Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-719-524/2016Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (S) (Proceso Nr. 2-06-3-01492-2015-5) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.6.3.1.; 1.3.6.4.; 1.3.6.5.; 1.3.9.2.2.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.4.1.7.;3.3.2.1.

2016 m. gegužės 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės L. O. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčų komisijos sprendimo bei drausminės nuobaudos panaikinimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinė sąjunga ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-13 sprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, ir prašė teismo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-01-13 sprendimą Nr. DGKS-186, panaikinti ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad darbdavys 2014-11-07 įsakymu nepagrįstai skyrė drausminę nuobaudą dėl 2014-09-28 su L. P. kilusio konflikto, kurio metu ieškovė neva naudojo Laurą žeminančius ir užgaulaus turinio išsireiškimus – „snukis“. Teigia, kad minėto asmens neįžeidinėjo, o sakydama tokius žodžius bandė ją nuraminti. Mano, kad darbdavys tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2014-09-28 (duomenys neskelbtini) patalpose įvyko konfliktas tarp ieškovės ir kitos darbuotojos L. P.. Apie konfliktą L. P. pranešė savo darbdaviui, pastarojo atstovė informavo apie incidentą atsakovę. Atsakovės atstovai pareikalavo ieškovės pasiaiškinimo dėl netinkamo elgesio, ieškovė pripažino naudojusi L. P. įžeidžiančius žodžius, dėl kurių L. P. patyrė psichologinį spaudimą. Tokiais savo veiksmais ieškovė pažeidė jos darbą reglamentuojančius vidaus aktus ir jai už tai 2014-11-07 įsakymu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Mano, kad drausminė nuobauda ieškovei yra paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-13 sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-01-13 sprendimą Nr. DGKS-186 darbo byloje Nr. APS-3-22523/2014. Panaikino atsakovės (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2014-11-07 įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, kuriuo ieškovei L. O. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Paskirstė atitinkamai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina aplinkybes dėl ieškovės elgesio su L. P., vartotų žodžių. Sprendė, kad drausminė atsakomybė ieškovei kilo pagrįstai. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) senai ir anksčiau drausmine tvarka nebausta, žala darbdaviui nebuvo padaryta, pažeidimas nesusijęs su tiesioginių funkcijų atlikimu, ieškovės elgesys įvertintas metinio vertinimo metu ir tai palietė jos atlyginimą (jis nepakeltas), teismas laikė, kad drausminė nuobauda – papeikimas – yra labai griežta, neadekvati padarytam pažeidimui, todėl yra pagrindas panaikinti ginčijamus sprendimus.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti 2016-01-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, palikti galioti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 sausio 13 d. sprendimą Nr. DGKS-186, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovės padarytas pažeidimas visiškai atitinka jai paskirtą drausminę nuobaudą. Pažymi, kad anot pirmosios instancijos teismo, ieškovei galėjo būti paskirta kita drausminė nuobauda – pastaba. Tačiau minėtoms nuobaudoms esant vienoje, švelnesnėje, nei atleidimas iš darbo, nuobaudų kategorijoje, atsakovė neturėjo jokio pareigos skirti pirmiau pastabą, tai atsakovės teisė. Pažymi, kad padarytas pakankamai rimtas, kitą darbuotoją tiesiogiai liečiantis, pažeidimas, kuris menkina atsakovės, kaip vieno geriausio savo krašte darbdavio, įvaizdį ir reputaciją. Mano, kad teismas nepagrindė savo sprendimo dėl kitokios drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamas sprendimas neatitinka kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Teigia, kad atsakovė klaidiną teismą, nurodydama aplinkybes dėl ieškovės elgesio su L. P.. Pažymi, kad ne ieškovės žodžiai ar elgesys buvo minėtos darbuotojos streso, verkimo priežastis. Tarp ieškovės veiksmų (pasakytų žodžių) ir L. elgesio (verkimo), kaip atitinkamų pasekmių, nėra jokio priežastinio ryšio. Pabrėžia, kad su L. P. ja sieja draugiški santykiai. Teigia, kad darbdavys nuobaudą skyrė remdamasis aplinkybėmis, kurios tiesiogiai negalėjo būti vertinamos ir siejamos su ieškovės kvalifikuojamu pažeidimu (pvz., kitų darbuotojų paaiškinimai). Mano, kad apeliantė nepagrįstai tapatina drausmines nuobaudas (pastabą ir papeikimą), kaip vienodas pagal jų sunkumo laipsnį. Teigia, kad papeikimas yra griežtesnė nuobauda, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad skirta ieškovei nuobauda nėra adekvati. Pabrėžia, kad nurodomi ieškovės veiksmai nepažeidė galiojančių vidaus teisės aktų.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinė sąjunga , pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Teigia, kad atsakovei paskyrus drausminę nuobaudą už galbūt netinkamai ištartą žodį, nepagrįstai kuriama neigiama įtampa darbuotojų kolektyve, kai tuo tarpu jokie kiti veiksniai nepatvirtina galiojančių vidaus teisės aktų pažeidimų. Dėl to mano, kad drausminė nuobauda ieškovei paskirta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

