Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-105-336/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-13
Bylos Nr.
1-105-336/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Nukentėjusysis
S. Ž., I. A., S. I.
Kaltinamasis
D. V., N. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-105-336/2011Proceso Nr. 1-66-1-00747-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 13 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė,sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui Jakštui,gynėjams adv. Ignui Meškauskui; adv. Raimundui Gargasui,

nukentėjusioms S. Ž., I. A., bei jų ir nukentėjusios S. I. atstovei adv. Rimai Šmigelskytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio (10 kl.) išsilavinimo, niekur nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas ,

kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2010-07-30 apgaule įgijo S. Ž. priklausančius pinigus); BK 182 str. 1 d. (2010-07-31 apgaule įgijo S. I. priklausančius pinigus); BK 182 str. 1 d. (2010-08-04 apgaule įgijo I. A. priklausančius pinigus);

N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolė, teistas tris kartus: 2001-01-03 pagal LR BK 271 str. 2 d., BK 16str. 2d. ir 272 str. 3 d. , BK 42str.1d. tvarka l/a 6 metams 6 mėn.; 2003-07-28 nutartimi veikos perkvalifikuota į BK178str.1d., BK 180str.2d., BK 63str.1,4d. galutinė bausmė paskirta – l/a 5 m. 2008-01-18 pagal LR BK 149 str. 3 d., 187 str. 1 d. 138 str. 1 d., BK 63str.1,2,5d.2p, galutinė bausmė – l/a 6 metams 6 mėn. 2008-03-31 Panevėžio apygardos teismo nutartimi 2008-01-18 teismo nuosprendis pakeistas, įskaityta dvi sulaikymo dienos; 2008-09-09 pagal LR BK 138 str. 1 d. BK 140 str. 1 d. 145 str. 1 d. , BK 63str.1d.2d.5d.1p. - l/a 2 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 2 p. 9 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu su 2008-01-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris 2008-03-31 Panevėžio apygardos teismo nutartimi pakeistas, paskirta galutinė bausmė l/a 6 metai 6 mėn.; bausmės neatlikęs 2011-05-13 dienai – 3m. 11d. (b.l. 142, t.3 ); teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2010-07-30 apgaule įgijo S. Ž. priklausančius pinigus); BK 182 str. 1 d. (2010-07-31 apgaule įgijo S. I. priklausančius pinigus); BK 182 str. 1 d. (2010-08-04 apgaule įgijo I. A. priklausančius pinigus);

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji D. V. ir N. L. 2010 m. liepos 30 d. turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, N. L., kuris atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, apie 13.39 val. iš mobilaus ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus S. Ž., gyvenančiai Kėdainių m., (duomenys neskelbtini), į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė apie jos sūnaus tariamai padarytą avariją, kurios metu buvo sužalotas žmogus, pareikalavo sumokėti 130 000 litų, S. Ž. sutikus sumokėti 5000 litų, N. L. būdamas Marijampolės pataisos namuose apie tai telefonu (duomenys neskelbtini) informavo D. V., kuris 2010 m. liepos 30 d. apie 15.00 val., vykdydamas N. L. nurodymus, automobiliu FORD ESCORT, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs pas S. Ž., gyvenančią Kėdainių m., (duomenys neskelbtini), iš jos apgaulės būdu paėmė 5000 litų, tai yra abu kaltinamieji savo naudai apgaulės būdu neteisėtai įgijo 5000 litų.

Be to, abu kaltinamieji D. V. ir N. L., 2010 m. liepos 31 d. turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, N. L., kuris atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, apie 13.54 val. iš mobilaus ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus S. I., gyvenančiai Kėdainių m., (duomenys neskelbtini), į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir pranešus apie jos giminaičio tariamai padarytą avariją, kurios metu buvo sužalota mergaitė, dėl to, kad giminaitis nebūtų nubaustas, pareikalavo 16 000 litų, S. I. sutikus sumokėti 4000 litų, N. L., būdamas Marijampolės pataisos namuose apie tai telefonu (duomenys neskelbtini), informavo D. V., kuris 2010 m. liepos 31 d. apie 14.00 val., vykdydamas N. L. nurodymus, automobiliu FORD ESCORT, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs pas S. I. gyvenančią Kėdainių m., (duomenys neskelbtini), iš jos apgaulės būdu paėmė 4000 litų, tai yra abu kaltinamieji savo naudai apgaulės būdu neteisėtai įgijo 4000 litų.

