Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovams V. Č. ir V. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo procesiniai dokumentai atsakovams įteikti 2018-05-30 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, atsakovams asmeniškai. Per nustatytą 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą ir per protingą laiką jam pasibaigus atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti nustatyto termino neprašė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovei N. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau- Butas) (el. b. l. 44). ¾ dalis Buto ieškovė yra įgijus 2014-08-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o ¼ dalį Buto- 2017-08-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu ir 2018-02-09 Kauno apygardos teismo nutartimi, atidalinus bendrąją dalinę nuosavybę (el. b. l. 14-22, 23-32, 44). Ieškovė N. V. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-08-25 sprendimu priteistą 7024,85 Eur kompensaciją už atsakovui V. Č. priklausiusią ¼ dalį Buto, yra sumokėjusi (el. b. l. 36-38, 40-43).

2018-03-06 antstolio M. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-18-37 nurodoma, kad V. Č. paaiškino, kad Bute jis gyvena kartu su V. M., ji deklaravusi gyvenamąją vietą šiame bute (el. b. l. 12). Kauno miesto seniūnijos administracijos filialo Eigulių seniūnijos duomenimis, atsakovai šiame Bute yra deklaravę savo gyv. vietą (el. b. l. 5). Ieškovė 2018-03-06 kreipėsi į atsakovus V. Č. ir V. M. su pareiškimais, kurie patvirtinti 2018-03-06 Kauno miesto 18-ąjį notarų biure, su nurodymu iki 2018-04-07 atlaisvinti jai nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį Buto, o taip pat deklaruoti kitą gyvenamąją vietą t. y. išsideklaruoti iš jai priklausančio turto; pareiškimai atsakovams įteikti per antstolį M. P. (el. b. l. 7, 8, 9, 10). Ieškovė nurodo, kad per nurodytą terminą atsakovai iš ieškovei priklausančio turto gera valia neišsikėlė ir neišsideklaravo, taip pat atsakovai savavaldžiauja, dėl ko Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo atliktas tyrimas pagal ieškovės N. V. pranešimą dėl atsakovės V. M. netinkamo elgesio. Atlikus tyrimą nustatyta, kad V. M. neleisdama ieškovei N. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sutikrinti skaitliukų, savavaldžiavo dėl ko atsakovei V. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei paskirta administracinė nuobauda – 8 Eur bauda (el. b. l. 6).

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008 ). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovė yra savininkė ir ar egzistuoja neteisėtas jos nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).

Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad šalis sieja sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuosavybę patvirtina Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-08-25 sprendimas, Kauno apygardos teismo 2018-02-09 nutartis ir 2018-05-16 išrašas iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, iš kurių matyti, kad viso minėto buto savininkė yra ieškovė.

Kita aplinkybė, kurią turi įrodyti ieškovė, yra tai, kad atsakovai pažeidžia jos teises. Atsižvelgus į tai, jog ieškovė pranešimais, įteiktais 2018-03-06 per antstolį informavo atsakovus apie reikalavimą išsikelti ir išsideklaruoti iš be teisėto pagrindo valdomo buto, tačiau atsakovai neišsikėlė, teismas daro išvadą, kad atsakovas be ieškovės sutikimo (leidimo) gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, dėl ko ieškovė negali nei apsigyventi, nei naudotis jai priklausančia nuosavybe, t. y. negali realizuoti teisės savo nuožiūra valdyti ir naudoti turtą, realizuoti faktinio turto valdymo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), atsakovai naudojasi be teisinio pagrindo, tuo pažeisdami ieškovės teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, atsakovai iškeldintini iš nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (CK 4.98 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 150 Eur sumą advokatei už ieškinio parengimą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – po 112,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 3,02 Eur, tačiau šios išlaidos priteisiamos iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 1,51 Eur. Kadangi ši suma, tenkanti vienam atsakovui, yra mažesnė nei minimali (3 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji iš atsakovų nepriteistina (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.