- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-178-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41178-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- A. R.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. R. apeliacinį skundą dėl 2018 m. lapkričio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per mėnesį 20 valandų. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d., 22.50 val. iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., 13.10 val. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Skundžiamu nuosprendžiu A. S. pagal BK 286 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau apeliacinių skundų jo atžvilgiu negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. R., 2017 m. rugpjūčio 12 d., apie 22.50 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tampė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąjį patrulį V. M. už tarnybinės uniformos, garsiai šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, į žodines vyriausiojo patrulio V. M. pastabas ir reikalavimus nusiraminti, nereagavo, paprašyta atsisėsti į tarnybinį automobilį „Mitsubishi L200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tai daryti atsisakė ir aktyviai priešinosi: tyčia spyrė ne mažiau dviejų smūgių kojomis į tarnybinio automobilio duris ir sudavė kojomis du smūgius vyriausiajam patruliui V. M. į krūtinės sritį ir vieną smūgį koja į veido sritį, pataikydama V. M. į kairės pusės akies voką; panaudojus specialiąsias priemones – antrankius, buvo įsodinta į tarnybinį automobilį. Tokiu būdu A. R., panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. M., atliekančiam tarnybines pareigas, t. y., viešojo administravimo funkcijas.
Šiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
II. A. R. apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistoji A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių teismo rūmų nuosprendį, kuriuo ji buvo nuteista pagal BK 286 straipsnį ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Mano, kad skundžiamas teismo nuosprendis dėl jos pripažinimo kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas nagrinėdamas bylą neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 punktą, 5 punktą. Šis pažeidimas yra esminis, nes BPK 20 straipsnio reikalavimų nepaisymas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Skundžiamame nuosprendyje teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jos kaltė yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, t. y. nukentėjusiojo policijos pareigūno V. M. ir liudytojų parodymais. Nukentėjusiojo policijos pareigūno ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra prieštaringi, nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų nepatvirtino fakto, kad ji turėjo tikslą pasipriešinti ir tai padarė tyčia. Liudytojas policijos pareigūnas V. F. nematė, kaip sužalojimas buvo padarytas. Teismas, suteikdamas vieniems parodymams, duotiems valstybės pareigūno V. M., nepagrįstą pranašumą prieš kitų liudytojų duotus parodymus, ignoravo jos ligos pažymas, neabejotinai įrodančias, kad ji negalėjo fiziškai atlikti jai inkriminuotų veiksmų – spardyti pareigūną, nepašalino byloje esančių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo, liudytojų ir kaltinamųjų duotų parodymų dėl tų pačių įvykio aplinkybių, kurias jie aiškino nevienareikšmiškai, dėl ko pažeidė BPK 20 straipsnio normas tiriant ir vertinat byloje esančius įrodymus.
2.2. Tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nesilaikoma BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, duomenų tyrimas atliktas vienpusiškai ir šališkai. Ikiteisminį tyrimą atliko galimai nukentėjusio policijos pareigūno darbovietės (Švenčionių rajono komisariato) tyrėjas, kuris neatliko patrulio V. M. tarnybinio patikrinimo. Juo labiau, kad panaši byla jo darbo praktikoje yra ne pirma (apytiksliai 4-5 jis gavo žalos atlyginimą).
2.3. Skunde analizuojami nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, sudėties požymiai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo 187 straipsnį kylanti administracinė atsakomybė, baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimai. Teigiama, jog teisiamajame posėdyje ji davė išsamius, neprieštaraujančius vieni kitiems parodymus dėl savo veiksmų ir aiškino, kad jokio fizinio ar psichologinio tyčinio pasipriešinimo policijos pareigūnams nedarė. Mano, kad kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir nagrinėjant bylą teisme, jos parodymai nebuvo paneigti. Jeigu jos elgesys ir buvo netinkamas, tai jis tikrai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o galimai gali būti traktuojamas kaip administracinis nusižengimas. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ji apskritai siekė ir turėjo tikslą sužaloti policijos pareigūną V. M.. Ji gerbia įstatymus ir juos vykdančius pareigūnus. Ji yra kaimo bendruomenės tarybos narė ir daug metų stengiasi pažaboti melagingus V. P. policijos ir greitosios pagalbos iškvietimus (vien per 2017 m. jų buvo virš 30), dėl ko nukenčia nekaltas jo sūnus A. P.. Nagrinėjamoje situacijoje ji buvo nesuprasta, jai buvo uždėti antrankiai, grubiai dviejų vyrų (pareigūnų) įtraukta į policijos automobilį, pažeminta kaip moteris (iš gilios suknelės iškirptės buvo matyti krūtis, bet dėl surakintų rankų negalėjo susitvarkyti iki pat policijos komisariato). Šiais veiksmai vyriausiasis patrulis V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 25 straipsnius.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
A. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Dalis nuteistosios apeliacinio skundo argumentų yra deklaratyvūs, visai nesusieti su konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ar teisiniu jų vertinimu. Motyvai dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų faktinių aplinkybių, dėl padaryto BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 3 punkto ir 5 punkto pažeidimų, duomenų tyrimo nevisapusiškai ir šališkai, nėra susieti su konkrečiais bylos įrodymais ar išnagrinėtomis faktinėmis aplinkybėmis. Kolegija patikrino šiuos sprendimo aspektus ir įstatymų pažeidimų nenustatė.