Be to, abu kaltinamieji D. V. ir N. L., 2010 m. rugpjūčio 4 d. turėdamai tikslą apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, N. L., kuris atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, apie 16.17 val.. iš mobilaus ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) paskambinus I. A., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) k., Krakių sen., Kėdainių r., į jos fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus apie jos sūnaus A. tariamai sužalotą žmogų, už tai, kad nebūtų informuota sūnaus darbovietės vadovybė, pareikalavo 6000 litų, I. A. sutikus sumokėti 6000 litų, N. L. būdamas Marijampolės pataisos namuose apie tai telefonu (duomenys neskelbtini), informavo D. V., kuris 2010 m. rugpjūčio 4 d. apie 17.30 val., vykdydamas N. L. nurodymus, automobiliu FORD ESCORT, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs pas I. A. į (duomenys neskelbtini) k. Kėdainių r. iš jos apgaulės būdu paėmė 6000 litų, tai yra abu kaltinamieji savo naudai apgaulės būdu neteisėtai įgijo 6000 litų.

Kaltinamieji kaltais padarę nusikaltimus prisipažino visiškai.

Kaltinamasis D. V. kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino visiškai ir parodė, kad su bendrakaltinamuoju N. L. pažįstami nuo 2005-2006 metų, gyveno viename kaime, retkarčiais bendravo telefonu, pasveikindavo vienas kitą švenčių progomis. Nurodė, kad jis yra sakęs N. L., jog po traumos neteko darbo ir neturi pastovių pajamų. Nurodė, kad jis nuosavybės teise turi baltos spalvos automobilį FORD Escort, valstybinio numerio nepamena. Nurodė, kad nusikaltimų eiliškumo nepamena, bet galėjo būti 2010 m. liepos 30 d. apie pietus jam telefonu paskambino N. L., paprašė padaryti paslaugą, nuvažiuoti į Kėdainius ir paimti pinigus. Jis sutiko, nes pažadėjo už paslaugą atlygį, kažkokią tai dalį nuo paimtų pinigų. Nurodė, kad jis atvažiavo į Kėdainius su savo automobiliu FORD Escort iki autobusų stoties prie Maxima aikštelės, kurioje yra taksi automobilių stovėjimo vieta. Tuomet jam paskambinęs N. L. pasakė kokiu adresu turi nuvažiuoti. Nurodė, kad jis persėdo iš savo a/m į taksi a/m ir nuvažiavo N. L. nurodytu adresu į Aušros gatvę, kur užėjo į mūrinį namą, iš kur reikėjo paimti 4000 ar 5000 litų, tiksliai nepamena. Nurodė, kad jis moteriškei nieko nesakė, nes jai jau buvo paskambinta N. L.. Nurodė, kad jis nepamena ar prisistatė moteriškei, su ja nieko nekalbėjo, nes N. L. bendravo telefonu su nukentėjusiąja iki tol, kol jis paėmė iš jos pinigus. Paėmęs iš nukentėjusios 4000 ar 5000 litų iš karto išėjo su pinigais ir grįžo atgal iki autobusų stoties, kur buvo paliktas jo a/m. Iš nukentėjusios gautų pinigų apie 40 procentų nuo sumos likdavo