Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-335-368/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-08-08
Bylos Nr.: e2S-335-368/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00506-2024-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Mockevičius
Ieškovas: S. A.
Atsakovas: L. Š., S. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-335-368/2024Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00506-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 3.1.7.6; 3.2.9.13; 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmė rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovams L. Š. ir S. G. dėl paveldėto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. A. ieškiniu prašė nustatyti konkrečias palikėjo V. Š. paveldimo turto dalis paveldėtojams atsakovui L. Š. ir ieškovei S. A., padalinant palikėjo V. Š. turtą atsakovui L. Š. ir ieškovei S. A. po ½ dalį turto ieškinyje prašoma nustatyti tvarka.

Šalies argumentai

2. Atsakovai L. Š. ir S. G. 2024 m. gegužės 7 d. prašymu prašė sustabdyti civilinę bylą ir terminą atsiliepimui pateikti nustatyti po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad atsakovai negali pateikti atsiliepimo, kadangi Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-1361-322/2024, kurioje ieškovės ir atsakovo sesuo O. P. prašo nustatyti juridinį faktą, jog ji faktinio valdymo būdu priėmė palikimą po V. Š. mirties. Tik teismui išnagrinėjus nurodytą bylą, paaiškės, ar palikimas bus dalijamas į dvi, ar į tris dalis, todėl prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą.

3. Ieškovė S. A. pateiktoje 2024 m. gegužės 15 d. nuomonėje dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, pareiškė, kad nesutinka dėl bylos stabdymo ir prašo tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad bylos Nr. e2YT-1361-322/2024 dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėjimas savaime netrukdė atsakovams savalaikiai pateikti atsiliepimą šioje byloje. O. P. pareiškimas yra nepagrįstas, V. Š. palikimas jau yra priimtas dviejų galimų paveldėtojų: L. Š. ir S. A., todėl tarp jų ir turėtų būti teismo padalintas, o abejonių dėl paveldėtojų skaičiaus, ieškovės įsitikinimu, nėra. Atsakovams neleidžiant ieškovei prižiūrėti bendrą turtą, jis naudojant išimtinai pagal L. Š. valią. Šio turto nepadalijus S. A. ir L. Š., ieškovė neturi objektyvių galimybių dalyvauti savo turto (1/2 dalies velionio palikimo) faktiniame administravime, priežiūroje ir valdyme. Bylos sustabdymas tik dar labiau užvilkins faktinį turto padalinimą tarp oficialių velionio turto paveldėtojų. Paaiškėjus, kad velionio palikimas turėtų būti padalintas trims, o ne dviem paveldėtojams, O. P. 1/3 dalis palikimo galėtų būti priteista kaip piniginė kompensacija iš likusių dviejų paveldėtojų ar jos dalį atitinkanti turto dalis natūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Kelmė rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi teismas atsakovų L. Š. ir S. G. atstovės prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo netenkino ir ieškovės S. A. ieškinį atsakovams L. Š. ir S. G. dėl paveldėto turto padalinimo ir turto administratoriaus paskyrimo palikti nenagrinėtą.

5. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-1361-322/2024 pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintis faktą turto paveldėjimo tikslu, kad ji po brolio V. Š. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo paliktą turtą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas pagrindinis reikalavimas dėl paveldimo turto padalinimo ir prevencinis ieškinys pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punktą ir CK 6.255 straipsnį dėl uždraudimo atlikti veiksmus, galinčius sukelti realios žalos grėsmę ateityje – paveldimo turto vertės sumažėjimą iki jo padalinimo. Teismas akcentavo, kad šiuo atveju mirusiojo įpėdinių skaičius turi esminę įtaką ginčo sprendimui. Teismas sprendė, kad pagal nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2YT-1361-322/2024 duomenis (reikalavimų ryšį, nustatinėjamas aplinkybes, kt.) formaliai yra pagrindas bylos sustabdymui, toks prašymas galėtų būti tenkinamas, tačiau teismas vertino, kad bylos sustabdymas yra netikslingas.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje viena iš įpėdinių – ieškovė S. A., dar notarui neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo į palikėjui V. Š. priklausantį turtą, pareiškė ieškinį teisme dėl šio turto padalijimo ir ieškinys buvo priimtas nagrinėti konstatuojant dvi pagrindines aplinkybes – buvimą dviejų mirusiojo įpėdinių ir ginčą tarp jų dėl paveldimo turto. Civilinės bylos Nr. e2YT-1361-322/2024 duomenys patvirtina, kad ginčas jau yra kilęs dėl įpėdinių skaičiaus. Be to, nors kiti palikėjo tos pačios eilės įstatyminiai įpėdiniai atsisakė palikimo, tokie atsisakymai gali būti nuginčyti teisme. Teismas atkreipė dėmesį, kad, jei atsakovo L. Š. nurodomas visų mirusiojo brolių ir seserų (tos pačios eilės įstatyminių įpėdinių) susitarimas – visą turtą paveldėti vieno L. Š. vardu, o po palikėjo mirties metinių visiems pasidalinti lygiomis dalimis – egzistavo, ieškovės sprendimas priimti palikimą atskirai (t. y. ne jai galinčią priklausyti dalį, įskaičiuojant visus brolius ir seseris, o 1/2 dalį viso palikimo, kartu kitiems broliams ir seserims paliekant galimybę pasidalinti tik L. Š. vardu paveldimą 1/2 dalį palikimo) gali būti vertinamas kaip susitarimo nevykdymas, pažeidžiantis kitų įpėdinių interesus, ir todėl ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka. Teismas vertino, kad galutinis įpėdinių skaičius lems jiems priklausančias palikimo dalis, ginčo apimtį ar net jo galimą užbaigimą neteismine tvarka (pvz. pagal Lietuvos CK 5.70 straipsnio 1 dalies taisykles).

7. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad priklausomai nuo bylos e2YT-1361-322/2024 ar papildomai į ginčą įsitraukus kitiems asmenims, ieškovės pateiktas ieškinys negalėtų būti nagrinėjamas ir bylą reikėtų pradėti nagrinėti faktiškai iš naujo nuo ieškinio priėmimo stadijos, nes atsiradus daugiau įpėdinių – ginčo šalių, turėtų būti keičiami ieškinio reikalavimai.

8. Teismas įvertinęs, kad įpėdinių skaičiaus klausimas nėra išspręstas, padarė išvadą, kad nagrinėti ginčą tik tarp dviejų įpėdinių (pagal ieškinio reikalavimą) ar sustabdyti bylą iki trečio įpėdinio klausimo išsprendimo nėra pagrindo ir prašymo bylą sustabdyti netenkino, ir ieškinį teismo iniciatyva paliko nenagrinėtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (iki įpėdinių skaičiaus nustatymo, konstatuojamo išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, ir jų ne/sutarimo dėl turto pasidalijimo).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė S. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį dalyje dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismui priimant skundžiamą nutartį nebuvo kitų inicijuotų teisminių ginčų dėl likusių palikėjo brolių/sesių ketinimo paveldėti palikėjo turtą arba bet kitokio neaiškumo dėl galimu paveldėtoju skaičiaus. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dėl mirusiojo turto padalinimo dviem paveldėtojams lygiomis dalimis yra pagrįstas, tačiau galimai egzistuoja teisinis pagrindas sustabdyti ginčo bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu: iki galutinai paaiškės, jog O. P. pareiškimas yra nepagrįstas ir jis bus atmestas (tokiu atveju, byla būtu atnaujintina ir nagrinėjimas tęsiamas pagal ieškovės pareikštą ieškinį); arba O. P. įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje dėl juridinio fakto nustatymo pripažinus priėmusia velionio turtą faktiniu jo valdymu, atnaujinus bylą, ieškovei turėtų būti sudaryta galimybė patikslinti ieškinį ir įtraukti atsakove O. P.. Pažymi, jeigu teismai spręstų, jog O. P. pareiškimas pagrįstas, jos 1/3 dalis paveldėto turto galėtų būti jai kompensuota kitų dviejų paveldėtojų piniginėmis lėšomis arba perleidžiant atitinkamą dalį velionio turto natūra.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Nesutinka su teismo sprendimu savo iniciatyva, ieškinį palikti nenagrinėtu. Atsakovai teikdami prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nustatyti terminą atsiliepimui pateikti neišreiškė valios ieškinį palikti nenagrinėtą. Tokios valios neišreiškė ir ieškovė. Pažymi, kad, tokio tipo bylose teismui nėra numatyta pareiga būti aktyviam. Šiuo atveju neegzistavo nei vienas CPK 296 straipsnyje numatytas pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtu.

