Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje žodini proceso tvarka išsprendė klausimą dėl įtariamajai P. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, neturinti pastovios gyvenamosios vietos, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, praeityje teista 10 kartų, sistemingai bausta administracine tvarka, įtariama tuo, kad ji nužudė kitą žmogų, o būtent: 2023 m. lapkričio 25 d., laike tarp 14.00 val. ir 15.18 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia sudavė ranka E. P. smūgius į veidą, tuo padarydama kraujosruvas veide bei smūgius peiliu E. P. į veidą, pakaušį, kaklą, sprandą, pilvą, kairę plaštaką ir kairį sėdmenį, tuo padarydamas durtines pjautines žaizdas veide, pakaušio, kaklo, sprando, kairės plaštakos ir kairio sėdmens srityse, o dėl durtinio pjautinio kaklo kairės pusės sužalojimo su kairio galvos sukamojo raumens įpjovimu bei kraujo išsiliejimu raumenyje ir po jo kapsule, kairės išorinės miego arterijos pažeidimo, kas komplikavosi išoriniu nukraujavimu E. P. įvykio vietoje mirė. Tokie P. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalies požymius.

Be to, ji nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent 2023 m. lapkričio 25 d., laike tarp 14.00 val. ir 15.18 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, replėmis sužalojo, tai yra nubrozdino A. L. dešinės rankos pirštus, tuo jam padarydama nubrozdinimus II-o ir III-o pirštų srityse bei degino A. L. kūną cigaretės nuorūka, tuo padarydama nudegimo žymes A. L. dešinio žasto bei pilvo srityse. Tokie P. G. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje požymius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu P. G. buvo laikinai sulaikyta 2023 m. lapkričio 25 d., 16.30 val. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi įtariamajai P. G. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkto pagrindais buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 25 d. Įtariamajai P. G. kardomoji priemonė – suėmimas to paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi tais pačiais pagrindais buvo pratęsta 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 25 d. Vėliau Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi suėmimas įtariamajai pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 25 d. Paskutinį kartą šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas įtariamajai pratęstas Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d.

2024 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teisme gautas prokuroro V. G. pareiškimas, kuriuo prokuroras prašo pratęsti įtariamajai suėmimo terminą dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. vasario 24 d. Prokuroras nurodo, kad suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, įtariamosios P. G. atžvilgiu tebėra išlikę.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė įtariamajai P. G. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, nes įtariamoji, būdama laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas.

Įtariamoji prašė suėmimo pratęsimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, įtariamosios gynėjas prašė suėmimo įtariamajai nepratęsti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro prašymas tenkintinas.

Svarstydamas kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės. Būtina suėmimo skyrimo (pratęsimo) sąlyga yra tiesiog duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant griežčiausią kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamoji P. G. galėjo paryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai kitų įtariamųjų parodymai, objektų apžiūros protokoluose nurodyti duomenys, daiktai, specialiųjų objektų tyrimų išvados, kita rašytinė bylos medžiaga.

Suėmimas įtariamajai buvo paskirtas ir vėlesnėmis teismo nutartimis pratęstas esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems pagrindams, tai yra, todėl, nes asmuo galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei todėl, kad galimai darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju P. G. yra įtariama padariusi BK 129 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje, numatytas nusikalstamas veikas. Viena iš jų, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir už jos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Gresianti itin griežta laisvės atėmimo bausmė, nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamoji gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nagrinėjamu atveju P. G. yra nevedusi, vaikų ar kitų išlaikytinių neturi, niekur oficialiai nedirba, neturi jokio registruoto turto, gyvena asocialų gyvenimo būdą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įtariamoji Lietuvoje neturi jokių socialinių ryšių, kas padidina galimo jos pasislėpimo tikimybę. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma bei gresiančios griežtos bausmės galimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdama laisvėje įtariamoji P. G. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ar teismo, todėl pripažintina, kad kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nepasikeitė ir neišnyko, todėl yra pakankamas pagrindas pratęsti jai suėmimo terminą.

BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba kitus šioje dalyje išvardintus nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

P. G. praeityje buvo teista net dešimt kartų tiek už turtinio tiek už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų vykdymą, sistemingai bausta administracine tvarka, be to, kaip jau minėta, neturinti nei gyvenamosios vietos, nei legalių pajamų pragyvenimui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad įtariamoji, būdama laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, taigi pripažintina, kad kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nepasikeitė ir neišnyko, todėl yra pakankamas pagrindas pratęsti jam suėmimo terminą.

Apibendrinus aukščiau paminėta, išklausius prokuroro paaiškinimus, susipažinus su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, atsižvelgus į įtariamosios galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą (tyčiniai, smurtinio pobūdžio nusikaltimai, iš kurių vienas itin žiaurus ir sukėlęs negrįžtamas pasekmes – asmens mirtį), įtariamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes (anksčiau eilę kartų teista ir bausta administracine tvarka, nedirbanti, netekėjusi, neturinti gyvenamosios vietos), leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu P. G. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, yra adekvati bei proporcinga galimai jos atliktų neteisėtų veiksmų apimčiai, todėl daroma išvada, kad nėra pagrindo šioje proceso stadijoje įtariamajai P. G. skirti kitą – švelnesnę, kardomąją priemonę, pavyzdžiui intensyvią priežiūrą, taigi, siekiant įgyvendinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus – užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą bei įtariamosios dalyvavimą jame, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje bei 3 punkte, 4 dalyje įtariamajai P. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas 3 mėnesiams.

Darytina išvada, jog ši suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 1,3 punktais, 2 dalimi, 4 dalimi, 123 straipsniu, 125 straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamajai P. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), kardomosios priemonės – suėmimo, terminą pratęsti 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. vasario 24 d.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.