jam, iš kitų pinigų pirkdavo N. L. jo prašymu papildymus telefonų sąskaitoms, o likusias sumas pervesdavo į N. L. nurodytas sąskaitas. Nurodė, kad nukentėjusios civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, sutinka atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Nurodė, kad 2010-07-31 apie pietus jam telefonu paskambino N. L. ir vėl paprašė atlikti tokią pačią paslaugą, nuvažiuoti paimti pinigų. Vėl vyko į Kėdainius savo a/m FORD Escort, atvažiavo iki autobusų stoties prie Maxima aikštelės, taksi stovėjimo aikštelėje paprašė, jog nuvežtų iki J. Basanavičiaus gatvės, vairuotojas jam pasakė, kad minėta gatvė yra kitoje pusėje kelio. Todėl pėsčiomis nuėjo iki J. Basanavičiaus g., tikslaus adreso nepamena, tačiau galėjo būti (duomenys neskelbtini), namas daugiabutis, 4 ar 5 aukštas, buto durys tiesiai. Nukentėjusi vėl šnekėjosi telefonu su N. L., ji iš jo žinojo kokią sumą pinigų jam turi perduoti, jis nieko neprašė, sumos nenurodė. Moteris padavė jam 4000 Lt, iš kurių 40 procentų nuo sumos pasiėmė sau, už kitus vėl pirko N. L. jo prašymu papildymus telefonų sąskaitoms. Minėtu atveju jam grįžus į Panevėžį likusius pinigus iš jo paėmė nepažįstamas žmogus, toks buvo N. L. nurodymas. Nurodė, kad nukentėjusios civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, sutinka atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Nurodė, kad 2010-08-04 vėl N. L. nurodymu vyko savo nuosavu automobiliu į (duomenys neskelbtini) k., Krakių sen., Kėdainių r. Atvykęs pas nukentėjusią jis neprisistatė, nukentėjusi kalbėjosi telefonu, suprato, jog šnekasi su N. L.. Pas nukentėjusiąją namuose dar buvo kažkoks vyriškis. Su jais tik pasisveikino, daugiau nebendravo. Kalba visą laiką vyko telefonu tarp nukentėjusios ir N. L.. Nukentėjusi pinigus atidavė ne iš karto. Ji nesutiko pirmą kartą duoti pinigus, todėl jis išėjo ir ėjo link automobilio. Nepamena, ar jis paskambino N. L. ir pasakė, kad nukentėjusi nedavė pinigų, ar N. L. jam iš karto paskambino bei liepė grįžti atgal, kadangi nukentėjusi persigalvojo. Tuomet grįžo atgal, bet nukentėjusi vėl nesutiko duoti pinigus. Vėl buvo išėjęs iš jos namų, pusiaukelėje tarp automobilio ir nukentėjusios namų, N. L. vėl paskambino ir liepė sugrįžti, nes nukentėjusi apsigalvojo. N. L. visą laiką bendravo su nukentėjusia. Kuomet jis grįžo nukentėjusi padavė 6000 litų. Nuo minėtos sumos jis 40 procentų pasiėmė sau, po to pirko N. L. jo prašymu papildymus telefonų sąskaitoms, ir kažkokią dalį pervedė į jo nurodytą sąskaitą. Nurodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, sutinka atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Nurodė, kad jis suvokė, kad jo veiksmai neteisėti.