9.3. Teismas ieškinio palikimą nenagrinėtu nepagrįstai motyvavo CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu dėl to, kad ieškovė, prieš kreipdamasi ieškiniu į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka ir rėmėsi CK 5.70 straipsnio 1 dalimi. Pagal kasacinio teismo praktiką, nėra numatyta galimybės ieškinį palikti nenagrinėtu, jeigu įstatymai nėra numatę būtent privalomos išankstinės ginčų sprendimo tvarkos. Ginčo atveju, jokie teisės aktai nenumato privalomos išankstinės neteisminės ginčo tarp įpėdinių sprendimo ne teisme tvarkos. Aplinkybė, kad bendro įpėdinių (ieškovės ir atsakovo L. Š.) susitarimo pasiekti nepavyko yra akivaizdi ir ją patvirtina, kad ieškovė ieškinį pareikė praėjus beveik metams po palikėjo mirties. Šalys nėra pajėgios susitarti ir tarp jų yra akivaizdus konfliktas, reikalaujantis nešališko teismo sprendimo. Todėl formalaus pobūdžio teismo motyvai dėl to, jog šalys „nepamėgino susitarti gražiuoju“ yra niekuo nepagrįsti ir nėra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu, remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Šiuo atveju yra vilkinamas paveldėjimo bylos užbaigimas, nes V. Š. mirė 2023 m. balandžio 2 d., terminas valiai dėl palikimo priėmimo/atsisakymo pareikšti suėjo 2023 m. liepos 2 d., tačiau O. P. prašymą stabdyti paveldėjimo bylą notarei pateikė tik 2023 m. spalio 19 d., o teismui pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo pateikė 2023 m. gruodžio 21 d. Pažymi, kad tarp šios bylos šalių nėra jokio kontakto, todėl realiai nėra jokios realios galimybės susitarti, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu pažeidžia ieškovės interesus.

9.4. Nesutinka su teismo pasisakymu dėl tariamo buvusio visų įpėdinių „susitarimo“ („visą turtą paveldėti vieno L. Š. vardu, o po V. mirties metinių visiems pasidalinti lygiomis dalimis“). Palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio ir įpėdiniui reiškia šios teisės pasibaigimą. Kiti įpėdiniai neginčija savo atsisakymų (jau daugiau nei metus laiko), todėl nėra aišku, kokiais pagrindais remiantis teismas svarstė, jog jie ketintų/ketins ginčyti savo atsisakymus. Taip pat nėra aišku, kokio „susitarimo“ ieškovė nesilaikė/nevykdo, nes nėra objektyvių tokio tariamo susitarimo egzistavimo įrodymų. Ieškovė tokio susitarimo su likusiais įpėdiniais nei žodžiu, nei raštu nesudarė, ji nedeklaravo, kad atsisakys palikimo. Ieškovė aiškiai išreiškė, kad neketina atsisakyti palikimo, perleisdama savo paveldėjimo teises L. Š.. Nėra aišku, apie kokį tariamą „susitarimo“ nesilaikymą ar nevykdymą teismas nutartyje nurodė ir dėl kokių priežasčių ėmėsi ginti kitų įpėdinių interesus, kurių jie patys negina, juo labiau valingai atsisakė savo paveldėjimo teisių, kas rodo, kad nėra jokio pagrindo laikyti, jog kokie nors jų interesų pažeidimai egzistuoja.

