Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. P., ieškovės atstovei advokatei Rasai Malinauskienei (nuotoliniu būdu Zoom platformos pagrindu),

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko apsaugos tarnybos atstovei Indrei Jurjonienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, pareikštą atsakovams J. P. ir T. J., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ataskovas T. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viskas buvo taip, kaip nurodė ieškovė, nieko daugiau papildyti neturi. Jis neabejoja savo biologine tėvyste. Atsiliepimo nepateikė, nes buvo išvykęs ir nespėjo parašyti atsiliepimo. Išlaiko dukrą G. Mano, kad antrinės pagalbos išlaidas turėtų būti sumokėti abu atsakovai (2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 5 sek. – 17 min. 18 sek.).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko apsaugos tarnybos atstovė Indrė Jurjonienė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra Vaiko teisių apsaugos skyrius yra pateikęs išvadą. Mano, kad ieškinys neprieštarauja vaiko interesams, tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo reikalavimai atitinka nepilnametės G. P. interesus (2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 20 sek. – 18 min. 5 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Kasacinis teismas konstatavo, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateiktos išvados matyti, jog ieškovė su sugyventiniu T. J. ir nepilnamečiais vaikais S. P., gimusia (duomenys neskelbtini), R. P., (duomenys neskelbtini), ir G. P., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena nuomojamame dviejų kambarių ir virtuvės name su visais patogumais, dujiniu šildymu. Ieškovė nedirba, namuose augina vaikus. Pokalbio su ieškove metu ji teigė, kad su atsakovu T. J. gyvena nuo 2020 metų pradžios, nepilnamete G. P. gimė šalims gyvenant kartu, atsakovas J. P. sutinka ir patvirtina, kad nepilnametė G. P. nėra jo dukra, o atsakovas T. J. pripažįsta tėvystę. Taip pat paaiškino, kad su atsakovu J. P. santuoka nenutraukta, todėl nepilnametės G. P. tėvu įrašytas sutuoktinis J. P. Taip pat nurodoma, kad teismui ištyrus įrodymus apie tai, kad J. P. nėra G. P. biologinis tėvas, o mergaitės biologinis tėvas yra T. J., Vaiko teisių apsaugos skyrius sutiktų, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas atitiktų nepilnametės G. P. interesus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į vaiko interesus, į tai, kad atsakovai sutinka su ieškovės ieškiniu, į šalių rašytinius ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus konstatuotina, kad yra pagrindas pripažinti atsakovą T. J. G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).

Byloje ieškovė nereiškia reikalavimo priteisti išlaikymą iš atsakovo T. J. dukrai G. P., nes jie gyvena kartu kaip šeima, atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo, tad netikslinga iš tėvo priteisti išlaikymą vaiko naudai. Todėl šioje byloje papildomai nespręstini klausimai dėl ieškovės ir atsakovo T. J. nepilnamečio vaiko G. P. išlaikymo bei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir jo bendravimo su atsakovu T. J. tvarkos nustatymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1485-5038 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurio pagrindu ieškovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33) PT-6511, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei, valstybės patirtas išlaidas sudaro – 247,50 Eur suma. Tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina 247,50 Eur suma už antrinę teisinę pagalbą. Be to, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinas 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti tėvystę, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (100 Eur x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2) nustatyto minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio, teismas sprendžia, kad šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 394-399 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti, jog G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime, įrašo Nr. 14, duomenys apie jo tėvą atsakovą J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės ir pripažinti įrašą Nr. 14 šioje dalyje negaliojančiu.

Nustatyti, kad atsakovas T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą dvidešimt tris eurus septyniasdešimt penkis centus (123,75 Eur) su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trisdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų (37,50 Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Ši suma turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą dvidešimt tris eurus septyniasdešimt penkis centus (123,75 Eur) su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trisdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų (37,50 Eur) žyminio mokesčio į valstybės pajamas. Ši suma turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą vaikų gimimus įregistravusiam Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.