Kaltinamasis N. L. kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino visiškai ir parodė, kad su D. V. susipažino grįžęs iš Pravieniškių po pirmo teistumo, kuomet apsigyveno pas motiną Pasvalio r., šiuo metu atlikinėja l/a bausmę Marijampolės PN. Nurodė, kad 2010-07-30 apie pietus paskambino D. V. ir liepė jam nuvažiuoti į Kėdainius, tikslaus adreso nepamena, tikslu paimti pinigus. Nurodė, kad nukentėjusioms paprastai sakydavo, jog atsitiko nelaimė, kad policijos pareigūnai neuždarytų sūnaus ar anūko, nes gresia laisvės atėmimas, reikalinga suma atlyginti žalai, kad būtų nutraukta byla. Jis šiuo atveju paprašė kažkokios sumos, nukentėjusi atsakė, kad tiek neturi, tuomet patys nukentėję sutikdavo atiduoti mažesnes sumas. Nurodė, kad jis nepamena ką konkrečiai kalbėjo su kuria iš nukentėjusiųjų, kokių prašė pinigų sumų. Nurodė, kad su nukentėjusiomis visada bendraudavo telefonu kol atvykdavo D. V., jam atvykus pas nukentėjusiąją, kalbėdavo jau vienu telefonu ir su D. V. ir su nukentėjusiąja, D. V. perduodavo telefoną nukentėjusiajai ir jis su nukentėjusia tardavosi iki galo, pasakydavo, kad tai tas žmogus, kuriam reikia perduoti pinigus. D. V. už kiekvieną paslaugą duodavo 40 procentų nuo gautų pinigų sumos, už kitus pinigus D. V. jam pirkdavo jo prašymu papildymus telefonų sąskaitoms ir pervesdavo likusius pinigus į jo nurodytas sąskaitas, šiuo metu sąskaitų nepamena. Nurodė, kad jis padarė tris tokias pačias analogiškas veikas, dvi veikas Kėdainiuose, vieną Kėdainių r., kaltinime nurodytu metu. Nurodė, kad D. V. visais trimis atvejais paskambindavo jis ir duodavo nurodymą nuvykti į Kėdainius. Nuvykus D. V. į Kėdainius jis paskambindavo ir pasakydavo tikslų adresą kur nuvykti ir paimti pinigus. Nuvykus D. V. į vietą, liepdavo jam nukentėjusiajai perduoti telefoną, su kuria tardavosi jis iki galo, o D. V. buvo perduodami tik pinigai. Nurodė, kad visais trejais atvejais nukentėjusioms prisistatydavo policijos pareigūnu, pasakydavo, kad atsitiko nelaimė artimam žmogui, kad jis yra padaręs nusikaltimą, yra sulaikytas, gresia laisvės atėmimas ir pan. Nurodė, kad jis pripažįsta visus civ. ieškinius nukentėjusių tik dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo nepripažįsta, nes mano, kad nukentėjusios jokio šoko nepatyrė, jos pačios atidavė pinigus kaip kyšį. Nurodė, kad jis nesakydavo, kad artimas žmogus sužalotas ar miręs, sakė, jog tik padarė nusikaltimą.

Sukčiavimas prieš S. Ž.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka paskelbtais ir ištirtais įrodymais :

Nukentėjusi S. Ž. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. 2010-07-30 apie 14.30 val. telefonu jai į namus paskambino verkiantis balsas, sakė, „mama, negaliu kalbėti, man atsitiko nelaimė“. Telefonas buvo perduotas kitam asmeniui, kuris pasakė, kad sūnus negalintis kalbėti, yra labai susijaudinęs, padarė avariją, pasakė sūnaus vardą, pavardę, vardas buvo pasakytas netiksliai. Nurodė, kad vyriškis sakė, kad sūnus padarė avariją, nukentėjęs avarijoje žmogus yra prie mirties. Nurodė, jog reikia pinigų, jeigu gali atsilyginti, tuomet nebus keliama byla. Nurodė, kad ji labai išsigando, kadangi gyvena viena, vyras miręs, vaikai jai labai brangūs ir dėl jų gali padaryti viską, ir tą kartą būtų atidavusi viską, ne tik pinigus. Nurodė, kad vyriškis reikalavo 130000 Lt, ji pasakiusi, kad tokios pinigų sumos neturi, tuomet sakė atlyginti kiek gali. Nurodė, kad tikriausiai pati pasakė, kad gali atlyginti 5000 Lt, nes tuo metu namuose tokią pinigų sumą turėjo. Telefonu vyriškis visą laiką su ja kalbėjo, ji pasijuto kaip užhipnotizuota, tuo pati stebisi, nes spaudoje buvo skaičiusi apie tokius sukčiavimo atvejus. Nurodė, kad jai buvo liepta sėdėti ir nepadėti telefono ragelio, visą laiką klausyti kas jai sakoma. Sakė, kad nukentėjęs jau operuojamas, yra prie mirties, sumokėjus pinigus bus sumažinta bausmė, liepė ruošti pinigus. Gal po 30 min. į jos namus atvyko jaunuolis, šiandien atpažįsta kaltinamąjį D. V., kuriam padavė 5000 litų. Nurodė, kad ji reiškia civ. ieškinį 5000 litų turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, prašo priteisti iš kaltinamųjų. Nurodė, kad ji neteko sveikatos, tuo metu buvo grįžusi tik iš ligoninės, jai buvo skirtas reabilitacinis gydymas, kuriuo dėl šio įvykio nepasinaudojo. Nurodė, kad ji buvo labai išsigandusi, patyrė didelį stresą, mėnesį laiko negalėjo miegoti, pasijuto labai pažeminta. Nurodė, kad jai tai didelė žala, kadangi gyvena tik iš gaunamos 850 Lt pensijos, daugiau jokių papildomų pajamų neturi, pinigai buvo uždirbti ir sutaupyti sunkiai.