9.5. Nesuprantami teismo motyvai, jog ieškovė nusprendė priimti palikimą atskirai, t. y. ne jai galinčią priklausyti dalį, įskaičiuojant visus brolius ir seseris, o 1/2 dalį viso palikimo, kartu kitiems broliams ir seserims paliekant galimybę pasidalinti tik L. Š. vardu paveldimą 1/2 dalį palikimo. Pažymi, kad ieškovė nepriėmė jokio savarankiško sprendimo paveldėti nei 1/8, nei 1/2 ar kitokią dalį palikimo, nes ji ir negalėtų tokio sprendimo priimti ir nenustatinėjo savo priimamo palikimo dalies, nes įpėdiniams tokia teisė nesuteikta. Paveldėtino turto dalis nustato CK 5.61 straipsnis (Paveldėjimo dalių padidėjimas).

9.6. Nepagrįstai teismas argumentavo, kad notarui neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo į palikėjui priklausantį turtą, ieškovė pareiškė ieškinį teisme dėl turto padalijimo. Nėra teisės akto draudžiančio pateikti ieškinį teismui, notarui dar neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo, nes šalims nesutariant dėl turto pasidalijimo, notaras niekada neišduotų liudijimui nė vienam įpėdiniui. Esant nesutarimui dėl turto pasidalijimo – įpėdiniams turtas gali būti padalintas tik teismo sprendimu, ką siekė padaryti kreipdamasi į teismą ieškiniu ieškovė.

9.7. Teismo motyvas, kad ginčas teisme dėl paveldimo turto padalinimo turi būti nagrinėjamas tik išsprendus klausimus: a) dėl visu įpėdiniu nustatymo, ir b) jiems nesutarus dėl turto pasidalijimo – yra neįgyvendinamas, kadangi įpėdinis turi teisę net ir praleidęs vienų metų (CK 5.8 straipsnis) senaties terminą paveldėjimo teisei ginčyti, kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti tokį terminą atnaujinti. Todėl neracionalu laukti, kol nė vienas kitas potencialus įpėdinis nebesugalvos ginčyti savo paveldėjimo ir tai neatitiktų operatyvumo, santykių stabilumo principų, protingumo principo bei įstatymų leidėjo valios dėl aiškių terminų laikymosi svarbos savo paveldėjimo teisei įgyvendinti. Juo labiau, kad tiek pareiškimo apie palikimo priėmimą padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui, tiek palikimo atsisakymas yra laikomas aiškiai išreiškiančiu įpėdinio valią atsiradusio palikimo atžvilgiu ir yra neatšaukiamo pobūdžio. Paveldėjimo teisių santykių reglamentavimas nenumato galimybės atsisakyti turto kito asmens naudai.

Atsiliepimas

10. Atsakovai L. Š. ir S. G. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį bei priteisti iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovės ieškinio reikalavimas padalinti nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, gyvulius, pinigines lėšas lygiomis dalimis po ½ tarp jos ir L. Š., šiuo metu negali būti nei tenkinamas, nei teisme nagrinėjamas. Pirma, nėra baigta paveldėjimo procedūra. Du įpėdiniai yra pateikę notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo, trečias įpėdinis yra pateikęs pareiškimą teismui dėl juridinio fakto nustatymo. Teismui tenkinus pareiškimą visas palikimas bus dalijamas ne tarp dviejų, o tarp trijų įpėdinių. Šiuo metu yra susidariusi situacija, kad visi įpėdiniai palikimą yra priėmę vienu metu ir jų teisės yra lygios.