DK 35 straipsnio 1 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. DK 228 straipsnyje yra numatyta darbuotojams pareiga laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

Byloje nustatyta, kad 2014-09-28 (duomenys neskelbtini) patalpose įvyko konfliktas tarp ieškovės ir kitos darbuotojos L. P.. Iš ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog ieškovė pripažįsta aplinkybę, kad konfliktas tarp jos ir kitos darbuotojos įvyko dėl to, kad darbdavys atnešė ieškovei papildomą darbą, t.y. išrūšiuoti papildomą kibirėlį markučių. Šį papildomą darbą atsisakė atlikti ieškovė, tačiau L. P. sutiko jį atlikti, pasakydama, kad tai nieko baisaus. Po to L. P. pradėjo verkti ir ieškovė pripažįsta aplinkybę, jog ji paklaususi jos ,,kiek aš galiu žiūrėti į tavo verkiantį snukį‘‘. Šios aplinkybės nurodytos ieškovės pasiaiškinime (darbo bylos medžiagos b.l.18, vokas). Tačiau byloje iš D. R. parodymų nustatyta, kad ieškovė aprėkė L. P., dėl ko ji verkdama išbėgo į tualetą, o grįžus jai ieškovė pasakė žodį ,,snukis‘‘. Taip pat iš liudytojos I. P. parodymų nustatyta, jog ji gavo iš L. P. sms žinutę, kad nebenori dirbti, nes vyksta konfliktai su ieškove. Po šio įvykio L. P. išėjo atostogų ir po jų nebedirbo. Šios aplinkybės užfiksuotos ir 2015-01-13 darbo ginčų komisijos sprendime. Todėl byloje įrodyta, jo g ieškovės darbo metu pasakytas žodis ,,snukis‘‘ sumenkino kitą atsakovės darbuotoją, nes byloje pati ieškovė pripažįsta aplinkybę, jog L. P. verkė. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovės išsakytas žodis tinka gyvūnui, šis žodis išsakytas žmogui įrodo nepagarbą kitam įmonės darbuotojui. Be to, atkreiptinas dėmesys , jog byloje įrodyta, jog ieškovė konfliktą su kita darbuotoja sukėlė dėl pavesto jai atlikti darbo, kurį ieškovė atsisakė atlikti, tačiau L. P., būdama įdarbinimo įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotoja sutiko jį atlikti. Todėl įrodyta, jog konflikto tarp ieškovės ir L. P. iniciatorė buvo ieškovė. Šios darbuotojos reakcija įrodo, jog ieškovė nesilaikė atsakovės parengto vidaus dokumento PMI 02-C nuostatų ( darbo ginčo medžiaga , b.l.81, vokas). Todėl tiek ieškovės nurodytas sakinys ,,kiek aš galiu žiūrėti į tavo verkiantį snukį‘‘, tiek L. P. darbo ginčų komisijos sprendime užfiksuotas sakinys ,,negaliu žiūrėti į tavo Nijolės snukį‘‘ neatitiko ieškovės pareigos su kitais darbuotojais elgtis pagarbiai. Paminėtas atsakovės lokalinis teisės aktas skatina neignoruoti diskriminavimo, įžeidinėjimo, smurto, todėl ieškovė privalėjo nekelti konfliktinės situacijos su kita darbuotoja dėl jos prisiimto atlikti darbo, nevartoti žodžio ,,snukis‘‘ kreipiantis į žmogų. Žodis snukis turi keletą reikšmių :1. gyvulio galvos priekinė dalis ir 2. menkinamai burna, veidas. .Todėl byloje įrodyta, jog atliekant darbo funkcijas kitai darbuotojai ieškovė pasakė menkinamą žodį ir dėl kitos darbuotojos reakcijos darbdavys parinko teisėtą drausminę nuobaudą. Darbdavys pagal savo įmonėje paruoštą kodeksą, diegiamus darbuotojų elgesio standartus priešingai pasielgti neturėjo teisinio pagrindo. L. P. įdarbinimo agentūra pateikė atsakovei nusiskundimą ieškovės elgesiu, todėl darbdavys pagrįstai pritaikė ieškovei drausminę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią ieškovės sukeltą konfliktinę situaciją ir išsakytą žmogų menkinantį žodį kvalifikavo kaip menkavertę ir neįrodyta, nes nesivadovavo pačios ieškovės pripažinimu, jog ji vartojo žodį ,,snukis‘‘ Dėl darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo šalys gali remtis visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, jeigu jos turi ryšį su nagrinėjama byla (CPK 180 straipsnis). Šalių paaiškinimai priskirtini prie įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), teismas turi pareigą juos vertinti ir gali jais remdamasis įstatymų nustatyta tvarka padaryti išvadas apie faktines bylos aplinkybes.