Iš apklausos protokolų (b. l.114-115,t.2) matyti, kad liudytojas V. Ž. parodė, kad jis 2010- 07-30 į jokį eismo įvykį patekęs nebuvo, tą dieną dirbo Šiaulių m. Apie 14,30 val. jam paskambino žmona ir klausė į kokį autoįvykį jis pateko. Ji sakė, kad jai skambino jo mama, todėl jis iš karto paskambino mamai S. Ž., kuri gyvena Kėdainiuose ir sužinojo, kad ji buvo apgauta. Atvykus pas mamą ji pasakė, kad jai telefonu paskambino asmuo prisistatęs policijos pareigūnu, kuris pranešė, apie jo padarytą avariją, kad jis sulaikytas ir kad iš jos buvo pareikalauta pinigų sužeisto žmogaus operacijai. Po kiek laiko atvykusiam vaikinui ji atidavė pinigus.

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ( b.l. 98-100, t.2 ) matyti, kad nukentėjusioji S. Ž. atpažino asmenį Nr. 5, t.y. D. V., kuris 2010-07-30 pas ją atėjo į namus (duomenys neskelbtini), Kėdainių m. apgaule paėmė 5000 Lt.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo ( b.1.83-87, t.2 ) matyti, kad įvykio vieta yra Kėdainių m. (duomenys neskelbtini). privati namų valda .

Iš byloje esančios nukentėjusiosios S. Ž. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių skambučių išklotinės bei tarnybinių ataskaitų ( b.l. 103-110, 111 , t.2) matyti, kad 2010-07-30, 13,39 val. nukentėjusiai paskambinta iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), skambinta 5 kartus, šiuo telefonu kalbėta iki 14,18 val., bei nustatyta, kad 2010-07-30 iki 2010-07-31 laikotarpiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikimo zona pagal mobiliojo ryšio operatorių bokšto numerius (celes) apima Marijampolės PN, Sporto g. 7, Marijampolės m.

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( b.l. 11-15, t.2 ) matyti, kad D. V. parodė gyvenamąjį namą Kėdainių m., (duomenys neskelbtini), kur 2010-07 mėn.pabaigoje iš moteriškės N. L. nurodymu paėmė 4000 litų.