10.2. Antra, nei vienas iš trijų įpėdinių nėra gavęs paveldėjimo teisės liudijimo. Paveldėjimo procedūra yra baigiama būtent tada, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kuris patvirtina asmens nuosavybės teisę ir paveldėto turto kiekį. Tik tuomet įpėdiniams atsiranda teisė disponuoti paveldėtu turtu pilna apimtimi, tame tarpe ir spęsti turto padalinimo klausimus. Šiuo metu yra nežinomas nei įpėdinių skaičius, nei kiek turto, kokia apimtimi kuris įpėdinis paveldėjo. Be to, pagal teismų praktiką, nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu. Todėl, nors ieškovė teigia, kad ji jau pasinaudojo nustatyta tvarka ir bandė bendru susitarimu pasidalinti turtą, tačiau to padaryti ji kol kas negalėjo, kadangi turtą pasidalinti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre galima tik tuomet, kai jau išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir toks susitarimas tvirtinamas notarine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu

12. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad tik įpėdiniams tapus paveldimo turto bendraturčiams (jais tampama nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar įpėdinių susitarimo dėl paveldėto turto pasidalijimo sudarymo momento), ir tik jiems nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas (CK 5.70 straipsnio 1 dalis), bei nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nėra nė vienam įpėdiniui išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, todėl nėra aiškus įpėdinių skaičius, sprendė, kad nėra pagrindo stabdyti bylą iki trečio įpėdinio klausimo išsprendimo ir savo iniciatyva ieškinio pareiškimą paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

13. Apeliantė atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos nutartį dalyje, kuria teismas ieškinį paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad šalys tokios valios teismui neišreiškė, o teismas šioje byloje nepagrįstai ėmėsi aktyvaus vaidmens.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva), be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis įstatymo normų. Toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas nepriklausomai nuo bylos pobūdžio, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jau priėmęs ieškinį savo iniciatyva vertino, ar nėra CPK 296 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų ieškinio pareiškimą palikti nenagrinėtą.

15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad notarui neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo į palikėjui priklausantį turtą, ji neturėjo teisės pareikšti ieškinį dėl turto padalijimo. Pažymėjo, kad nėra teisės akto draudžiančio pateikti ieškinį teismui, notarui dar neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo, o esant nesutarimui dėl turto pasidalijimo – įpėdiniams turtas gali būti padalintas tik teismo sprendimu, ką siekė padaryti kreipdamasi į teismą ieškiniu ieškovė.

16. Pažymėtina, kad paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

17. Priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą – aktyvą (turtą, turtines teises) ir pasyvą (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpėdinių daugetui – idealiąją paveldėjimo teisės dalį.

18. Laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo galioja paveldėjimo teisių režimas, kadangi įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu. Palikimas kaip paveldima turto masė (aktyvas ir pasyvas) egzistuoja ribotą laiką – iki paveldėjimo procedūrų užbaigimo. Esant įpėdinių daugetui ir jų valiai dėl paveldėto turto pasidalijimo paveldėjimo procese, paveldėjimo procedūros užbaigiamos bendru įpėdinių susitarimu dėl paveldėto turto pasidalijimo, o kitais atvejais – tik nuosavybės teises patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) išdavimu. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

19. Išdavus paveldėjimo teisių liudijimą, pasibaigia paveldėjimo teisių režimas, o įpėdiniai įgyja teisę disponuoti konkrečiu paveldėtu turtu ar jo dalimis. Pirminiame disponavimo paveldėtu turtu etape, kuris tęsiasi iki įpėdinių nuosavybės teisių į paveldėtą turtą įregistravimo viešame registre, įpėdiniai gali disponuoti paveldėtu turtu tarpusavyje susitardami dėl paveldėto turto pasidalijimo (CK 5.70 straipsnio 1 dalimi).

