Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1367-112/2014

2014 m. lapkričio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Palangos butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Palangos butų ūkis ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Palangos komunalinis ūkis“, J. V., E. Ž., D. S., L. Ž., J. Ž., I. V., P. V., B. Ž., Vytautui E. D., Stanislavai A. K., D. G., G. G., G. L., L. L., M. P., D. L., R. Š. dėl įsakymo panaikinimo ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl sprendimo už akių priėmimo

Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė sprendimo už akių institutą bei pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o kartu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie, naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 str.). CPK 285 str. 1 d. inter alia nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Nustatyta, kad atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nors teismo šaukimas įteiktas tinkamai (b. l. 67-68, 71). Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Ieškovo atstovas teismo prašė priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad teismas nepagrįstai taikė sprendimo už akių institutą. Dėl įrodymų vertinimo, priimant sprendimą už akių pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje įtvirtina nuostata, teismas, priimdamas sprendimą, atlieką formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Sutiktina su ieškovės pozicija, jog teismas tokiu atveju privalo patikrinti įrodymų atitikimą teisės normoms. Nagrinėjamu atveju teismas tyrė ir vertino visus byloje pateiktus įrodymus. Tai, kad atitinkami sprendimai buvo priimti nesilaikant nustatytų procedūrų, šiuo atveju butų savininkų sprendimas pakeisti administratorių priimtas ne susirinkimo metu, o pateikiant prašymą raštu, o vėliau atlikus ir pakartotinį balsavimą raštu, dar nesuteikia pagrindo nesiremti šiais duomenimis ir juos atmesti. Atmestini ieškovės argumentai, kad teismas, priimdamas atsakovės įrodymus, pateiktus ne su procesiniais dokumentais ar parengiamojo teismo posėdžio metu, pažeidė CPK 183 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. neatsižvelgė į ieškovės nuomonę dėl jų vertinimo. Nustatyta, kad atsakovė 2014-03-07 teismui pateikė papildomus įrodymus ir prašė juos pridėti prie bylos. Šiame prašyme nurodyta, jog visus šiuos įrodymus atsakovė pateikė ieškovei (b. l. 53). Teismas 2014-03-12 nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį. 2014-05-06 parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo ieškovo atstovas advokatas T. P., kuris turėjo galimybę išsakyti dėl pateiktų įrodymų vertinimo. Be to, pažymėtina, kad įstatymas nustato šalims teisę teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams ir pan. (CPK 42 str. 1 d.). . Ieškovė papildomus įrodymus gavo ir turėjo teisę raštu ar parengiamojo teismo posėdžio metu išsakyti savo poziciją dėl pateiktų įrodymų vertinimo. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teigti, kad teismas priimdamas ir vertindamas atsakovės pateiktus įrodymu, pažeidė įstatymo nuostatas, nėra pagrindo.

Dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-23 įsakymu Nr. A1-449 „Dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ skyrimo daugiabučio gyvenamojo namo Taikos g. 11, administratoriumi“ minėto gyvenamojo namo administratorius UAB „Palangos butų ūkis“ buvo pakeistas į UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (b. l. 17). Ginčijamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į daugiabučio namo Taikos g. 11 butų ir kitų patalpų savininkų 2013-04-16 prašymą, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 2013-05-14 raštą (b. l. 37–38). Teismui priėmus ieškinį, Taikos g. 11-ojo, namo butų ir kitų patalpų savininkai įvykusiame minėto namo butų savininkų balsavime raštu balsų dauguma, turintys teisę balsuoti savininkai, pakartotinai išreiškė valią keisti namo administratorių ir juo paskirti trečiąjį asmenį UAB „Palangos komunalinis ūkis“ (b. l. 55–66).

Byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2013-05-23 priimto įsakymo, kuriuo pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorius, teisėtumo.