Pagal BK 182 str. 1 d. yra baudžiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji suklydę dėl apgaulės savanoriškai patys perleidžia turtą kaltininkui ar kitam naudos siekiančiam asmeniui manydami, kad šie turi teisę jį gauti. Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu nuo turtinės žalos atsiradimo momento, t.y. nuo momento, kai kilnojamas ar nekilnojamas turtas perėjo iš nukentėjusiojo valdymo į kaltininko ar naudą gavusio trečiojo asmens valdymą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad iš nukentėjusios turtas buvo išviliotas apgaule, t.y. ji melagingai buvo įtikinta, kad jos sūnus padarė avariją, sužalojo žmogų, bei būtina atlyginti žalą, po ko šios apgaulės įtakoje ji savanoriškai perleido savo turtą – 5000 Lt. Veikos objektyvinės pusės požymiai įrodyti byloje išanalizuotais bylos duomenimis, pačių kaltinamųjų visišku prisipažinimu. Nusikaltimas šiuo atveju buvo baigtas nuo momento, kai suklaidinta nukentėjusioji perdavė kaltinamajam D. V. -5000 Lt. Veikos kvalifikavimui pagal BK 182 str. 1 d. neturi lemiamos įtakos kas konkrečiai gavo suklaidinto asmens – šiuo atveju nukentėjusios pinigus, nes sukčiavimas gali būti padaromas siekiant naudos tiek sau, tiek kitiems asmenims. Šiuo atveju nauda suprantama kaip nepagrįstas praturtėjimas. Taigi neabejotina, kad prieš nukentėjusiąją padaryta nusikalstama veika atitinka sukčiavimo, numatyto BK 182 str. 1 d., požymius. Teismas daro išvadą, kad kaltinamieji minėtą nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje. Nustatyta, kad kaltinamieji yra bendravykdytojai, nustatyta, kad jie buvo iš anksto susitarę ir pasiskirstę užduotimis, tai patvirtino patys kaltinamieji. Teismas daro išvadą, kad jų abiejų tyčia buvo nukreipta apgaule įgyti (užvaldyti) svetimą turtą, juos abu jungė veikimo ir sumanymo bendrumas.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 182 str.1d.

Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusios S. Ž. 5000 Lt turtinei žalai atlyginti (b.l.96, t.2), kurį palaiko pati nukentėjusi ir nukentėjusios atstovė adv. Rima Šmigelskytė yra tenkintinas pilnai, kadangi yra pagrįstas, realus, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Civ. ieškinį pilnai pripažįsta ir patys kaltinamieji, todėl civ. ieškinys 5000 Lt dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai, priteistinas iš kaltinamųjų solidariai, nukentėjusios S. Ž. naudai.

Civ ieškinys pareikštas nukentėjusios S. Ž. dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l.96, t.2), kurį palaiko nukentėjusi ir nukentėjusios atstovė adv. Rima Šmigelskytė tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.250str.1d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiai padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250str.2d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamiesiems. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250str.2d. nuostatomis, atsižvelgia į : pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi patyrė dvasinius išgyvenimus, kaip ji pati nurodė, ji patyrė šoką, mėnesį laiko nemiegojo, sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų ikiteisminio tyrimo metu, patyrė pažeminimą, nusikaltimu jai padaryta, kaip pati nurodė, gan didelė žala, nes lėšos sutaupytos tik iš pensijos. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas nėra smurtinis. Nustatyta, kad kaltinamųjų turtinė padėtis sunki, jie nedirba, kaltinamasis D. V. išlaiko sūnų. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji yra darbingi (D. V. nustatyta 70 procentų darbingumas, jis pripažintas darbingu b.l.145, t.3). Todėl, teismo nuomone, jų turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jų pačių, taigi, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamųjų turtinė padėtis ir ateityje bus sunki. Be to esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra atsiradusios pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusi pareiškusi civ. ieškinį dėl 5000 Lt turtinės žalos. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus).Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiai priteisia iš kaltinamųjų solidariai - 1000 litų, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Sukčiavimas prieš S. I.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka paskelbtais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusios S. I. atstovė adv. Rima Šmigelskytė nurodė, kad nukentėjusiai 2010-07-31 kaltinamųjų padarytu nusikaltimu, buvo padaryta turtinė žala 4000 Lt ir neturtinė žala 2000 Lt, minėtas sumas prašo solidariai priteisti iš kaltinamųjų nukentėjusios naudai. Nurodė, kad nukentėjusi yra nedarbinga, nevaikšto.

