Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-287-1068/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-21
Bylos Nr.
1-287-1068/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13432-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Kaltinamasis
P. J.
Advokatai
Regina Baranauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-287-1068/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13432-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.6.2.; 2.3.6.4.5. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 21 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui,kaltinamajam P. J. ir jo gynėjai advokatei Reginai Baranauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, senatvės pensininkas, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2010-01-29 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straispnio 2 dalies 3 punktu laisvės atėmimu 10 metų, 2019-10-31 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. J. 2020 m. balandžio 5 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio žodinio konflikto su savo seserimi J. S. metu, tyčia pastūmė J. S., dėl ko ši nugriuvo ir gulinčiai J. S. spyrė ne mažiau tris kartus į kairį šoną, o sutuoktiniui V. S. ją pakėlus, P. J. dar kartą spyrė jai į nugarą bei tokiu būdu padarė J. S. poodines kraujosruvas veido dešinėje skruostinėje srityje, galvos plaukuotosios dalies dešinėje pakaušinėje srityje, kairiame žaste, dešinėje plaštakoje, krūtinės kairėje, kairėje juosmeninėje srityje, kas jo šeimos nariui - nukentėjusiajai sesei J. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. V. S. bandant padėti mušamai žmonai J. S., P. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, mediniu suoliuku sudavė V. S. į galvą, nuo ko pastarasis nugriuvo bei jo galvą du kartus trenkė į krosnį, taip padarydamas odos nubrozdinimą galvos plaukuotosios dalies kairėje momeninėje srityje, poodines kraujosruvas kairės ir dešinės akių vokuose, kas nukentėjusiajam V. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir dar du kartus užsimojo tuo pačiu suoliuko, bet V. S. apsigynus ir atėmus suoliuką, užsimojo ir metaliniu žarstekliu, kuriuo sudavė dar du kartus per rankas.

