- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-07
- Bylos Nr.
- 1S-639-315/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
- Pareiškėjas
- D. A.
- Kategorijos
teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo D. A. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo skundas del Vilniaus m. apylinkes prokuraturos prokuroro Lino Sileviciaus 2011-09-19 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima,
Aprašomoji dalis
nustate:
2011-08-24 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gautas Pareiškejo skundas, kuriame jis nurode, kad 2009 m. rugpjucio menesi internete rado G. L. skelbima, kad yra pardavinejami žemes sklypai Širvintu rajone, kad kuriama nauja gyvenviete, taip pat, kad yra palankios salygos jaunoms šeimoms šiuos sklypus isigyti. Jis susisieke su G. L. noredamas apžiureti sklypa nusprende ji isigyti ir kartu nueje i SEB banka, pervede pinigus i B. L. saskaita. i sumoketa suma turejo ieiti: kelio tiesimas, elektros, vandentiekio ir kanalizacijos ivedimas i isigyta sklypa Nr. 62. Laukdamas tikrosios sutarties, kelis kartus telefonu bande susisiekti su G. L., bet jis slapstesi ir jo telefonas buvo išjunginejamas arba tiesiog neatsiliepiama. Kai buvo atsiliepiama, tai G. L. meluodavo, kad darbai vyksta intensyviai ir kad sklype jau greitai bus ivesta elektra, vandentiekis, kanalizacija bei nužvyruotas kelias. Veliau su šeima nuvažiavo pasižiureti kaip vyksta darbai ir pamate, kad niekas net nepradeta daryti. Tada suprato, kad yra apgauti, pasibaigus terminui jau norejo pasirašyti tikraja pirkimo - pardavimo sutarti, taciau G. L. toliau melavo, del pareikalavo gražinti pinigus. G. L. sutiko gražinti pinigus, pasiraše sutarti, kurioje isipareigojo gražinti pinigus i nurodyta saskaita. Terminas baigesi, pinigu nepervede, o kai susisiekti su juo pavyko, buvo pasakyta, kad jis pinigu neturi. Tada jie kreipesi i advokata del 280 89 Lt skolos išieškojimo iš G. L.. 2010 m. rugsejo 20 d. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo isakymu nutarta išieškoti iš skolininko G. L. 24 880 Lt isiskolinimo, 3000 t baudos, 5 procentus metiniu palukanu. Del skolos išieškojimo kreipesi i antstole D. Mileviciene, kuri 2010-11-10 pranešimu juos informavo apie G. L. priklausancio turto arešta, taciau jau metai laiko G. L. nesiteikia vykdyti teismo sprendimo. Pareiškejas praše pradeti ikiteismini tyrima ir imtis visu istatymais nustatytu priemoniu, kad sustabdyti G. L. nusikalstama veika ir imtis visu priemoniu jo padarytai žalai ir nuostoliams atlyginti.
Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroras Linas Silevicius 2011-09-19 nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima del Pareiškejo skunde išdestytu aplinkybiu, motyvuodamas tuo, kad tarp šaliu buvo susikloste civiliniai teisiniai santykiai, o G. L. veiksmuose nera nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., požymiu.
Ši prokuroro nutarima, kaip nepagrista, pareiškejas apskunde Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui, kuris 2011-10-13 nutartimi pareiškejo skunda atmete.
Šalies argumentai
Skundu pareiškejas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2011-10-13 nutarti ir Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro L. Sileviciaus 2011-09-19 nutarima bei pradeti ikiteismini tyrima G. L. atžvilgiu.
Nurodo, kad 2009 m. rugpjucio menesi rades skelbima apie parduodamus sklypus labai palankiomis salygomis susisieke su G. L.. Išklause jo paaiškinimus ir nusprende sklypa pirkti. G. L. prašymu, pinigus už sklypa, t.y. 28 089 Lt pervede i B. L. saskaita. Už minetus pinigus turejo buti tiesiamas kelias i sklypa Nr. 63, ivestas vandentiekis, elektra, kanalizacija, taciau G. L. bendravima nutrauke ir darbu sklype nevykde. Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2010-09-20 isakymu buvo nutarta išieškoti iš G. L. 24 880 Lt isiskolinimo, 3000 Lt baudos ir 5 procentus metiniu palukanu. Atsižvelgiant i tai, kad G. L. teismo isakymo nevykde, teko kreiptis i antstoli del priverstinio išieškojimo. Pareiškejo teigimu, iš dokumentu, kuriuos jis pateike teismui, akivaizdu, kad G. L., matydamas dideli jo susidomejima sklypu, iš anksto nutare išvilioti iš jo pinigus, neketindamas ir negaledamas jo pareiškejui parduoti. Jo tikslas buvo užvaldyti pareiškejo pinigus. Nei prokuroras, nei teismas nemate butinumo išsiaiškinti tikruosius G. L. ketinimus, bent apklausti ji šiuo klausimu, o padare išvada, kad jo veikoje nebuvo tycios užvaldyti jo pinigus neatlygintinai. Pareiškejo manymu, jo skundai buvo nagrinejami atmestinai, neisigilinus i išdestytus argumentus bei pateiktus irodymus, neteisingai taikius Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota praktika.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškejo skundas atmestinas.
LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Pagal LR BPK 168 str., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes. Pažymetina, kad skundo ar pareiškimo apie nusikalstama veika padavimas bet kokiu atveju neipareigoja ikiteisminio tyrimo pareiguno ar prokuroro pradeti ikiteismini tyrima, tai sprendžiama atsižvelgiant i tai, ar tam yra pagrindas.
Pagal LR BK 182 str. sukciavimas – svetimo turto užvaldymas arba teises i turta igijimas apgaule. Butinuoju sukciavimo požymiu yra šio nusikaltimo padarymo budas. Sukciavimo esme ta, kad igyjant svetima turta, teise, išvengiant ar panaikinant turtine prievole yra panaudojama apgaule. Butinasis požymiu – apgaules panaudojimas. Šiuo atveju apgaule panaudojama turint tiksla suklaidinti turto savininka ar kita asmeni, kurio žinioje turtas, ir pastarieji savanoriškai perleidžia turta ar turtine teise. Apgaule gali pasireikšti žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Apgaule skirstoma i aktyviaja ir pasyviaja apgaule. Aktyvioji apgaule bus tada, kai yra pateikiamai tam tikri apgaulingi duomenys. Pasyvi apgaule yra tada, kai yra nutylimi tam tikri duomenys. Sukciavimas yra padaromas tik esant tiesioginei tyciai, todel butina nustatyti, kad kaltininkas turejo išankstine tycia neatlyginti užvaldyti svetima turta.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškejas su G. L. buvo sudares preliminariaja pirkimo-pardavimo sutarti del žemes sklypo pardavimo. Sutarties užtikrinimui i G. L. sutuoktines B. L. saskaita buvo pervesti 24 880 Lt, taciau šalys pirkimo-pardavimo sutarties nepasiraše ir jokie statybos darbai tame žemes sklype nebuvo pradeti. Vilniaus m. 1 apylinkes teismo 2010-09-20 isakymu buvo nutarta išieškoti iš skolininko G. L. 24 880 Lt isiskolinimo, 3000 Lt baudos, 5 procentus metiniu palukanu. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurode apylinkes teismas, prokuroras tinkamai ivertino tarp šaliu susiklosciusius santykius, konstatuodamas, kad tarp šaliu buvo civiliniai teisiniai santykiai, o turtiniu prievoliu vykdyma reglamentuoja LR Civilinio kodekso teises normos.
Pažymetina, kad esminis sukciavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis ji nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldyma neteisetu, yra tycinis apgaules naudojimas prieš turto savininka ar valdytoja. Taigi sutarciu pagrindu tarp šaliu atsirade civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti i baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms salygoms, kurios siejamos su sudarytos civilines sutarties vykdymo objektyviu apsunkinimu, vienos iš sutarties šaliu samoningais tyciniais veiksmais, užkertanciais kelia vykdyti sutarti, galimybe atkurti pažeistas teises civiliniu teisiniu budu. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašu matyti, kad G. L. priklausantiems 2 žemes sklypams, adresu (duomenys neskelbtini), areštas iregistruotas nuo 2010-07-21, o draudimas perleisti nuosavybes teises galioja nuo 2009-12-04. Esant minetoms aplinkybems, nera pagrindo konstatuoti, kad G. L., pasirašydamas 2009-09-25 preliminaria buto pirkimo-pardavimo sutarti, butu turejes išankstine tycia pasisavinti pareiškejo turta, nes žinojo, jog negales žemes sklypo parduoti pareiškejui.
Šiuo atveju, tarp šaliu susikloscius prievoliniams teisiniams santykiams, pareiškejas, kaip kreditorius, turi teise reikalauti iš skolininko, kad pastarasis ivykdytu savo pareigas. Baudžiamoji teise yra ultima ratio, t.y. paskutine priemone apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisines gynybos priemones.
Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta aukšciau, teismas pažymi, kad pagristai atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Išanalizavus pareiškejo skunda bei pateikta medžiaga, konstatuotina, kad pateiktuose dokumentuose nera nustatyta nusikalstamu veiku, del kuriu prašoma pradeti ikiteismini tyrima, požymiu, pareiškejo skunde iš esmes atkartojami tie patys subjektyvus, deklaratyvaus pobudžio argumentai, kurie jau išnagrineti ir pagristai atmesti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartimi bei Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro L. Sileviciaus 2011-09-19 nutarimu.
Del aukšciau išdestyto, pareiškejo skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutare:
pareiškejo D. A. skunda atmesti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.