20. CK 5.68 straipsnyje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Taigi, testatoriui nenurodžius, kam paliekami konkretūs daiktai, kiekvienas iš palikimą priėmusių įpėdinių yra paveldėto turto bendraturtis. Kiekvienas toks įpėdinis turi bendrosios dalinės nuosavybės teisę į kiekvieną palikėjo daiktą, kaip bendraturtis įgyvendina reikalavimo teises ir vykdo prievoles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

21. Gavę paveldėjimo teisės liudijimą, iki teisių į daiktus įregistravimo viešame registre įpėdiniai gali paveldėtą turtą pasidalyti, sudarydami paveldėto turto pasidalijimo sutartį, nurodydami, kokie daiktai, kokia dalimi kuriam iš įpėdinių atitenka ir kaip yra atsiskaitoma su kitais įpėdiniais, jei pasidalijama kitaip, nei nustatyta įstatymu ar testamentu (CK 5.70 straipsnis). Taigi pirmiausiai išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o tik po to (vėliau) kitu notariniu veiksmu patvirtinama paveldėto turto pasidalijimo sutartis. Paveldėto turto pasidalijimo sutartis nustato, kaip ir kokiomis dalimis įpėdiniai paveldėtą turtą pasidalijo, nes būtent paveldėjimo teisės liudijimo ir šios sutarties, nustatančios kitokias paveldėto turto dalis nei paveldėjimo teisės liudijimas, pagrindu viešame registre registruojamos įpėdinių nuosavybės teisės į paveldėtą turtą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021,11 punktas, 13 punktas).

22. Įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas (CK 5.70 straipsnio 1 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju iš kartu su ieškiniu pateikto 2023 m. gruodžio 21 d. testamentų registro išrašo nustatyta, kad apeliantė ir atsakovas L. Š. mirusio brolio V. Š. palikimą priėmė paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo. Tačiau paveldėjimo procedūra nėra užbaigta ir notaras nėra išdavęs įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimo į palikėjui priklausantį turtą.

24. Kaip minėta šios nutarties 21–22 punktuose paveldimo turto dalys nustatomos paveldėjimo proceso metu. Šių dalių nustatymas atliekamas paveldėjimo byloje ir yra atliekamas notaro. Nagrinėjamu atveju įpėdinimas nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai ir/ar įpėdiniai nėra sudarę susitarimo dėl paveldėto turto pasidalijimo, todėl palikėjo V. Š. įpėdiniai skundžiamos nutarties priėmimo metu dar nebuvo tapę paveldimo turto bendraturčiai, t. y. turto nuosavybės teisė įgijimas nėra patvirtintas notaro išduotu paveldėjimo teisės liudijimu. Pažymėtina, kad tik įpėdiniams tapus paveldimo turto bendraturčiais ir tik jiems nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas (CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-1361-322/2024 pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą, kuriuo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktą turto paveldėjimo tikslu, kad ji po brolio V. Š. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo paliktą turtą bei tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nė vienam įpėdiniui išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, todėl nėra aiškus įpėdinių skaičius, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo stabdyti bylą iki trečio įpėdinio klausimo išsprendimo ir savo iniciatyva ieškinio pareiškimą paliko nenagrinėtą.

Žemesnės instancijos teismas

25. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su apeliante, kad įstatyme nėra įtvirtinta tokios kategorijos byloms išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka, todėl įvertinus, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo užbaigta paveldėjimo procedūra ir nei ieškovė, nei kiti įpėdiniai dar nebuvo tapę paveldimo turto bendraturčiai, ir neturėjo teisės disponuoti palikimą sudarančiu turtu, t. y. nebuvo įgiję nuosavybės teisų į paveldimą turtą, yra pagrindas tikslinti ieškinio nutraukimo pagrindą, nurodant, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad pirmiausia turi būti išspręsti klausimai dėl paveldėjimo procedūrų užbaigimo paveldėjimo byloje, tik po to, nepavykus įpėdiniams susitarti, būtų pagrindas įpėdiniui kreiptis į teismą ieškiniu dėl paveldėto turto padalijimo (CK 5.70 straipsnio 1 dalis).

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ieškinio pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

30. Atsakovas S. G. pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

32. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 400 Eur priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl iš apeliantės (ieškovės) atsakovui S. G. priteistinos, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmė rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius