- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-18
- Bylos Nr.
- 1-176-144/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eugenija Šatkuvienė
- Kaltinamasis
- E. G.
- Kategorijos
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Lietuvos darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2004 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį - 178 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto bausme,2006 m. sausio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį - dviejų metų laisvės atėmimo bausme,2009 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį - 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme (2010 m. spalio 13 d. paleistas atlikus bausmę, teistumas neišnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011 m. rugsėjo 11 d. apie 18.00 val. kaltinamasis E. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje žodžiu grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajai G. S. ir nužudyti nukentėjusiąją, sakydamas ,,pripjausiu tave, užmušiu, pakarsiu“, laužtuvu išlaužė E. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), laukines duris, kurių vertė 600 Lt, po to spardydamas bendro naudojimo virtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB (duomenys neskelbtini), duris sulaužė jų staktą, kurios vertė 100 Lt. Kaltinamasis E. G. 2011 m. rugsėjo 26 d. apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stovėdamas lauke prie E. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), langų, panaudodamas psichinę prievartą, grasino nukentėjusiajai G. S. ją nužudyti, sakydamas ,,ar dar gyva, neilgai gyvensi“, metė plytos dalį į šio buto langą, tokiu būdu išdauždamas stiklo paketą, kurio vertė 200 Lt, po to išdaužė šio namo bendro naudojimo koridoriaus, priklausančio UAB (duomenys neskelbtini), lango stiklą, kurio vertė 50 Lt. Nepatekęs į nukentėjusiosios G. S. butą, kaltinamasis E. G., stovėdamas priešais buto, esančio (duomenys neskelbtini), langus, metė akmenį į šio buto langą, tokiu būdu išdauždamas stiklo paketą, kurio vertė 200 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis E. G. 2011 m. spalio 10 d. apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stovėdamas prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), langų, žodžiu grasino nukentėjusiajai G. S. metaliniu strypu išdaužti buto langą, ją užmušti, sunkiai sutrikdyti sveikatą, dukrai V. S. išlaužti rankas ir kojas. Tokiu būdu kaltinamasis E. G., sudarydamas realų ir pakankamą pagrindą bijoti, sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją G. S..
2012 m. liepos 12 d. apie 15.30 val. kaltinamasis E. G. UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teritorijoje žodžiu grasino nukentėjusiajai G. S. ją užmušti, po to kaltinamasis E. G. 2012 m. liepos 12 d. laikotarpiu nuo 15.23 val. iki 23.02 val. sistemingai baugino nukentėjusiąją G. S. telefoniniais skambučiais, sakydamas, kad ,,pasitiks prie namų ir užmuš“. Kaltinamasis E. G. 2012 liepos 13 d. apie 03.20 val., stovėdamas lauke prie E. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), langų, metė du akmenis į šio buto langą, tokiu būdu išdaužė stiklo paketą, kurio vertė 240 Lt, po to laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 13 d. 06.46 val. iki 2012 m. liepos 13 d. 12.19 val. sistemingai baugino nukentėjusiąją G. S. telefoniniais skambučiais, sakydamas, kad ,,ją apipils rūgštimi“. Tokiu būdu kaltinamasis E. G., sudarydamas realų ir pakankamą pagrindą bijoti, sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją G. S..
Kaltinamasis E. G. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad jis neneigia, kad išdaužė namų langus. Liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis buvo atėjęs pas nukentėjusiąją į darbą, susistumdė su nukentėjusiąja, nes prieš tai iš kitų asmenų sužinojo, kad nukentėjusioji jį apkalba. 2011 m. rugsėjo 10 d. jis parašė nukentėjusiajai laišką, 2011 m. rugsėjo 11 d. jis nebuvo pas kaltinamąją, buvo atėjęs 2011 m. rugsėjo 26 d. Durys buvo uždarytos, negalėdamas įeiti, jis metė plytos dalį. Tada pati kaltinamoji jį pasikvietė išgerti alaus, tačiau vėliau neatidarė durų. 2011 m. spalio 10 d. nebuvo atėjęs pas nukentėjusiąją ir prie jos langų nebuvo. Naujajame turguje buvo atsinešęs alaus, nukentėjusioji G. S. pradėjo bartis, galbūt tada jis jai ir pagrasino. Pasak kaltinamojo, telefonu nukentėjusiajai grasino apipilti rūgštimi kitas jos draugas. Nukentėjusioji turėjo daug draugų ir jis tai žinojo. Visus panašaus pobūdžio veiksmus jis darė būdamas neblaivus. Kaltinamasis parodė, kad galbūt kažkada yra sakęs nukentėjusiajai žodžius „neilgai gyvensi“. Tačiau, pasak kaltinamojo, tokia kalba jų šeimoje buvo įprasta. Kaltinamasis parodė, kad yra bandęs santykius išsiaiškinti ir tada, kai būdavo blaivus. Dabar santykių jis nepalaiko su nukentėjusiąja. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusioji yra pikto būdo ir konfliktiška moteris, visada kaltina jį būtais ir nebūtais dalykais. Kaltinamasis pripažino, kad telefonu kartais grasino ir netinkamai kalbėjo su nukentėjusiąja. Tačiau kaltinamasis pažymėjo, kad tokios kalbos jų aplinkoje yra įprastos. Civilinį ieškinį kaltinamasis pripažįsta. Kaltinamasis parodė, kad kartu su nukentėjusiąja gyveno apie 18 metų, todėl yra buvę atvejų, kai jis panaudojo fizinę jėgą prieš nukentėjusiąją (t. 2, b. l. 76, 77).
