Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-10-03 · Civilinė byla Nr. 2YT-5804-251/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-03
Bylos Nr.
2YT-5804-251/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03484-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gema Janušienė
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
E. K., D. K., VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5804-251/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03484-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gema Janušienė,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,dalyvaujant pareiškėjui V. K.,suinteresuotam asmeniui E. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. K., E. K., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina D. K., po kurios mirties atsirado palikimas, kurį be kita ko sudaro ir butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjas iš karto po motinos mirties pradėjo faktiškai valdyti motinos vardu registruotą turtą, juo naudojosi kaip savo, rūpinosi, tvarkė, mokėjo mokesčius. Be to, pareiškėjas iki motinos mirties daugiau kaip 20 metų gyveno kartu su ja, ja rūpinosi. Pareiškėjo broliai E. ir D. K. į palikimą nepretenduoja, raštu atsisakė priimti palikimą. Kitų įpėdinių nėra. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui dėl D. K. palikimo priėmimo gauti. Ne teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra galimybių. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė motinos D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti kaip savo (31-33 b. l.).

Teismo posėdyje pareiškėjas patikslintą pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad tik gavęs raštą iš VĮ Turto bankas pradėjo tvarkytis dokumentus dėl palikimo priėmimo. Testamento mama nepaliko. Niekas nereiškia pretenzijų į palikimą. Bute jis gyvena nuo 1993 -1994 m., gyveno kartu su mama, ją rūpinosi. Po mamos mirties kai kuriuos daiktus išsidalino su broliais, rūbus paaukojo „Caritas“, baldai ir kiti daiktai liko bute, jais naudojasi jis iki šiol. Jis moka už butui teikiamas paslaugas, yra susidaręs įsiskolinimas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime (68-69 b. l.) nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo patikslintam pareiškimui. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjo prašymas, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų patenkintas patikslintas pareiškimas. Niekas daugiau be brolio V. K. ir motinos bute negyveno. Butą išlaiko pareiškėjas. Butas yra 3 kambarių. Jokių pretenzijų nei jis, nei jo brolis, gyvenantis užsienyje, D. K. neturi.

Suinteresuotas asmuo D. K., kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdį, ir suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atidėti teismo posėdžio neprašė. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės suinteresuotam asmeniui D. K. ir suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Iš patikslinto pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina D. K., gim. (duomenys neskelbtini) (6, 35, 56 b. l.). Po jos mirties atsirado palikimas, kurį taip pat sudaro butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (7, 8, 9, 36, 37, 38 b. l.). Iš paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad pagal įstatymą D. K. pirmos eilės įpėdiniai yra jos vaikai V. K., E. K. ir D. K. (8, 37 b. l.). E. ir D. K. pateikė teismui raštą, kuriame nurodė, jog nepretenduoja į po motinos mirties atsiradusį palikimą, taip pat, kad jų mama ne kartą buvo išreiškusi valią turtą palikti pareiškėjui, nes jis su ja ilgą laiką gyveno kartu, rūpinosi mama ir jai priklausiusiu turtu (57 b. l.). Iš pateiktų kvitų ir apmokėtų sąskaitų kopijų matyti, kad buvo apmokamos paslaugos, teikiamos butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (10-26, 39-55 b. l.).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

Kaip matyti iš pareiškimo, palikėja D. K. turėjo pirmos eilės įpėdinius – pareiškėją V. K., D. K. ir E. K.

Pareiškėjas V. K., mirus motinai D. K., pradėjo faktiškai valdyti palikėjos turtą, nes liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi mirusiosios asmeniniais daiktais, išlaikė butą. Teise valdyti šį turtą pareiškėjas naudojasi iki šiol atvirai, prižiūri butą, moka už butui teikiamas paslaugas. Taigi pareiškėjas faktiškai rūpinasi velionės motinos turtu iki šiol.

Kiti pirmos eilės įpėdiniai D. K. ir E. K. nereiškia pretenzijų į palikimą, jo nėra priėmę ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Tai reiškia, kad pareiškėjas palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos D. K. mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą ir turtines teises negavo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusiosios motinos D. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos sūnus V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos D. K. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti iš karto po motinos mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Gema Janušienė