Taigi apibendrinus drausminės nuobaudos skyrimo medžiagą, galima spręsti, kad atsakovė, priimdama darbuotojų elgesio kodeksą siekia įtvirtinti darbuotojų kolektyve pagarbą vienas kitam , kultūringą, dalykišką bendravimą. Byloje darbo drausmės pažeidimo tyrimo medžiaga įrodyta, jog atsakovė vykdo sutartinius santykius su įdarbinimo įmone (duomenys neskelbtini), kurios darbuotoja buvo L. P.. Byloje įrodyta, kad paminėtas atsakovės verslo partneris neigiamai sureagavo į susidariusią konfliktinę situaciją, todėl negalima padaryti išvados, jog atsakovė paskyrė per griežtą drausminę nuobaudą –papeikimą.

DK 238 straipsnyje nustatyta, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Kaip išaiškino kasacinis teismas, taikydamas drausminio poveikio priemones ar paskatinimus, darbdavys atkreipia kitų darbuotojų dėmesį į skatinamų ar baudžiamų darbuotojų darbą kaip teigiamą arba neigiamą darbo pareigų atlikimo pavyzdžius. Kad toks darbuotojo įvertinimas būtų efektyvus, būtina siekti, kad jis būtų teisingas, t. y. adekvatus vertinamiems darbuotojo veiksmams. Tiek per griežtai, tiek per švelniai vertinant darbo drausmės pažeidimą, nuobaudos taikymas gali nepadaryti reikiamo poveikio darbo drausmei gerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2004). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nenustatyta, kad buvo padarytas tik formalaus darbo drausmės pažeidimas, pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė, kokios dėl to kilo neigiamos pasekmės. Byloje nepaneigtas atsakovės paaiškinimas, jog L. P. atsisakė dirbti pamainoje su ieškove, (duomenys neskelbtini) rašytinis įrodymas ( darbo ginčo medžiagos b.l.91, vokas) įrodo, jog kiti darbuotojai turi nusiskundimų dėl ieškovės elgesio. Panaši aplinkybė konstatuota ir ieškovės veiklos vertinimo akte (b.l.90-92), jame konstatuota, kad 2014m. spalio 15d. tarp ieškovės ir kitos darbuotojos įvyko konfliktas. Atsižvelgtina iš tai, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik byloje tiriamas konfliktas, nepasisakant dėl kitų darbuotojų, tačiau vertinant teisingą drausminės nuobaudos parinkimą, šis įrodymas turi reikšmės nustatant, jog darbdavys teisingai pagal įstatymo reikalavimus sureagavo į ieškovės elgesį ir paskyrė ne pačią griežčiausią drausminę nuobaudą. Pirmosios instancijos padaryta išvada, jog ieškovei dėl šio pažeidimo buvo nepakeltas darbo užmokestis , yra neparemta jokiu įrodymu, o ši išvada yra paneigta prie apeliacinio skundo pridėtu įrodymu- pažyma ( b.l.162), kurioje konstatuota, jog tiek 2014, tiek 2015 m. ieškovei darbo užmokestis buvo pakeltas. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą šios pažymos nenuginčijo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė šią išvadą netyręs bylos įrodymų. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.).