Liudytoja V. S. parodė, kad jos tėvas E. G. su motina G. S. pykdavosi gana dažnai. Tėvas išgėręs dažnai pradėdavo daužyti langus. Tėtis su ja ir motina negyvena. Liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis buvo atėjęs prie namų. Tėvas buvo išdaužęs namų langus gal kokius du ar tris kartus. Liudytoja paliudijo, kad liepos mėnesį, tikslios dienos neprisimena, ji matė, kaip išdaužęs langus nuo jų namų nuėjo tėvas. Liudytojos manymu, tuo metu jis buvo neblaivus. Liudytoja paliudijo, kad jos tėvas spardė duris, mama iškvietė policiją. Tėtis mamai sakė, kad apipils ją rūgštimi. Ji pati girdėjo tėvą tokius žodžius tariant. Ji tėvui tada liepusi eiti namo, o šis jai pagrasino, kad pasmaugs. Pasak liudytojos, tėvas taip elgiasi tik tada, kai yra išgėręs. Būdamas blaivus, jis yra visiškai kitoks žmogus, šitaip nesielgia. Kažkada, labai seniai, pasak liudytojos, tėvas yra sakęs jos motinai: „Tu baigsi blogai, negyvensi“. Šiuo metu jos tėvas yra ramesnio būdo negu buvo anksčiau. Liudytoja taip pat paliudijo, kad matė tėvą laikant rankose laužtuvą tuo metu, kai jų namų durys buvo medinės (t. 2, b. l. 76).
Nukentėjusioji G. S. parodė, kad kaltinamasis jos atžvilgiu visada elgdavosi agresyviai. Dėl tokio kaltinamojo elgesio policiją yra kvietę ir kaimynai. 2011 m. rugsėjo 11 d. vakaro ji sulaukė grasinančio pobūdžio skambučių. Nukentėjusioji parodė, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. kaltinamasis duris išlaužė su laužtuvu, jis sakė tokius žodžius: „Rūgštim apipilsiu, kojas išsukinėsiu“. Kaltinamasis keikė ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, mėtė plytgalius. 2011 m. spalio 10 d. ji dirbo, kai prie darbovietės langų šūkaudamas pasirodė kaltinamasis. Tada ji paprašiusi kaltinamojo, kad šis nedaužytų langų. Tą kartą kaltinamasis jos paklausė. Pasak nukentėjusiosios, kaltinamasis vaiko išlaikymui moka po 350 Lt, tačiau visada telefonu grasina. Nukentėjusiosios manymu, kaltinamojo grasinimai yra realūs, nes būdamas neblaivus jis elgiasi agresyviai. Kai išsiblaivo, kaltinamasis dažniausiai būna tylus. Bendrabutis, kuriame gyvena nukentėjusioji, priklauso jos sūnui. Kaltinamasis, pasak nukentėjusiosios, gyvena kartu su savo motina. Su jo motina ji palaiko neblogus santykius. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamajam atleistų, jeigu šis atlygintų padarytą turtinę žalą (t. 2, b. l. 77).
Liudytoja K. T. paliudijo, kad ji dirbo kartu su nukentėjusiąja G. S. UAB (duomenys neskelbtini). Pasak liudytojos, tarnybinėse patalpose kaltinamasis E. G. puolė ant nukentėjusiosios, rankose nieko nelaikė. Kaltinamasis šaukė, kad užmuš, langus išdaužys. Kaltinamasis tuo metu buvo išgėręs. Nukentėjusioji spėjo pabėgti, į patalpą įėjus elektrikui. Liudytojos manymu, reali grėsmė nukentėjusiosios atžvilgiu buvo. Liudytoja paliudijo, kad ji ne vieną kartą siūlė nukentėjusiajai ją palydėti iki namų, nes pastaroji bijodavusi eiti namo po to, kai kaltinamasis paskambindavo grasindamas išdaužyti langus (t. 2, b. l. 83).
Liudytojas M. B. (M. B.) paliudijo, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) kartu su nukentėjusiąja G. S.. 2011 m. rugsėjo 11 d. išgirdęs triukšmą tarnybinėse patalpose, jis ten nuėjo ir pamatė besipykstančią porą. Vyriškis, su kuriuo kivirčijosi nukentėjusioji, pasak liudytojo, buvo piktas ir agresyvus. Liudytojas negali tiksliai pasakyti, kokia buvo barnio esmė, nes šie įvykiai vyko seniai. Asmens, su kuriuo kivirčijosi nukentėjusioji, liudytojas neprisimena, liudytojo manymu, tai galėjo būti teismo salėje esantis kaltinamasis (t. 2, b. l. 84).
Šalies argumentai
2012 m. liepos 17 d. protokolu – pareiškimu nustatyta G. S. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmąjį policijos komisariatą. Nukentėjusioji pranešė, kad 2012 m. liepos 12 d. jai būnant darbe – UAB (duomenys neskelbtini), mėsos skyriuje apie 15.30 val. pas ją atėjo buvęs sugyventinis E. G., kuris pradėjo grasinti ją užmušti (t. 1, b. l. 8, 9).
2012 m. liepos 13 d. pareiškimu nustatyta G. S. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, pranešdama, kad 2012 m. liepos 13 d. apie 3.20 val. jai būnant su vaiku namuose jos buto langas buvo išdaužtas į langą paleistu akmeniu. Pareiškime G. S. nurodė, kad pribėgusi prie lango pamatė nuo jos namų nubėgantį buvusį sugyventinį E. G. (t. 1, b. l. 10).
2011 m. rugsėjo 11 d. pareiškimu nustatyta, kad G. S. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, pranešdama, kad 2011 m. rugsėjo 11 d. apie 18 val. į jos namus atvykęs buvęs sugyventinis E. G. išlaužė duris, keikė ją necenzūriniais žodžiais (t. 1, b. l. 22).
2011 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad pagal iškvietimą, gautą 2011 m. rugsėjo 11 d. apie 20.20 val., policijos pareigūnai buvo nuvykę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame vyko šeimyninis konfliktas. Policijos pareigūnams G. S. pateikė pareiškimą, o jos sugyventinis E. G. buvo pristatytas į pirmąjį policijos komisariatą (t. 1, b. l. 27).
Alkoholio matuoklio parodymų kvitu nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 11 d. 22.33 val. E. G. buvo nustatytas 2.11 promilių girtumas (t. 1, b. l. 28).
Šalies argumentai
2011 m. rugsėjo 26 d. pareiškimu nustatyta, kad G. S. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Nukentėjusioji pranešė, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. apie 21 val. prie jos namų atvykęs buvęs sugyventinis E. G. grasino susidorojimu (t. 1, b. l. 30).
Nukentėjusiosios G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji G. S. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu, ir parodė buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaužtas duris, išdaužtus lango stiklus, bendro naudojimo koridoriaus išdaužtą lango stiklą (t. 1, b. l.44-58).
2012 m. liepos 13 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad 2012 m. liepos 13 d. laikotarpiu nuo 4 val. iki 4.15 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad viduriniajame lango stiklo pakete yra matyti išdaužtos dvi skylės apie 20 cm skersmens. Kambaryje ant grindų buvo matyti maždaug 8 cm ilgio ir 4 cm storio akmuo. Kambaryje taip pat buvo matyti maždaug 6 cm ilgio ir 4 cm storio akmuo (t. 1, b. l. 68-70).
Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo užfiksuota bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastų ir išimtų dviejų akmenų apžiūra (t. 1, b. l. 71-75).
2012 m. liepos 27 d. nukentėjusiosios G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji G. S. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu, ir parodė buto, esančio (duomenys neskelbtini), išdaužtus lango stiklus, vietas, kur nukrito du akmenys, kuriais buvo išdaužtas langas (t. 1, b. l. 94-104).
Įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėse užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 12 d. 15.23 val. iki 2012 m. liepos 12 d. 23.02 val. ir nuo 2012 m. liepos 13 d. 6.45 val. iki 2012 m. liepos 13 d. 12.19 val. iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), buvo intensyviai (kelių minučių intervalu) skambinta į nukentėjusiosios telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 124-131).
Alkoholio matuoklio parodymų kvitu nustatyta, kad 2012 m. liepos 23 d. 14.44 val. E. G. buvo nustatytas 1.47 promilių girtumas (t. 2, b. l. 3).
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas bauginimas yra ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys atviri ar užmaskuoti įvairūs grasinimai, siekiant sukelti stresą, nerimą ir baimę. Psichinė prievarta – pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės, grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant apie psichinio poveikio realumą, atsižvelgiama kaip realumą suprato asmuo, kuriam jis adresuojamas, grasinimo realumui pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios būsenos. Asmens bauginimas gali būti išreikštas įvairiais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą sukeliančiais veiksmais, ne tik tiesiogiai išsakant grasinimus ar atliekant kokius nors veiksmus, tačiau ir bendraujant įvairiomis ryšio priemonėmis, tuo labiau, kai iš bendravimo turinio ir ryšio priemonių priklausomybės asmuo, kurio atžvilgiu išsakomi bauginimai suvokia, kas minėtus pranešimus siunčia. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį. Analogiškai grasinimo realumas suprastinas ir vertinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje nurodytus grasinimus susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką.
Šioje baudžiamojoje byloje teismas neturi pagrindo netikėti apie kiekvieną įvykį išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiosios G. S. parodymais, kuriuos iš esmės patvirtina kiti bylos įrodymai – liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėse užfiksuoti duomenys. Nukentėjusiosios parodymus daugiau ar mažiau patvirtina pirmiau paminėtų liudytojų V. S., K. T. ir M. B. parodymai apie tai, kad jie ne tik iš nukentėjusiosios pasakojimų, bet ir patys tiesiogiai girdėjo ir matė, kaip E. G. grasino nukentėjusiajai G. S. padaryti sveikatos sužalojimus. Teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti šiais liudytojų parodymais. Aplinkybę, kad nukentėjusioji G. S. pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes bijojo grasinimų įgyvendinimo patvirtina jos pareiškimai, užfiksuoti Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kuriais nukentėjusioji informavo policiją apie savo buvusio sugyventinio E. G. daugkartinius išpuolius jos atžvilgiu tiek namuose, tiek jos darbo vietoje. Be to, pats kaltinamasis teismui pripažino, kad buvo tokie atvejai, kai jis grasino nukentėjusiajai susidorojimu, tačiau šias savo veikas kaltinamasis pateisina pačios nukentėjusiosios provokuojančiu, netinkamu elgesiu bei tai, kad jų tarpusavio santykiai visada buvo išreikšti agresyvia bendravimo forma. Tačiau toks kaltinamojo paaiškinimas nepaneigia jo veikų pavojingumo ir nusikalstamumo. Aplinkybė, kad tarp kaltinamojo ir buvusios jo sugyventinės (nukentėjusiosios) nuolatos vyko nesutarimai įvairiais klausimais, nepaneigia tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų duomenų, jog E. G. padarė nusikalstamas veikas. Akivaizdu, jog asmeninius nesutarimus kaltinamasis turėjo spręsti teisinėmis priemonėmis, o ne grasinimais bei neteisėtais veiksmais. Akivaizdu, jog nukentėjusioji G. S. patyrė didelį psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą ir stresą, tai tik patvirtina grasinimo realumą. Grasindamas kaltinamasis E. G. akivaizdžiai suvokė savo elgesio bauginamą pobūdį nukentėjusiajai, norėjo sukelti jai mirties ar sveikatos sužalojimo baimės jausmą. Todėl darytina išvada, kad kaltinamojo padarytos veikos pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Vertinant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, objektyviai konstatuotina, jog 2011 m. rugsėjo 11 d. apie 18.00 val. kaltinamasis E. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, žodžiu grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajai G. S. ir nužudyti nukentėjusiąją. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis E. G. 2011 m. rugsėjo 26 d. apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stovėdamas lauke prie E. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), langų, panaudodamas psichinę prievartą, grasino nukentėjusiajai G. S. ją nužudyti, sakydamas ,,ar dar gyva, neilgai gyvensi“, metė plytos dalį į šio buto langą, Nepatekęs į nukentėjusiosios G. S. butą, kaltinamasis E. G., stovėdamas priešais buto, esančio (duomenys neskelbtini), langus, metė akmenį į šio buto langą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis E. G. 2011 m. spalio 10 d. apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stovėdamas prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), langų, žodžiu grasino nukentėjusiajai G. S. metaliniu strypu išdaužti buto langą, ją užmušti, sunkiai sutrikdyti sveikatą. Tokiu būdu kaltinamasis E. G., sudarydamas realų ir pakankamą pagrindą bijoti, sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją G. S.. Be to, kaltinamasis E. G. 2012 m. liepos 12 d. apie 15.30 val. UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teritorijoje, žodžiu grasino nukentėjusiajai G. S. ją užmušti, po to kaltinamasis E. G. 2012 m. liepos 12 d. laikotarpiu nuo 15.23 val. iki 23.02 val. sistemingai baugino nukentėjusiąją G. S. telefoniniais skambučiais, sakydamas, kad ,,pasitiks prie namų ir užmuš“. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kaltinamasis E. G. 2012 liepos 13 d. apie 03.20 val. stovėdamas lauke prie E. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), langų, metė du akmenis į šio buto langą, nuo 2012 m. liepos 13 d. 06.46 val. iki 2012 m. liepos 13 d. 12.19 val. sistemingai baugino nukentėjusiąją G. S. telefoniniais skambučiais, sakydamas, kad ,,ją apipils rūgštimi“. Tokiu būdu kaltinamasis E. G., sudarydamas realų ir pakankamą pagrindą bijoti, sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją G. S.. Jo veikos nukentėjusiosios atžvilgiu kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmių skyrimo
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe byloje laikytina tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neginčytinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis E. G. padarė du tyčinio pobūdžio nusikaltimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį yra priskirtini apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos traktuotinos kaip baigti nusikaltimai, priskiriami nusikaltimų, pavojingų žmogaus sveikatai ir gyvybei, kategorijai. Kaltinamasis nusikalto, esant neišnykusiam teistumui. Kaltinamojo tyčia buvo susiformavusi iš anksto, nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė viešose vietose, kas leidžia daryti išvadą apie kaltinamojo ypatingą įžūlumą. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.
Pažymėtina, kad nukentėjusioji G. S. atleido kaltinamajam, išreiškė norą, kad kaltinamasis nebūtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, nes jis padeda išlaikyti judviejų mažametę dukrą. Kaltinamasis E. G. nėra įrašytas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro, Klaipėdos priklausomybės ligų centro, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo įskaitose (t. 2, b. l. 5-9), paskutinį kartą administracine tvarka buvo baustas 2010 – aisias metais (t. 2, b. l. 42-45). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vieneriems metams atidėjus bausmės vykdymą ir paskyrus kaltinamajam dvi pareigas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą; 2) 6 (šešis) mėnesius nebendrauti su nukentėjusiąja G. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas).
Dėl civilinio ieškinio ir kiti klausimai
Nukentėjusioji G. S. prašo priteisti iš kaltinamojo 950 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 92). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šiuo atveju nukentėjusiosios G. S. civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl yra visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą, privalo ją atlyginti.
Kaltinamajam E. G. paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos (t. 1, b. l. 172-176).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – du akmenys, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (t. 1, b. l. 76-78).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį – dėl terorizavimo 2011 m. rugsėjo 11 d., 2011 m. rugsėjo 26 d. ir 2011 m. spalio 10 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams ir dvejiems mėnesiams,
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį – dėl terorizavimo 2012 m. liepos 12 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas E. G. paskirti – laisvės atėmimą vieneriems metams ir penkiems mėnesiams.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. liepos 23 d. 14.35 val. iki 2012 m. liepos 25 d. 14.20 val. (2 paros), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 9 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui ir paskirti E. G. dvi pareigas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą; 2) 6 (šešis) mėnesius nebendrauti su nukentėjusiąja G. S..
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios G. S. civilinį ieškinį dėl 950 Lt turtinės žalos atlyginimo visiškai tenkinti. Priteisti iš E. G. 950 Lt žalos atlyginimo nukentėjusiajai G. S..
Kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – du akmenys, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.