- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- I-852-386/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00307-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- AB Lietuvos draudimas
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, rašytinio proceso būdu spręsdama pareiškėjos AB Lietuvos draudimas skundo atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos 1588,09 Lt atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja AB Lietuvos draudimas (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisti turtinės žalos 1588,09 Lt atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų.
Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą bei priteisti pareiškėjai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, jog 2011-03-03 transporto priemonė ”VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuojant sankryžoje Taikos pr. ir Jūrininkų g., Klaipėdoje, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esantį neuždengtą nuotekų šulinį. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai ištyrę eismo įvykio aplinkybes transporto priemonės vairuotojo veiksmuose teisės pažeidimų nenustatė. Pareiškėja, vadovaudamasi automobilio savininko pateiktais dokumentais bei Transporto priemonės draudimo sutartimi, apskaičiavo įvykio metu padarytus nuostolius 1588,09 Lt bei juos atlygino.
Išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškėja įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį (CK 6.1015 straipsnis). Vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1 – 3 punktais, LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 punktu, Klaipėdos mieste, esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo savininkas, t. y. atsakovė. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsakovė privalėjo užtikrinti, kad jai priklausantis kelias būtų tinkamos būklės. Atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala. Atsakovės neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Pareiškėja pretenzija ragino atsakovę atlyginti nuostolius, tačiau atsakovė nuostolių neatlygino, todėl turtinė žala priteistina.
Motyvuojamoji dalis
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės pareiškėjai priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjos skundą atsisakytina priimti, nes byla nepriskirtina tam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). CK 6.266 straipsnis reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę už žalą, padarytą dėl statinių, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Specialioji teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti bylų, susijusių su dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimu, rūšinio teismingumo praktiką, pagal kurią ginčus dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, nagrinėja tiek bendrosios kompetencijos teismai, taikydami CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, nuostatas, tiek ir administraciniai teismai, remdamiesi CK 6.271 straipsniu, numatančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sprendžia, kad aptariami ginčai peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, kadangi yra susiję su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnį. Todėl tokie ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. kovo 28 d. nutartis Nr. T-38/2014).
Atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti vėliausią praktiką, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti ir pareiškėjai siūlytina kreiptis dėl žalos atlyginimo į bendrosios kompetencijos teismą, šiuo atveju į Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Pareiškėjos skundas žyminiu mokesčiu neapmokėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi ir 106 straipsnio 1 dalimi,
nutarė:
atsisakyti priimti pareiškėjos AB Lietuvos draudimas skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos 1588,09 Lt atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.