Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-336-654/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-22
Bylos Nr.
AN2-336-654/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-336-654/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00769-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

V. K. nubaustas už tai, kad jis, 2018 m. kovo 20 d., apie 17.24 val., (duomenys neskelbtini) (už „Iki“ parduotuvės prie rampos) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4 Avant“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas akivaizdžiai neblaivus (iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, sunkiai orientavosi aplinkoje, stipriai svirduliavo į šonus), atsisakė tikrintis blaivumą, tuo pažeidė KET 17 p. p. ir ANK 422 straipsnio 7 dalies nuostatas.2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu V. K. pripažintas kaltu dėl šio nusižengimo padarymo ir jam buvo paskirta 1500 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Teismas, remdamasis byloje esančiais tarnybiniais pranešimais, administracinio nusižengimo protokolu, liudytojo G. R. parodymais, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto duomenimis nustatė, kad V. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Apylinkės teismas įvertino lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė V. K. nuobaudą, kurios dydis lygus straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.

Apeliacinio skundo argumentai

V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.Skunde nurodė, kad nagrinėdamas bylą bei priimdamas sprendimą teismas nesiėmė priemonių išnagrinėti bylą objektyviai, nevertino byloje nustatytų abejonių pažeidėjo naudai. Asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra visiškai jokių konkrečių bei tiesioginių duomenų, kad automobilį vairavo būtent V. K.. Abu pareigūnai vairavimo fakto nematė, o pats V. K. nuo pat pradžių teigė, jog automobilio nevairavo.Liudytojo G. R. parodymai vertintini kritiškai. Liudytojas teigė, kad pažeidėjas nebuvo pasišalinęs iš jo matymo lauko, tačiau posėdžio metu pripažino, kad apvažiavo garažą ir tai užtruko apie 5-7 min. Jis ilgą laiką filmavo V. K. ir jo pažįstamą sėdinčius automobilyje, tačiau automobilio V. K. vairuoti nepradėjo. Apvažiavęs garažą liudytojas pamatė, kaip automobilis pajudėjo 50-100 m, tačiau to nenufilmavo. Be to, būdamas už garažų masyvo kampo neturėjo galimybės matyti, kas pavažiavo automobiliu nedidelį atstumą, nes trumpą laiko tarpą matė tik automobilio galinę dalį. Liudytojas tik po kurio laiko išvažiavęs iš už garažo masyvo pamatė prie automobilio stovintį V. K., todėl kategoriškai teigti, kad matė jį vairuojantį negali. Byloje nėra surinkti objektyvūs įrodymai, nes pats liudytojas pripažino, kad vairuotojai galėjo ir susikeisti. Nėra nustatyta, kad V. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Administraciniame procese galioja nekaltumo prezumpcija, taigi asmuo negali būti nubaustas sprendimą grindžiant prielaidomis.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vadas prašo 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra motyvuotai pagrįstas bei teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

V. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde V. K. ginčija byloje esančius įrodymus, kuriais pagrįsta jo kaltė padarant administracinius nusižengimus bei neigia padaręs administracinį nusižengimą.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu įvertino byloje esančius įrodymus ir pripažinęs V. K. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, priėmė teisingą sprendimą. Apeliantas nesutinka, kad įvykio metu jis buvo neblaivus ir neigia vairavęs transporto priemonę, nurodė, kad automobilį vairavo jo pažįstamas. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo sprendimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, o objektyvių duomenų, kad V. K. vairavo transporto priemonę, byloje nėra.Skundo argumentas, kad V. K. neblaivumas nebuvo nustatytas yra nepagrįstas. 2018 m. kovo 20 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 93 užfiksuota, kad V. K. nepataiko atsisėsti ant kėdės, stovėdamas svirduliuoja, pirštu į nosį nepataiko, masto padrikai, mintys šokinėja, Šultės testo nesupranta ir skaičius vardija padrikai, alkoholio kvapas užuodžiamas iš toli ir yra stipriai jaučiamas. Įvertinus šiuos duomenis padaryta išvada, kad V. K. buvo kliniškai neblaivus.V. K. versija, kad 2018 m. kovo 20 d., apie 17.24 val., jis nevairavo automobilio, paneigta liudytojo G. R. paaiškinimais ir pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei duotais parodymais. Liudytojas G. R. patvirtino, kad atvykus prie garažų už automobilio AUDI vairo sėdėjo V. K.. Šalia jo sėdėjo žilas vyras. Kai V. K. išlipo iš automobilio akivaizdžiai matėsi, jog jis yra labai girtas. Telefonu nufilmavo stovintį automobilį, už kurio vairo sėdėjo V. K.. Kai automobilis pajudėjo, liudytojas norėjo tai nufilmuoti, bet paspaudė ne tą funkciją ir įrašo nepadarė. AUDI pavažiavo 100 m ir sustojo prie parduotuvės IKI rampos. Iš stovinčio automobilio vairuotojo vietos išlipo V. K., praeivio paprašė cigaretės ir po to vėl atsisėdo į vairuotojo vietą. Atvykus pareigūnams už vairo sėdėjo V. K., o šalia jo sėdėjo kitas neblaivus asmuo. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo parodymais, nes prieš duodant parodymus jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, apie pažeidimą jis pranešė vykdydamas pilietinę pareigą, siekdamas apsaugoti visuomenę nuo girto vairuotojo, priežasčių, kodėl liudytojas G. R. turėtų duoti neteisingus parodymus, nėra. Tuo tarpu pažeidėjo iškeltos versijos nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, todėl nėra pagrindo ja vadovautis. Teismui nekyla abejonių, kad automobilį vairavo V. K..

Vadovaujantis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, kad 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

V. K. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Alenas Piesliakas