Apeliantė teigia, kad atsakovė priimdama ginčijamą įsakymą veikė kaip viešojo administravimo subjektas bei pažeidė įstatymo viršenybės principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.), tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių nuostatų kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą įsakymą, kuriuo iš esmės buvo pakeistas daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administratorius ir ieškovė įpareigota perduoti naujam administratoriui daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus, nepanaudotas sukauptas lėšas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, teisės aktuose nustatytus daugiabučio namo statybos ir (ar) techninės inventorizacijos dokumentus, techninės priežiūros, daugiabučiam namui ar keliems daugiabučiams namams priskirto žemės sklypo ir kitus su daugiabučiu namu susijusius dokumentus, sutartis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto atnaujinimo darbų metinius ir ilgalaikius planus. Ginčijamas įsakymas priimtas savivaldos institucijai įgyvendinant CK 4.84 straipsnyje numatytus įgaliojimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nustatymu bei turto administratoriaus skyrimu, ir juo yra keičiami turto administravimo teisiniai santykiai. Kadangi turto administravimo teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai, o ginčai, kylantys iš turto administravimo teisinių santykių, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą bei vertindamas atsakovės priimto įstatymo teisėtumą, taikė CK 4.84 ir 4.85 straipsnio nuostatas ir nevertino atsakovės veiksmų viešąjį administravimą reguliuojančių nuostatų kontekste.

Apeliantė teigia, kad atsakovė viršijo savo įgaliojimus, pažeidė ieškovės teisės, todėl toks įsakymas negali būti laikomas teisėtas. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Visais atvejais butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 str. 3, 4 d.). Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai (CK 8.5 str. 4, 5, 7 d.). Balsavimo raštu tvarka nustatyta LR aplinkos ministro 2012-10-31 įsakymu Nr. D1-895 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus tvarkos apraše. Iš bylos duomenų nustatyta, kad butų savininkai 2013-04-16 nusprendė atsisakyti UAB „Palangos butų ūkis“ paslaugų ir prašė namo administartoriumi paskirti Palangos komunalinį ūkį. Savo valią išreiškė nesušaukus susirinkimo, bet raštu pareiškė prašymą. Prašymą pasirašė butų savininkai: aiškiai įrašyta butų savininkų vardai, pavardės ir yra jų parašai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą ir įvertindama daugiabučio gyvenamo namo butų ir kitų savininkų 2013-04-16 prašymo formą ir turinį, konstatuoja, kad nors tokia forma išreikšta butų savininkų valia nevisiškai atitinka CK 4.85 str. 7 d. ir LR aplinkos ministro 2012-10-31 įsakymu Nr. D1-895 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo reikalavimus, tačiau tai neturi esminės reikšmės ir nepaneigia savininkų aiškiai išreikštos valios dėl administratoriaus pakeitimo. Lietuvos Aukščiausias teismas yra pažymėję, kad procedūriniai pažeidimai, padaryti organizuojant bendrijos narių susirinkimus, kuriuose priimti ginčijami nutarimai, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad balsavimo raštu padaryti pažeidimai laikytini formaliais ir nesudarančiais pagrindo nuginčyti savininkų išreikštą valią, nes tai prieštarautų protingumo, teisingumo principams (CK 1.5 str.), pažeistų butų savininkų teisę nuspręsti, kam pavesti bendrojo naudojimo objektų administravimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, gavusi daugiabučio gyvenamojo namo savininkų prašymą dėl administratoriaus pakeitimo, kuriame aiškiai išreikšta daugumos jų valia, ir įgyvendinama jai CK 4.84 straipsnyje numatytus įgaliojimus, pagrįstai priėmė įsakymą dėl administratoriaus pakeitimo, todėl įsakymo naikinimas dėl formalių procedūrinių trūkumų būtų neproporcinga priemonė, iš esmės būtų paneigta butų savininkų besąlyginė teisė pasirinkti bendro naudojimo objektų administratorių. Be to, aplinkybė, jog butų savininkai pakartotinai balsuodami raštu patvirtino savo valią pakeisti administratorių, nesudaro pagrindo dėl procedūrinių pažeidimų panaikinti ginčijamą įsakymą. Savininkų valia, pakeisti daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administratorių, liko nepakitusi (b. l. 56–57). Apeliantės argumentai, kad balsavimo raštu rezultatais taip pat negalima remtis, nes jie neatitiko Aplinkos ministro 2012-10-31 įsakymu Nr. D1-895 patvirtintos Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus tvarkos aprašo, atmestinis dėl jau nurodytų priežasčių. Be to, netikėtu šių balsavimo rezultatais nėra pagrindo, nes nė vienas namo savininkas jų neskundė bei kitokiu būdu neišreiškė nesutikimo. Atsižvelgus į tai, atsakovė turėjo pagrindą pakeisti administratorių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės priimtas įsakymas yra teisėtas ir pagrindo jo naikinti nėra.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmę bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.