5. Skunde apeliantė teigia, kad nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai galimai yra prieštaringi, tačiau nepateikė jokių prieštaringumą pagrindžiančių argumentų. Kolegija patikrino nukentėjusiojo parodymus ir nustatė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jo duoti parodymai buvo vienodi, juos patvirtino VšĮ Švenčionių rajono ligoninės epikrizė (t. 1, b. l. 24), todėl jie yra patikimi. Nukentėjusiojo patikimi parodymai ir iš karto po įvykio surašyta epikrizė yra pakankami įrodymai nuteistosios kaltei nustatyti. Apeliantė nurodo, kad ikiteisminį tyrimą atlikęs nukentėjusiojo pareigūno darbovietės tyrėjas neatliko nukentėjusiojo tarnybinio patikrinimo, tačiau nenurodo, kodėl tyrėjas turėjo jį atlikti ir kokia tokių motyvų prasmė, kaip tai galėtų įtakoti pirmosios instancijos teismo pateiktų argumentų neteisingumą ir kitokio sprendimo priėmimą. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas suteikė V. M. duotiems parodymams nepagrįstą pranašumą prieš liudytojų duotus parodymus, ignoravo apeliantės ligos pažymas, įrodančias, kad ji negalėjo atlikti jai inkriminuotų veiksmų, nepašalino byloje esančių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo, liudytojų ir kaltinamųjų duotų parodymų dėl tų pačių aplinkybių. Apeliantė nenurodė, kokiems įrodymams teismas suteikė pranašumą ir palyginus su kokiais kitais įrodymais tas pranašumas yra suteiktas, tuo labiau, kokią įtaką tai turėjo sprendimo priėmimui. Byloje esančios nuteistosios pateiktos išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų bei 2011 m. surašyta epikrizė nerodo, kad nuteistoji negalėjo atlikti jai inkriminuotų veiksmų. Teismui nustačius, kad ji atliko šiuos veiksmus, pateikti dokumentai neturi jokios reikšmės. Apeliantė skunde nenurodė, kokius apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų ir nuteistosios parodymus, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas, ji laiko prieštaraujančiais vieni kitiems. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje apklausė visus proceso dalyvius, kurių parodymai gali turėti reikšmės teismo sprendimui ir nuosprendyje juos įvertino. Prieštaravimai kilo tik tarp nukentėjusiojo ir nuteistosios parodymų ir teismas nuosprendžio 6 lape juos įvertino. Kolegija teismų informacinėje sistemoje pagal nukentėjusiojo asmens kodą patikrino, keliose bylose jis yra dalyvavęs ir nustatė, kad nukentėjusysis yra dalyvavęs devyniose bylose ir tik šioje byloje dalyvavo kaip nukentėjusysis.
6. Apeliantė skunde pateikė argumentus, kad jos veiksmai turėtų būti vertinami pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą kaip administracinis pažeidimas, o ne pagal baudžiamąjį kodeksą kaip nusikaltimas arba pagal BK 290 straipsnį. Tokie argumentai neteisingi dėl pasikeitusio pasipriešinimo policijos pareigūnui teisinio vertinimo. Teigdama šiuos argumentus apeliantė remiasi administracinių teisės pažeidimų kodeksu, kuris nuo 2017 m. sausio 1 d. negalioja. Vietoje jo nuo 2017 m. sausio 1 d. galioja administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 506 straipsnis, kuris iš esmės atitinka ATPK 187 straipsnio sudėtį, nenumato atsakomybės už pasipriešinimą policijos pareigūnui. Šiuo metu už pasipriešinimą policijos pareigūnui atsakomybę nustato tik baudžiamasis kodeksas. BK 290 straipsnis nuo 2016 m. balandžio 1 d. negalioja.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. R. apeliacinį skundą atmesti.