Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-06 · Byla Nr. ATP-483-493/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-06
Bylos Nr.
ATP-483-493/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-483-493/2016
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02038-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarimo E. V. administracinių teisės pažeidimų byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarimu E. V. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant ATPK 30¹ straipsnį, nubausta galutine 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams už tai, kad ji 2016 m. kovo 9 d., apie 21.47 val., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 1, vairuodama transporto priemonę – automobilį „Audi TT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, manevruodama aikštelėje nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie įvykį policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

E. V. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde apeliantė nurodo mananti, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, netinkamai pritaikė įstatymą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apeliantė teismui paaiškino, kad buvo išlipusi iš transporto priemonės pažiūrėti, ar dar yra pakankamas atstumas manevravimui. Įsitikinusi, jog atstumas pakankamas, sėdo į automobilį, dar šiek tiek pavažiavo atbuline eiga ir išvažiavo. Kito automobilio nekliudė ir jo neapgadino. Apeliantės teigimu, ant jos automobilio braukimo žymė yra padaryta seniau ir su šiuo apgadinimu šį automobilį ji pirko. Be to, teisme nurodė, kad lauke buvo tamsus paros metas, aikštelė prie parduotuvės nebuvo gerai apšviesta bei lijo lietus.

Apeliantės manymu, nukentėjusiojo G. L. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes jis teigė, jog tuo metu nelijo. Liudytojo V. B. parodymai taip pat turi būti vertinami kritiškai, nes teisme jis irgi nurodė, kad buvo šilta, laukė nelijo, tačiau lijo prieš tai, aikštelė buvo apšviesta. Be to, teisme liudytojas V. B. pareiškė, kad pastebėjo, kaip atvažiavo automobilis „Audi TT“ ir išreiškė savo mintys: „sakau čia kažkas bus, nuojautą turiu tokią“. Tai, apeliantės manymu, rodo liudytojo išankstinį nusiteikimą prie vairuojančią moterį. Taigi byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad apeliantė manevruodama atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir kad įbrėžimai (pažeidimai) ant abiejų transporto priemonių yra to paties kontakto pasekmė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas nurodo, kad su E. V. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

E. V. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad E. V. kaltė tiek dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, tiek ir dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo yra įrodyta. Šią išvadą patvirtina byloje esantys duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio schema, policijos pareigūnų E. R. ir V. D. tarnybiniai pranešimai, liudytojų G. L. ir V. B. rašytiniai paaiškinimai bei parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje, transporto priemonės techninės apžiūros aktas bei fotonuotraukos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, rašytiniame paaiškinime, surašytame netrukus po eismo įvykio, E. V. dėl sukelto eismo įvykio kaltės neneigė, tik teigė, kad apžiūrėjo abu automobilius ir, nepamačiusi jokių apgadinimų, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Teismo posėdyje E. V. jau teigė esanti įsitikinusi, kad kontakto tarp apgadintų automobilių nebuvo, todėl tiek dėl eismo įvykio sukėlimo, tiek dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos ji kaltinama nepagrįstai. Šiais motyvais grindžiamas ir apeliacinis skundas, tačiau apygardos teismas su E. V. skundo argumentais nesutinka, kadangi apeliantės keliamą versiją paneigia liudytojų G. L. ir V. B. parodymai.

Liudytojas G. L. teigė, kad grįžęs iš parduotuvės, kurios aikštelėje paliko automobilį, prie jo sutiko kelis asmenis, kurie nurodė matę, kaip į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir nuvažiavo. Apgadintas buvo kairės pusės galinis buferis, ant jo matėsi juodų dažų likučiai. Liudytojas V. B. teigė, kad rūkydamas lauke stebėjo, kaip „Audi TT“ automobilis, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį. Išlipusi moteris pasižiūrėjo, sėdo atgal prie vairo ir išvažiavo. Pažymėtina, kad šis liudytojas jokio suinteresuotumo byloje neturi ir nurodė, kad apie įvykį papasakojo tik policijos pareigūnams, bet prie G. L. priėjęs nebuvo. Taigi laikyti šio liudytojo parodymus neobjektyviais nėra jokio pagrindo, tokio pagrindo nesudaro ir jo „nuojauta“, kad aikštelėje kažkas gali įvykti.

Aplinkybes dėl automobiliams padarytų apgadinimų patvirtina jau minėta eismo įvykio schema, transporto priemonės „Audi TT“ techninės apžiūros aktas bei byloje esančios fotonuotraukos. Šių apgadinimų padėtis nėra prieštaringa, aukščiai sutampa, todėl tikėti, kad E. V. priklausantis automobilis buvo apgadintas anksčiau, dar prieš jį įsigyjant, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, esančius byloje ir pagrįstai pripažino E. V. kalta tiek dėl eismo įvykio sukėlimo, tiek dėl neteisėto pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarimą nepakeistą ir E. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Paštuolis