Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-10-09 · Civilinė byla Nr. 2-2249-431/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-09
Bylos Nr.
2-2249-431/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Suinteresuotas asmuo
UAB „Ervėja“
Kreditorius
AB Turto bankas
Advokatai
Tadas Kelpšas, Artūras Vaišvila
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2249-28/2007Procesinio sprendimo kategorija: 126.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. spalio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė,sekretoriaujant Dovilei Masiliauskytei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui R. I. ,suinteresuoto asmens UAB „Ervėja“ atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai,bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ administratoriaus atstovui advokatui Tadui Kelpšai,

išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ kreditoriaus AB Turto bankas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ kreditorius AB Turto bankas, kreipėsi į teismą su skundu dėl 2007-06-12 bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ kreditorių susirinkime priimto nutarimo, kuriuo nutarta pritarti taikos sutarties sudarymui civilinėje byloje Nr. 2-1795-51/2007 ir įpareigoti bankroto administratorių pasirašyti minėtą taikos sutartį. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2007-06-12 įvyko bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ kreditorių susirinkimas, kuriame antruoju klausimu buvo svarstoma dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr. 2-1795-51/2007. Šis nutarimas priimtas už jį balsuojant tik vieninteliam kreditoriui UAB „Ervėja“, turinčiam 360 125,83 balsų arba 52,52 procentus visų kreditorių balsų skaičiaus. Šiuo nutarimu buvo pažeisti kitų įmonės kreditorių teisėti interesai, priimtas nutarimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, kadangi ginčijamu nutarimu pritarta taikos sutarties projektui pagal kurį bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti atitenka tik ½ žemės sklypo dalis, esančio Abromiškių k., Elektrėnų sav. Be to, balsuodama už ginčijamą nutarimą UAB „Ervėja“ turėjo suprasti, kad ginčijamas nutarimas pažeidžia teisės aktų nuostatas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ir atsakomybės už individualios įmonės prievoles bei padeda išvengti dalies įsipareigojimų įvykdymo, nenukreipiant išieškojimo į dalį nurodyto žemės sklypo, ir tokiu būdu kreditoriai praras galimybę gauti pinigines lėšas. Neprotingus, nesąžiningus ir neteisingus kreditorių susirinkimo nutarimus, teismas turėtų naikinti ir tokiu būdu užtikrinti šalių tarpusavio santykių teisingumą, protingumą, sąžiningumą ir jų interesų pusiausvyrą.

Atsiliepimas

Atsakovas bankrutavusi J. V. firma „Egstama“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankrotera“, pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo AB Turto bankas skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi visų pirma 2007-06-12 bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ kreditorių susirinkime, kurio metu ir buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas nutarimas, dalyvavo kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma – 650 123,33 balsų, kas sudaro 94,81 % visų kreditorių reikalavimų sumos. Skundžiamas nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo buvo priimtas 360 125,83 balsais, t.y. 52,52 % visų kreditorių balsų dauguma. Todėl 2007-06-12 vykusio bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ kreditorių susirinkimo metu priimant skundžiamą nutarimą pritarti taikos sutarties sudarymui nebuvo pažeista nei viena tokio pobūdžio kreditorių susirinkimų tvarką reglamentuojanti teisės norma ar kita analogiškiems teisiniams santykiams privaloma elgesio taisyklė. Taip pat bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ bankroto administratorius nurodo, jog pareiškėjo AB Turto bankas skundas iš esmės paremtas vien tik tariama kreditorių teise į visą skolininkei J. V. ir jos sutuoktiniui E. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Pareiškėjas ginčija pačią kreditoriaus teisę (valią) kreditorių susirinkimo metu įstatymų nustatyta tarka priimti jų manymu teisingausius ir geriausiai bankrutuojančios įmonės interesus atitinkančius sprendimus. 2007-06-12 vykusio bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ susirinkimo metu, atsižvelgiant į daugumos kreditorių valią bei nepažeidžiant jokių teisės normų, reglamentuojančių kreditorių susirinkimo tvarką, nutarimas pritarti taikos sutarties (pagal pateiktą projektą) sudarymui civilinėje byloje Nr. 2-1795-51/2007 ir įpareigoti bankroto administratorių pasirašyti minėtą taikos sutartį buvo priimtas todėl, kad būtų greičiau ir operatyviau vykdomos bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ bankroto procedūros, tuo pačiu išvengiant ilgai trunkančių ir daug finansinių resursų bankrutavusiai J. V. firmai „Egstama“ reikalaujančių teisminių ginčų dėl žemės sklypo priteisimo. Bankrutavusiai J. V. firmos „Egstama“ 2007-03-27 pateikus ieškinį dėl žemės sklypo priteisimo atsakovei J. V. , į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais dėl žemės sklypo padalijimo įstojo J. V. sutuoktinis E. V. . Daugumos kreditorių nuomone dėl šios aplinkybės sumažėjo galimybė atgauti bent dalį bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ kreditoriams priklausančių įmonės įsiskolinimų. Atsakovei J. V. pasiūlius kreditorių daugumai priimtinas taikos sutarties sudarymo sąlygas, 2007-06-12 bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ kreditorių susirinkimo metu ir buvo nuspręsta pritarti taikos sutarties sudarymui civilinėje byloje Nr. 2-1795-51/2007. Be to, pareiškėjas, apskųsdamas 2007-06-12 bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ kreditorių susirinkimo nutarimą, sudarė kliūtis vykdyti daugumos bankrutavusios įmonės kreditorių valią.

