮ 123 straipsnio, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

S. G. skundo nepatenkinti. Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono Policijos komisariato 2010-11-16 nutarimą Nr. 94N-596895-10 palikti nepakeistą.

Nutartis per dešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.