Dėl profesinės sąjungos dalyvavimo trečiuoju asmeniu.

Pagal CPK47, 48 straipsnių nuostatas tretieji asmenys gali įstoti į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje, arba tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Šių teisės normų turinys akivaizdžiai rodo, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą nėra šalies procesinė pareiga, bet yra jos teisė, realizuojama motyvuotu suinteresuoto asmens prašymu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens įtraukimo į procesą klausimą visais atvejais sprendžia teismas, dėl to priimdamas atitinkamą teismo nutartį (CPK 47, 290 str.), tai yra ne bylos šalis, o būtent teismas įtraukia arba atsisako įtraukti į bylą tam tikrą asmenį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, jeigu pagal pareikštų reikalavimų turinį matyti, kad ginčas gali įtakoti šio asmens teises ir pareigas. Visus klausimus, susijusius su trečiųjų asmenų įtraukimu dalyvauti byloje turi išspręsti teismas pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijoje (CPK 230 str. 1 d.).Šioje byloje akivaizdu, jog profesinė sąjunga pagal CPK 56 str. 1d. 5d. turėjo būti ieškovės atstovu, tačiau pati ieškovė pasirinko atstovu advokatą. Šioje byloje nebuvo iškeltas ginčas dėl profesinės sąjungos sprendimo, todėl šis sprendimas nesukurs profesinei sąjungai jokių teisių ir pareigų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti trečiajam asmeniui atstovauti ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, jog kvitai įrodo, jog tiek ieškovė, tiek profesinė sąjunga mokėjo pinigus tam pačiam advokatui, todėl profesinė sąjunga šioje byloje nebuvo tas asmuo, kuris buvo tarpininkavo ieškovei dėl advokato. Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme priėmus kitą sprendimą ieškovės ir jos pusėje buvusio trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, nes šią bylą galima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 1d.2p.). Ieškinys atmestinas ir paliktinas galioti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-01-13 sprendimas Nr. DGKS-186.

Iš ieškovės priteistini atsakovei 41 EUR sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ir atsakovės prašymas priteisti 201, 67 Eur bylinėjimosi išlaidų rengiant apeliacinį skundą tenkintinas iš dalies atsižvelgiant į darbo bylos sudėtingumą ir iš ieškovės atsakovei priteistini 50 EUR advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme( CPK 93 str. 93 str. 1d., 3d., 98 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-13 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Palikti galioti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-01-13 sprendimą Nr. DGKS-186.

Priteisti (duomenys neskelbtini) iš L. O. 91 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.