Teisiamajame posėdyje P. J. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino ir parodė, tikslios datos nepamena, galėjo būti pavasaris, buvo šeštadienis. J. S. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas savo vyrą V., nes ji gyvena Klaipėdoje bute, o jos vyras sodyboje. Jos vyras buvo darbe, jis buvo virtuvėje, J. vasarnamyje. Vakare J. S. įėjo į virtuvę girta, rankoje turėjo peilį, pradėjo prie jo kabinėtis, švaistytis peiliu, sakė „papjauk mane“. Po to ji išėjo į lauką. Grįžo iš darbo jos vyras, jis irgi gėrė. J. vėl atėjo į virtuvę, švaistėsi peiliu. Jam trūko kantrybė ir jis ją pastūmė iš virtuvės į koridorių, ji atsitrenkė į krosnį. Atbėgo V. S. ir puolė jį kumščiais. Jis gynėsi, todėl jam ir sudavė. S. buvo girti, o jis negeria. Jis neturi telefono, būtų pats iškvietęs policiją, todėl policiją iškvietė S. Jie turi tam tikslą, nes J. S., kol jis buvo įkalinimo įstaigoje, iššvaistė jo pinigus. Jis jai buvo suteikęs įgaliojimą naudotis jo sąskaita, kad pervestų jam pinigus. Ar sudavė J. smūgius, nežino. Jam trūko kantrybė. Jis ją norėjo tik išstumti iš virtuvės į koridorių, bet ji buvo girta ir kai ją pastūmė, virto, virsdama atsitrenkė į krosnį. Gal jai ir sudavė ranka ar koja, nežino. Gal, kai ji atsikėlė, sudavė per nugarą. V. S. puolė jį mušti kumščiais. Jis išsisuko, kad negautų smūgių ir, išsisukdamas nuo smūgių, V. S. parvertė ant žemės, atsisėdo ant jo. Jis dar bandė rankomis smūgiuoti. Viskas vyko šalia krosnies. Šalia jos buvo medinis suolelis. Sėdėdamas ant V. S., paėmė suolelį ir trenkė jam juo į galvą, po to paėmė ten pat buvusį žarsteklį ir taip pat trenkė juo į galvą. Viską darė sėdėdamas ant S. Po smūgių, S. apsiramino, atsikėlė ir su J. išėjo į lauką, iškvietė policiją. J. gal ir įspyrė 1-2 kartus, bet ne 6. Kai grūmėsi su V. S., J. puolė ant jo, jis ją pastūmė, ji atsitrenkė į sieną ir nuvirto. Gal jis jai gulinčiai ir įspyrė į nugarą, gal į šoną, kai paleido V. S.. Kiek kartų spyrė, neskaičiavo. J. S. jam niekas. Jo pamotė su tėvu ją įvaikino. Jis su tėvais kartu nebegyveno nuo 1963 metų, gyveno Klaipėdoje, o tėvai kaime. Atvažiuodavo pas juos savaitgaliais. Visi sugyveno, viskas buvo gerai. Turi dar dvi seseris, dar du broliai ir sesuo mirę. Šeimoje buvo 6 vaikai. K. J. tėvai įvaikino, broliai ir seserys jau turėjo savo šeimas, vaikus. Jis tuo metu šeimos neturėjo. Tarp jo ir J. didelis metų skirtumas, todėl artimai nebendravo. Prieš kalėjimą gyveno (duomenys neskelbtini), visus jo dokumentus, daiktus, sugyventinė perdavė J. Jam ji nesvetima, laikė sese. Ji pervesdavo jam į kalėjimą pinigus, gal porą kartų aplankė, padarydavo viską, ką reikėdavo. Jis su sugyventine ir J. S. Klaipėdoje gyveno viename name, vienoje laiptinėje. Į kalėjimą jam J.S. parašė, kad po įkalinimo priims gyventi, deklaruos gyvenamąją vietą. Kai grįžo, ji priėmė gyventi į savo butą Klaipėdoje, o po to išvarė į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) namas turbūt priklauso J., gal pamotė jai po mirties paliko. Negerai padarė, galėjo išeiti iš kambario. Nei V., nei J. jam niekur nesudavė. Jis sakė tyrėjai, kad J. švaistėsi peiliu. G. J. ir sudavė tuos šešis smūgius, nežino.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. S. parodė, kad tą dieną buvo išgėrusi, buvo atvažiavusi draugė. Tarp jos su broliu visada tvyrojo įtampa. Jie susikivirčijo žodžiais, tai buvo buitinis konfliktas. Petras pagriebė ją ir stūmė ne pro duris, o į virtuvės kampą. Nuo stipraus smūgio ji griuvo ir P. pradėjo ją spardyti. Tuo metu įėjo jos vyras, jis norėjo ją pakelti. Jai atsistojus, Petras jai dar kartą spyrė taip, kad ji įlėkė į kambarį. Tame kambary buvo telefonas. Ji pasiėmė, kad iškviesti policiją. Kai iš kambario įėjo į virtuvę, vyras buvo pasilenkęs, o P. rankoje turėjo žarsteklį. Ji išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Kai įėjo į namą, vyras jau plovėsi nuo veido kraują. P. jai įspyrė į klubą, pažastį, nes ten buvo mėlynės, sudaužė ranką, buvo mėlynių ties šonkauliais. Spyrių skaičių suskaičiavo pagal mėlynes. Jis taikėsi spirti jai į galvą, bei ji veidą prisidengė ranka, todėl ant rankos buvo mėlynės. Jis ją spardydamas nieko nesakė, ji taip pat nieko nesakė, tik dangstėsi ranka veidą, galvą. Visi bendravo kaip šeima. Iš įkalinimo įstaigos P. sugrįžus, jį apgyvendino savo bute Klaipėdoje. Butas dviejų kambarių, savaitgaliais grįždavo sūnus, jam kažkur reikėdavo permiegoti, todėl P. paprašė, kad tą vieną naktį, kai grįžta sūnus, nuvažiuotų permiegoti į kaimą. Niekas jo iš namų nevarė. Jis susinervinęs pats numetė raktus ir išvažiavo. Jai nereikia jo atsiprašymo. Žalos atlyginimo nereikalauja. Grįžęs iš įkalinimo jis prieš ją buvo jau vieną kartą smurtavęs, bet dėl to ji jam pretenzijų nereiškia.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2020-04-05 grįžo iš darbo, persirengė ir išėjo šerti šunį. Jis nebuvo girtas. Būdamas koridoriuje išgirdo virtuvėje triukšmą ir įėjęs pamatė žmoną, gulinčią ant žemės, nejudančią, o P. tuo metu taikėsi jai spirti į galvą. Jis jį nustūmė ir pasilenkė, kad pakelti žmoną. Tada iš nugaros P. jam trenkė per galvą mediniu suoliuku. Jis apsvaigo, krito, atsikėlė ir P. jam vėl smūgiavo suoliuku dar du kartus, bet jis nuo smūgio išsisukdavo, atimdavo suoliuką ir numesdavo į šalį. Kai su suoliuku jam nieko nepavyko, paėmė žarsteklį ir juo trenkė, tačiau nepataikė, nes jis apsigynė. Jis jo nepuolė, nemušė. P. jam pataikė tik vieną kartą, smūgiuodamas suoliuku, kai jis buvo pasilenkęs pakelti žmoną. Jokio peilio jis nematė ir negirdėjo, kad žmona būtų ką nors P. sakiusi. Kai įėjo į virtuvę, žmona gulėjo šalia pečiaus, o šalia pečiaus yra durys į kambarį. P. jį užpuolė. Žmonai jis jau buvo įspyręs, kai jis įėjo. Konfliktų tarp P. ir jų būdavo, bet jie buitiniai, dėl santykių. Kai susituokė su J., P. pažinojo kaip šeimos narį. Šeimos šventėse dalyvaudavo visi. Žarstekliu jis jam smūgiavo du kartus, bet pataikydavo į ranką, nes jis ranka užsidengdavo galvą, o taikėsi smūgiuoti visada į galvą. P. ūmaus būdo, alkoholio negeria, bet geria „čefyrą“ – stiprią arbatą. Iš P. nebuvo jokių prašymų nuraminti žmoną. Civilinio ieškinio nereiškia.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis P. J. parodė, kad nuo 2019 spalio 31 dienos, kai jį išleido iš įkalinimo įstaigos, jis gyveno pas savo netikrą seserį J. S., adresu (duomenys neskelbtini). Namas priklauso J. S., nors ji ten negyvena. Tame name gyveno jis ir J. S. vyras V. S., o J. S. atvažiuodavo tik šeštadieniais ir sekmadieniais. 2020-04-05 atvykusi J. S. viena vartojo alkoholinius gėrimus, o kai jau buvo apsvaigusi nuo alkoholio, pradėjo prie jo kabinėtis, liepė eiti lauk ir panašiai. Apie 20.30 val. į namus iš darbo grįžo V. S., kuriam jis liepė raminti žmoną, įspėjo, kad jo kantrybė jau baigia išsekti. Kadangi J. S. ir toliau prie jo kabinėjosi, namo virtuvėje jis pagriebė ją už rūbų ties krūtine ir norėdamas išstumti pro duris lauk, ją pastūmė, nuo ko ji nuvirto ant žemės. Ar virsdama ji kur nors įsidaužė, jis nematė. Ar jis J. S. įspyrė, nebepamena, nes buvo įpykęs, todėl ne viską prisimena. Tada į virtuvę įbėgo V. S., kuris griebė jam už rūbų ties krūtine ir užsimojęs vieną kartą rankos kumščiu, bandė suduoti, bet jis nuo šio V. S. smūgio išsisuko. Tada jis su V. S. pradėjo stumdytis ir jis V. S. apvertė. Po to jis atsisėdo ant gulinčio V. S. ir V. S. sudavė suoliuku ir metaliniu žarstekliu. Pataikė lyg ir į galvą, tačiau kur tiksliau, negali pasakyti, nes smūgiavo nesitaikydamas į konkrečią vietą, daužė nežiūrėdamas, kur klius. Jam nei J. S., nei V. S. nesudavė nė vieno smūgio. Kiek smūgių jis sudavė J. S. ir V. S., negali pasakyti, neskaičiavo (1 t. b. l. 117-118, 128).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2020-04-05 apie 21 val. baigė tvarkytis lauke vasarinėje virtuvėje ir grįžo į namą, kur virtuvėje, prie stalo sėdėjo P. J. Ji pradėjo P. J. priekaištauti, kad jis neprisideda prie buities, prie komunalinių mokesčių ir taip tarp jų įvyko konfliktas. P. J. pašoko ir koja vieną kartą jai spyrė į galvą, pataikydamas į dešinės pusės smilkinį. Nuo šio smūgio ji nukrito ant žemės ir krisdama ant dešiniojo šono, dešinuoju petimi atsitrenkė į krosnį. Po to, kai pargriuvo ant žemės, P. J. jai dar ne mažiau kaip tris kartus spyrė koja į šonus, į kairę pusę. Ji bandė prisidengti rankomis, todėl vienas iš suduotų smūgių kliudė jos dešiniąją ranką. Kilo triukšmas ir atbėgo jos vyras V. S. V. S. pasilenkė prie jos ir tuo metu ji atsistojo, bėgo į kitą kambarį. Bėgdama matė, kaip P. J. paėmė virtuvinį medinį suoliuką ir juo sudavė V. S. į galvą. V. S. dar buvo pasilenkęs. Jai, bėgančiai iš virtuvės į kambarį, P. J. vieną kartą koja spyrė į kairįjį klubą, t.y. į nugaros sritį. Nuo to smūgio ji per duris įkrito į kambarį, tačiau tuo metu niekur neatsitrenkė, nes ten buvo minkštas kampas. Matė kaip P. J. metaliniu žarstekliu sudavė V. S. į galvą. Kiek kartų sudavė, nematė, tik matė, kad visas V. S. veidas buvo kruvinas (1 t. b. l. 40-41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad įėjęs į virtuvę pamatė, kad žmona guli ant šono, susilenkusi šalia pečiaus ant žemės, o P. J., užsimojęs dešine koja, ruošiasi jai spirti į veidą. Jis nustūmė P. J. ir pasilenkė pakelti nuo grindų žmoną. Tuo metu iš nugaros pusės pajuto smūgį į galvą, į viršugalvį. Po smūgio nukrito ant žemės ir tada P. J., rankomis paėmęs jo galvą, porą kartų ją trenkė į pečių. Žmona atsikėlė ir bandė bėgti, P. J. jai spyrė vieną kartą koja. Matė, kad žmona nuo šio smūgio parkrito ant žemės. Jis atsistojo, bet P. J. vėl užsimojo medinu suoliuku ir bandė jam suduoti, tačiau jis suoliuką iš P. J. atėmė ir numetė. Tada P. J. vėl pasiėmė tą suoliuką ir vėl bandė jam juo suduoti, bet lyg ir nebesudavė, nes jis užsidengė rankomis. Tada P. J. pasiėmė metalinį žarsteklį ir šiuo žarstekliu sudavė jam ne mažiau du kartus. Kliuvo per rankas, nes jis gynėsi (1 t. b. l. 66-67).

Iš 2020 m. balandžio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artmoje aplinkoje atvejo matyti, kad užfiksuotas smurto atvejis, kurio metu nukentėjo J. S. ir V. S. J. S. paaiškino, kad 2020-04-05 apie 21 val. įvyko žodinis barnis su broliu P. J., kurio metu jis vieną kartą jai spyrė, pataikydamas į ranką bei pastūmė. Nuo smūgio ji virsdama galva atsitrenkė į krosnį. Gindamas sutuoktinę, V. S. nustūmė svainį. S. išbėgo iš namų ir paskambino drauge E. V., kad iškviestų pagalbą. V. S. nusisukus, P. J. suoliuku ir metaliniu žarstekliu trenkė jam į galvą. Nustatytas smurtu įtariamas asmuo - P. J., kuris neneigė, kad prieš J. S. ir V. S. smurtavo (1 t. b. l. 1-4)

Iš 2020 m. balandžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės prie jo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - vieno aukšto su mansarda mūrinis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta virtuvės patalpa, kur ties šaldytuvu, ant grindų užfiksuotos nežymios rausvos spalvos dėmės. Ant suolelio, stovinčio šalia krosnies, sėdimos dalies matosi rausvos spalvos dėmės. Tarp suolelio ir krosnies, ant sienos pakabintas metalinis žarsteklis. Galinėje virtuvės sienoje yra durys į kambarį, kurias atidarius, ant grindų matosi rausvos spalvos lašai. Prie protokolo pridėtos ir J. S. bei V. S. fotonuotraukos, nurodytos J. S. kūno vietos (1 t. b. l. 11-22).

J. S. pateikė medinį suoliuką ir metalinį žarsteklį (1 t. b.l. 23). Suoliukas ir žarsteklis apžiūrėti, apžiūros metu ant suoliuko užfiksuotos dėmės, panašios į kraują (1 t. b. l. 25-31). Daiktai grąžinti J. S. (1 t. b.l. 32-33).

Iš alkotesterių parodymų matyti, kad 2020-04-05 22.05 val. V. S. nustatytas 0,10 promilių nelaivumas, 22.00 val. J. S. – 2.46 prolilių girtumas, P. J. buvo blaivas (1 t.b.l. 37).

Iš valstybinės teismo medicines tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 627/2020 (03) matyti, kad J. S. nustatytos poodinės kraujosruvos veido dešinėje skruostinėje srityje, galvos plaukuotosios dalies dešinėje pakaušinėje srityje, kairiame žaste, dešinėje plaštakoje, krūtinės kairėje, kairėje juosmeninėje srityje. Šie sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais) mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 61-63).

Iš valstybinės teismo medicines tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 629/2020 (03) matyti, kad V. S. nustatyta: odos nubrozdinimas galvos plaukuotosios dalies kairėje momeninėje srityje, poodinės kraujosruvos kairės ir dešinės akių vokuose. Šie sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais) trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 83-84).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai – paties kaltinamojo parodymai, specialisto išvados, nukentėjusiųjų parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, įvykios vietos ir daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad kaltinamasis P. J. tyčia nežymai sužalojo savo šeimos narius, su kuriais kartu gyveno, nukentėjusiuosius sesę J. S. ir jos sutuoktinį V. S., suduodamas jiems smūgius ir taip padarydamas specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. Nors kaltinamasis teigia, kad jo veiksmus išprovokavo nukentėjusioji, švaistydamasi prieš jį peiliu, tokia kaltinamojo versija atmestina kaip siekis palengvinti (sušvelninti) savo padėtį, nes apie jokį peilį kalbos viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo, nerastas šis daiktas ir įvykio vietos apžiūros metu. Kad buvo žodiniai konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, neneigia ir pati nukentėjusioji, bet tai negali būti pateisinama priežastis smurtui kaip ir tai, kad nukentėjusioji skolinga kaltinamajam. Tam yra numatytos įstatymų teisėtos ir teisinės priemonės, kad civilizuotai apginti savo teises. Nors nukenėjusiųjų parodymai teisme skiriasi nuo jų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu dėl suduotų smūgių skaičiau, bet jie nėra esminiai ir tai nekeičia paties fakto, kad kaltinamasis smurtavo jų atžvilgiu ir padarė sužalojimus, nurodytus specalisto išvaduose, kurie atitinka ir teismo nustatytas faktines aplinkybes. Iš specialistų išvaduose nurodytų sužalojimų lokalizacijos ir trauminių poveikių skaičiaus akivaizdu, kad sužalojimai padaryti ne vienu smūgiu ar veiksmu (pastūmimu), todėl kaltinamojo suduotų smūgių skaičius nekelia abejonių.

P. J. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį kaip nurodė prokuroras, pakeistame kaltinime, gavus duomenų, kad J. S. buvo įvaikinta (1 t. b.l. 191,192) ir kaltinamasis smurtavo savo šeimos narių atžvilgiu, su kuriais kartu gyveno. Nors kaltinamojo gynėja prašė likti prie veikos kvalifikacijos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, teismas laiko, kad pagrįstai yra visos sąlygos kaltinamojo veiką kvalifikuoti kaip kvalifikuotą nusikaltimą, nes iš proceso dalyvių nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamąjį su nukentėjusiaisiais siejo ir teisinis ir emociniai ryšiai, jie kartu gyveno kaip šeimos nariai.

Kaltinamojo P. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika baigta, nuo jos nukentėjo du asmenys; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas, nesuvaldžius emocijų ir pratrūkus pykčiui žodinio konflikto metu, į kaltinamojo asmenybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už analogiško pobūdžio tyčinį smurtinį nusikaltimą šeimos nario atžvilgiu (1 t. b.l. 87-93), bausmę atlikęs, bet esant neišnykusiam teistumui, vėl smurtauja. Šis faktas esti ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis yra senatvės pensininkas, ilgą laiką praleido įkalinimo įstaigoje, bet iš to jokių išvadų nepadarė ir toliau elgiasi priešingai įstatymams. Jis neturi šeimos, iki nusikaltimo padarymo gyveno su nukentėjusiasiais, šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamajam P. J. bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant mažesnį nei jos vidurkis, atsižvelgiant į nukentėjusiosios J. S. poziciją dėl siūlomos bausmės kaltinamajam, taip pat laikant, kad toks bausmės dydis, bus adekvatus ir proporcingas, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Taikyti BK 62 straipsnį kaip prašė gynėja nėra jokio pagrindo, nes nagrinėjamoje situacijoje nėra šiame straipsnyje numatytų jo taikymo sąlygų. Kaltinamojo veikoje nėra jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl padaryto nusikaltimo jis nesigailėjo, nukentėjusiųjų neatsiprašė ir savo veiksmus teisme tik teisino, versdamas kaltę dėl įvykio patiems nukentėjusiesiems. Be viso to, jis dar yra ir recidyvistas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas 2020 m. balandžio 5 d. 21.55 val. (1 t. b.l. 103). 2020 m. balandžio 7 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi jam skirtas suėmimas vienam mėnesiui (1 t. b.l. 139-140). Prokuroro nutarimu kaltinamasis 2020 m. balandžio 20 d. paleistas į laisvę (1 t. b.l. 151-152, 155-156). 2020 m. balandžio 21 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, kurios terminas baigėsi 2020 m. gegužės 21 d. (1 t. b.l. 160-161).

Sulaikymo ir suėmimo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 65-66 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, nuosprendžio įvykdymo užtikrinimui, jam skirtina kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje - Klaipėdos vyriausiajame policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini), du kartus per mėnesį 1 ir 15 dieną.

Civilinių ieškinių nepareikšta, proceso išlaidų nėra.

Kompaktinis diskas, pridėtas prie bylos, sunaikintinas, nesant jame užfiksuotos jokios informcijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nuspren dž i a:

P. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Basmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo faktinio sulaikymo dienos, vykdant nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. imtinai.

Skirti kaltinamajam kardomąją priemonę - įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje- Klaipėdos vyriausiajame policijos komisariate, adresu Kauno g. 6, Klaipėda, du kartus per mėnesį 1 ir 15 dieną. Kardomoji priemonė galioja nuo jos paskyrimo dienos, t.y. nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. ir taikoma, nepriklausomai nuo nuosprendžio apskundimo fakto.

Kompaktinį diską, pridėtą prie bylos, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė