Alytaus apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, E. P. įstatyminei atstovei R. G.,

asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, E. P.,, gynėjui advokatui Gintautui Malaveckui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedusiam, nedirbančiam, pakeisti teisenneteistam, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Baudžiamoji byla perduota teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. P., nes jis (duomenys neskelbtini) apie 22.30 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu su motinos R. G. sutuoktiniu V. G., tyčia rankos kumščiu sudavė mažiausiai vieną smūgį V. G. į veidą, tokiais veiksmais mušdamas šeimos nariui – nukentėjusiajam V. G. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje kairės akies viršutiniame voke ir nosies nugarėlėje bei odos nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke.

Bylos nagrinėjime E. P. nedalyvauja. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte ekspertai nurodė, kad E. P. nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmų negalėjo suprasti ir valdyti, dėl savo sveikatos būklės negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, negeba duoti teisingų parodymų apie nusikaltimo aplinkybes, negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir atlikti bausmę (b. l. 63-65). Byloje jo interesus atstovauja gynėjas advokatas Gintautas Malaveckas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei pareiškus prašymą bylos nagrinėjimo metu, kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant, E. P. įstatyminė atstovė R. G. (BPK 53 straipsnis).

Nukentėjusysis V. G. teismo posėdyje paaiškino, kad E. P. yra jo sutuoktinės, su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie septynerius metus, oficialioje santuokoje gyvena ketverius metus, sūnus. Buvo įvykis (duomenys neskelbtini). Jis vakare apie 22.00 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tą dieną E. P. šventė gimtadienį, jam suėjo 23 metai, vartojo alkoholį. Virtuvėje susipyko su E. P. priekaištaudamas, kad pastarasis niekur nedirba, nors jam buvo radęs darbą pas ūkininkus. Jis drausmino sutuoktinės sūnų, sakė, kad namuose nieko nepadeda, niekuo neužsiima, naktimis kompiuteriu žaidžia, o dieną miega. Kai susibarė atsisuko ir gavo smūgį į galvą, nesitikėjo, kad taip įvyks. E. P. jam sudavė smūgį ranka į galvos sritį virš akies, kairėje pusėje. Taikėsi ir daugiau smūgių suduoti, taikėsi į visą kūną, tačiau nukentėjusysis ranka smūgius atremdavo. Jis atgal taip pat sudavė kelis smūgius, kad jį sutramdytų. Nuo smūgio buvo praskeltas antakis ir nubrozdinta nosis. Po smūgio E. P. išėjo į lauką ir pats išsikvietė policiją. Alkoholio E. P. pastoviai nevartoja, tą kartą buvo išgėręs, nes šventė savo gimimo dieną. Per metus du kartus dėl psichinės sveikatos būklės guli ligoninėje. Jis pats kreipiasi pas gydytojus kai užeina pablogėjimas, nes galvoje girdi garsus, agresyvumo nebūna, geria jam paskirtus vaistus. Liga pasireiškė prieš ketverius metus, kai E. P. grįžo iš užsienio, kartu su juo dveji metai gyvena. Sutuoktinės sūnui dėl įvykio atleidžia, liekamųjų reiškinių nėra, motina jam gali daryti teigiamą įtaką, jie sutaria gerai, pastovių agresijos priepuolių nebūna, jis yra uždaro būdo, įvyko pavienis konfliktas.

E. P. įstatyminė atstovė – motina R. G. teismo posėdyje nurodė, kad psichine liga sūnus susirgo būdamas 19 metų. Baigė vidurinę mokyklą, įgijo statybos verslo organizavimo specialybę. Ligą įtakojo išvykimas pas draugus į užsienį dirbti, galbūt paveldimumas iš tėvo pusės, su kuriuo pirmoje santuokoje pragyveno dešimt metų. Iš užsienio paskambino sūnaus draugai ir pranešė, kad jam blogai. Tada su kitų pagalba sūnų parskraidino iš užsienio, paguldė į ligoninę. Liga, kuria serga sūnus, neišgydoma, todėl jis nuolat geria vaistus. Ligoninėje jis guli kai užeina ligos paūmėjimai. Jeigu neatitaikomi vaistai, sveikatos būklė pablogėja 2-3 kartus per metus. Pablogėjimai pasireiškia nemiga ir girdimais pašaliniais garsais, tačiau E. P. visuomenei nepavojingas. Sūnus supranta savo ligą ir nori gydytis. Mano, kad šiam įvykiui turėjo įtakos alkoholis, nes gydytojų jam griežtai uždrausta vartoti alkoholį. Kol kas neįgalumas jam nustatytas metams, 40 procentų darbingas, o 60 procentų nedarbingas, jis gauna neįgalumo išmoką, sūnus gali dirbti po kelias valandas, bet liga trukdo darbui, nes greitai pavargsta. Įstatyminė atstovė patvirtino, kad sūnus jos klauso.

2018 m. rugpjūčio 3 d. protokole-pareiškime užfiksuota (b. l. 7), jog (duomenys neskelbtini) apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), E. P., kuriam nustatytas 2,29 promilių girtumas, konflikto metu rankos kumščiu sudavė V. G. smūgį į kairę akį, tuo sukeldamas fizinį skausmą.

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose (b. l. 10, 11-12) nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame name. Namuose išmėtytų daiktų ir alkoholio kvapo nėra, ikiteisminiam tyrimui reikšmingų įrodymų nerasta ir nepaimta.

Asmens blaivumo testu E. P. (duomenys neskelbtini) 22.54 val. nustatytas 2,29 promilių girtumas (b. l. 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta (b. l. 18), kad V. G. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies viršutiniame voke ir nosies nugarėlėje bei odos nubrozdinimas kairės akies viršutiniame voke. Sužalojimai padaryti veikiant kairės akiduobės – nosies nugarėlės sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

E. P. Prienų rajono Psichikos sveikatos centre įrašytas į stebimų ligonių įskaitą, diagnozė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 34).

(duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39) nurodyta, kad E. P. tikslinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Ekspertams pateiktini klausimai nurodyti 2018 m. rugsėjo 17 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje (b. l. 53, 55-56).

2018 m. spalio 2 d. – spalio 23 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta (b. l. 63-65), kad E. P. nusikaltimo padarymo metu savo veiksmų esmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo, nusikaltimų padarymo metu buvo laikino psichinio sutrikimo būsenoje, dėl ko nusikaltimo padarymo metu savo veiksmų esmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo.

V. G. teismo posėdyje parodė, kad E. P. jam tyčia rankos kumščiu sudavė mažiausiai vieną smūgį į veidą. E. P. pavartoto fizinio smurto apimtį ir turinį objektyviai patvirtina ir specialisto išvada ir kiti faktiniai bylos duomenys, parodymai ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu. Tarp E. P. veiksmų ir atsiradusių padarinių – nežymaus jo motinos sutuoktinio sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent E. P. pavartotas fizinis smurtas sukėlė nukentėjusiajam specialisto išvadoje konstatuotus padarinius: padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies viršutiniame voke ir nosies nugarėlėje bei odos nubrozdinimas kairės akies viršutiniame voke. Aptarti įrodymai, parodymai patvirtina, kad E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu su motinos R. G. sutuoktiniu V. G., nesant tam dingsties, susimušė, tyčia rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam mažiausiai vieną smūgį į veidą, tokiais savo veiksmais V. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje kairės akies viršutiniame voke ir nosies nugarėlėje bei odos nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad E. P. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo požymius.

Ekspertas 2018 m. spalio 2 d. – spalio 23 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, jog nuo 2015 m. E. P. dėl (duomenys neskelbtini) gydytas LSMUL VšĮ Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje, nustatytas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. psichiatrijos stacionare E. P. nustatytas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Buvo stebima psichozė, emocijų neadekvatumas, suicidinis bandymas, ryškūs mąstymo sutrikimai, kritikos stoka. Iš viso psichiatrijos stacionare gydytas šešis kartus, paskutinį kartą 2018 m. E. P. 2018 m. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, diagnozė – (duomenys neskelbtini). Asmuo įrašytas Psichikos sveikatos centro įskaitoje, kur lankosi reguliariai, skiriamas aktyvus gydymas neuroleptikų kombinacijomis. Stebimas darbingumo kritimas, klausos haliucinacijos, nemiga, kritikos stoka, ryškūs emocijų ir valios sutrikimai defekto stadijoje. Pripažįsta (duomenys neskelbtini) įvykdytą nusikalstamą veiką kuomet, būdamas neblaivus, kumščiu sudavė patėviui į veido sritį, po ko pats iškvietė policijos pareigūnus. Kritikos įvykdytai nusikalstamai veikai neturi, stebima kliediminė įvykių interpretacija, teigia, kad buvo specialiai išprovokuotas įvykdyti šią veiką. Ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu stebimas kontakto formalumas, ryškūs mąstymo sutrikimai, emocijų ir valios sutrikimas defekto stadijoje, fragmentiškos klausos haliucinacijos, ryški nemiga, kritikos stoka. Psichologinio vertinimo duomenimis, išryškėjo žymiai išreikštas mąstymo procesų netolygumas, nevientisumas, iškreiptumo požymiai su įvairiaplaniškumo tendencijomis, asociacijų formalumas, menkas emocinis raiškumas, fragmentiškumo tendencijos, sumažėjęs adekvatiškumo lygmuo. Išryškėję mąstymo procesų patopsichologiniai pakitimai yra specifiški lėtiniam psichikos sutrikimui. E. P. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu (duomenys neskelbtini) savo veiksmų esmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo, šiuo metu jis savo veiksmų esmės nesupranta ir jų valdyti negali.

E. P. gynėjas advokatas Gintautas Malaveckas nurodė, kad abejonių dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nusikaltimo įrodymo nėra. Ekspertų išvadoje nurodyta, kad E. P. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, tokiu atveju negali dalyvauti teisme ir būti teisiamas. Jis nėra agresyvus, susitvarko su jam skiriamu gydymu, pats pajaučia sveikatos būklės pablogėjimą, kreipiasi į motiną, kad laikas gydytis stacionare, aplinkiniams pavojaus nekelia. Nagrinėjamas įvykis buvo pavienis, jo veiksmuose sistemos nėra, todėl prašo E. P. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą psichikos centre pagal gyvenamąją vietą.

Remiantis BK 17 straipsnio nuostatomis, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką, jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką, todėl teismas jam taiko BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Pažymėtina, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti gyvybiškai svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų darymo. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; padarytos pavojingos veikos pobūdis; pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, įvertinus bylos faktinius duomenis ir nustačius, kad E. P. tiek baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu, konstatuota (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl psichinės sveikatos būklės jam reikalingos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos centre pagal jo gyvenamąją vietą. Šias aplinkybes patvirtina ir 2018 m. spalio 2 d. – spalio 23 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, abejoti teismo psichiatrijos ekspertizės išvados pagrįstumu pagrindo nėra, nes ji išsami, aiški ir motyvuota. E. P. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl, remiantis BK 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, yra pagrindas pripažinti, kad E. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas ir todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į pirmiau aptartų duomenų visetą, į padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, padarinius, taip pat į E. P. socialinį pavojingumą, į tai, kad pasikėsino į šeimos nario – motinos sutuoktinio sveikatą, diagnozuotą psichinę ligą, aplinkybes, kad gera valia vartoja paskirtus vaistus, noriai gydosi, lankosi psichinės sveikatos priežiūros centre, gynėjo, įstatyminės atstovės ir nukentėjusiojo manymu, nėra pavojingas sau ir aplinkiniams tokioje apimtyje, kad būtų reikalinga stacionarinė pagalba, spręstina, kad dėl psichikos sutrikimo E. P. reikia stebėti ir gydyti ambulatoriškai, tad jam turi būti taikomos siūlomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Iki nutarties įsiteisėjimo E. P. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-92) (BPK 119-120 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti, kad E. P. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamu.

E. P. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre.

Nutarties vykdymą dėl E. P. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pavesti VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centrui, įpareigojant laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o E. P. per 20 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį teismą.