Pareiškėjo skundas tenkintinas, bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ 2007-06-12 kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta pritarti taikos sutarties sudarymui civilinėje byloje Nr. 2-1795-51/2007, naikintinas.

Nagrinėjant bankroto bylas ir su bankroto procedūromis susijusius klausimus teismas, įvertinant viešo intereso egzistavimą, privalo veikti aktyviai, nes įstatymu jam yra suteiktos didesnės galimybės nustatant reikšmingas bankroto bylos aplinkybes.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašė panaikinti bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ 2007-06-12 kreditorių susirinkimo nutarimą pritarti taikos sutarties sudarymui civilinėje byloje Nr. 2-1795-51/2007 tuo pagrindu, kad minėtu nutarimu buvo pažeistas pareiškėjo, kaip kreditoriaus teisėtas interesas, o nutarimas yra neteisėtas, kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų. Taikos sutarties sąlygose civilinėje byloje Nr. 2-1795-51/2007, numatyta, jog žemės sklypas, esantis Abromiškių k., Elektrėnų sav., unikalus Nr. 7910-0002-0030, bendras plotas 3,4910 ha, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis atsakovei J. V. ir trečiajam asmeniui E. V. , būtų padalintas į dvi lygias dalis, iš kurių viena dalis (1/2 žemės sklypo), bendrosios dalinės nuosavybės teise atitektų atsakovei J. V. , o kita žemės sklypo dalis (1/2) – trečiajam asmeniui E. V. .

Administratoriui Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka numatyta pareiga valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti. Tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar įmonės narių turto, administratorius turi teisę neatlygintinai gauti duomenis iš institucijų, kurios teisės aktų nustatyta tvarka registruoja turtą, iš bankų, kitų kredito ir draudimo įstaigų - apie šių asmenų vardu registruotą turtą, vertybinius popierius, apie jų turimas arba priklausančias gauti pinigų sumas (ĮBĮ 11 str. 3d. 19p.). Individualios įmo­nės sa­vi­nin­kas (sa­vi­nin­kai) ad­mi­nist­ra­to­riui pri­va­lo pa­teik­ti vi­so tu­ri­mo tur­to są­ra­šą, įskai­tant ir esan­čio ben­drą­ja jung­ti­ne nuo­sa­vy­be (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 2 p.). Administratorius tu­ri im­tis prie­mo­nių, kad šis tur­tas bū­tų iš­sau­go­tas iki by­los iš­nag­ri­nė­ji­mo ir pri­rei­kus bū­tų ga­li­ma į jį nu­kreip­ti iš­ieš­ko­ji­mą įstatymų nustatyta tvarka. Bankrutavusios individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės asmens, turto pardavimui nėra nustatyta kitokia tvarka, negu parduodant ribotos atsakomybės įmonių turtą, įstatymas nenumato papildomų procedūrų, tokių kaip administratoriaus kreipimosi į teismą dėl įmonės savininkų turto priteisimo įmonei ir pan., o įvertinant, kad individualios įmonės turtas nėra atskirtas nuo įmonės savininko turto, išieškojimas, kai bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, jog kreditorių reikalavimams patenkinti įmonės turimo turto nepakaks, yra nukreipiamas į įmonės savininko turtą (CK 2.560 str. 4d.). Todėl konstatuotina, kad bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ bankroto administratoriui nebuvo įstatyminio pagrindo kreipimuisi į teismą su ieškiniu dėl J. ir E. V. priklausančio žemės sklypo priteisimo J. V. firmai „Egstama“. Administratorius privalėjo pradėti Įmonių bankroto įstatyme numatytus atitinkamus turto pardavimo veiksmus areštavus skolininko turtą. Administratoriaus reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-1795-51/2007 priteisti įmonei žemės sklypą, kuris priklauso įmonės savininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vertintinas kaip teisiškai ydingas.

Siekiant nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, kai vieno sutuoktinio vardu yra įregistruota bankrutuojanti personalinė įmonė, teisę kreiptis su ieškiniu dėl asmeninio turto ir asmeninių prievolių nustatymo, dėl prievolių, kilusių iš individualios įmonės veiklos, nepripažinimo bendromis sutuoktinių prievolėmis, turi vienas iš bendros jungtinės nuosavybės savininkų. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2d.). Pagal CK 3.118 straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas iš kurio pirmiausia turi būti sumokamos iš šio turto mokėtinos skolos, o sudarius kompensacijų balansą likęs bendras turtas yra padalijamas sutuoktiniams. Individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, tik tada, kai yra baigiama bankroto procedūra ir atsiskaitoma su kreditoriais, sutuoktiniai gali spręsti likusio bendro turto padalinimo klausimus. O tol, kol nėra žinoma parduotino turto eiliškumo tvarka, turtas nėra parduotas ir nežinoma už turtą gautina suma, sutuoktinių turto padalinimo klausimas negali būti sprendžiamas (ĮBĮ 31 str. 1d. 6p.).

Šios bylos nagrinėjimo atveju, taikaus susitarimo byloje Nr. 2-1795-51/2007 siekia kreditorius ir sutuoktiniai dėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausančios turto dalies. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriui (administratoriui) nebuvo pareigos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto bankrutuojančiai įmonei priteisimo iš įmonės savininkų, kad klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo anksčiau, negu yra atsiskaityta su įmonės kreditoriais pagal Įmonių bankroto įstatymo nustatytą tvarką, nėra galimas, įpareigojimas įmonės bankroto administratoriui pasirašyti taikos sutartį dėl jungtinės nuosavybės tarp sutuoktinių padalinimo, kuria, beje, neišsprendžiamas administratoriaus pareikštas reikalavimas, negali būti laikomas teisėtu.

Bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ kreditoriai, priimdami 2007-06-12 kreditorių susirinkimo nutarimą pritarti taikos sutarties sudarymui (pagal pateiktą atsakovės projektą) civilinėje byloje Nr. 2-1795-51/2007 ir atitinkamai už jį balsuodami, nepažeidė Įmonių bankroto įstatymo nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos, ginčijamą nutarimą priėmė balsų dauguma (ĮBĮ 24 str.). Tačiau nutarimų teisėtumą bankroto bylose būtina vertinti ne tik pagal jų atitikimą nustatytai kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkai, bet ir pagal jų turinį ir esmę, kurie negali prieštarauti Įmonių bankroto įstatymo tikslams ir kreditorių interesams. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio nuostatas, įmonės administratorius privalo ginti visų kreditorių teises, kurias reglamentuoja įstatymo 21-23 straipsniai. Administratoriui, kaip atstovaujančiam bankrutuojančią įmonę teisme, kreditorių susirinkimo nutarimą privalu vykdyti pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostatą. Didžiausią kreditorinį reikalavimą turinčio kreditoriaus pritarimas minėtos taikos sutarties pasirašymui, pažeidžia kitų, turinčių mažesnį kreditorinį reikalavimą, kreditorių, nebalsavusių už tokį nutarimą, interesus ta prasme, kad apriboja jų galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš turto, kuris turėtų būti parduodamas įstatymu nustatyta tvarka iki jo padalinimo tarp bendrasavininkų. Daugiau balsų turintis kreditorius savo balsavimu be jokio teisinio pagrindo galimai apribojo ne tik savo reikalavimo patenkinimo galimybę, bet ir kitų kreditorių galimybes patenkinti savus kreditorinius reikalavimus, o tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Todėl, siekiant apginti visų kreditorių teises į jų reikalavimų patenkinimą įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais, J. V. firmos „Egstama“ kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta pritarti taikos sutarties sudarymui civilinėje byloje Nr. 2-1795-51/2007 ir įpareigoti bankroto administratorių pasirašyti taikos sutartį, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Įmonių bankroto įstatymu ir CPK 290-292 str.,

nutaria:

Pareiškėjo AB Turto bankas skundą patenkinti.

Panaikinti bankrutavusios J. V. firmos „Egstama“ 2007-06-12 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą, kuriuo nutarta pritarti taikos sutarties sudarymui civilinėje byloje Nr. 2-1795-51/2007 ir įpareigoti bankroto administratorių pasirašyti minėtą taikos sutartį.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja (parašas) Laima GerasičkinienėNuorašas tikras:Teisėja Laima Gerasičkinienė