Iš apklausos protokolų (b. l.145,t.2) matyti, kad liudytojas J. S. parodė, kad 2010 -07-31 jis buvo atvykęs pas savo tetą S. I., gyvenančią Kėdainių m. (duomenys neskelbtini). Ten paviešėjęs, jis išvyko namo į Šiaulius. Būnant Šiauliuose, jam paskambino I. giminaitė vardu J. ir klausė ar viskas jam gerai. Atsakė, kad gerai. Tada jis paskambino pačiai S. I. ir sužinojo, kad jai į laidinį telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris pasakė, kad jo sūnus M. padarė avariją ir reikia 16000 Lt, kad sužeista mergaitė nekeltų baudžiamosios bylos. Atsakius, kad tokių pinigų neturi, vyriškis klausė, kiek ir kokiomis kupiūromis ji turi. Praėjus nedaug laiko, pas ją į namus atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris paėmė iš jos 4000 litų. Tik padavusi pinigus ji pradėjo skambinti ir klausti ar niekas neatsitiko. M. S. yra jo sūnus ir jis jokios avarijos nepadarė. Iš apklausos protokolų (b. l.135,t.2) matyti, kad liudytoja V. V. ( b.l. 135, t.2 ) parodė, kad ji yra lankomosios priežiūros specialistė Kėdainių bendruomenės socialiniame centre. Jai yra priskirta lankyti S. I., gim. 1934 m., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri yra pirmos grupės invalidė, turi visišką negalią dėl insulto ir jai yra paskirta slauga. Kartais jai sveikata pagerėja, ji vaikšto, protauja, o kartais pablogėja. Nurodė, kad pas I. ji atėjusi po atostogų 2010-08-20 apie 13 val. sužinojo, kad maždaug prieš dvi savaites ją apgavo. Sakė, kad į laidinį telefoną paskambino nepažįstamas žmogus, kuris prisistatęs policijos pareigūnu informavo apie jos giminaičio padarytą avariją ir paprašė sumokėti pinigų. Po pokalbio, neužilgo į namus atėjo nepažįstamas vyriškis, kuriam ji atidavė 4000 litų. S. I. pasakė, kad dėl apgaulės niekur nesikreipė, nes jai buvo gėda, kad pati atidavė pinigus. Iš apklausos protokolų (b. l.147, t.2) matyti, kad liudytoja A. L. parodė, kad D. V. yra jos sugyventinis. Ji apie jo nusikaltimus nieko nežino. Nurodė, kad 2010 m. vasarą, dienos nurodyti negali, kartu su V. važiavo į Kėdainius, nes Kėdainiuose jis turėjo susitikti su kažkokiu draugu. Tą kartą ji su D. buvo čili picerijoje, esančioje parduotuvėje „Maxima“, kur ir yra autobusų stotis. Būnant picerijoje, D. kažkas paskambino ir jis išėjo pusvalandžiui, tačiau kur ir su kuo jis buvo susitikęs, ji nežino. D. jai apie tai nieko nepasakojo. Tą kartą jie buvo atvykę su D. automobiliu „Ford Eskort" baltos spalvos. N. L. ji taip pat pažįsta kaip D. draugą, nes ji gyveno gretimame kaime kaip ir D.. Kiek jai yra žinoma N. L. atlieka bausmę už nusikaltimą. N. L. jai yra skambinęs kelis kartus ir ieškojęs D., tačiau iš kokio telefono, nurodyti negali.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo ( b.1.117-119, t.2 ) matyti, kad įvykio vieta yra butas (duomenys neskelbtini) name, namas yra penkių laiptinių, butas yra antroje laiptinėje, penktame aukšte, buto durys tiesiai. Buto numeris (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ( b.l. 132-134, t.2 ) matyti, kad nukentėjusioji S. I. atpažino asmenį Nr. 1, t.y. D. V., kuris 2010 m. liepos mėn. pabaigoje, rugpjūčio mėn. pradžioje pas ją atėjo į namus (duomenys neskelbtini), Kėdainių m. apgaule paėmė 4000 Lt.

Iš byloje esančios nukentėjusiosios S. I. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių skambučių išklotinės bei tarnybinių ataskaitų ( b.l. 139-140, 141 , t.2) matyti, kad 2010-07-31, 13,54 val. nukentėjusiai paskambinta iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), skambinta 6 kartus, šiuo telefonu kalbėta iki 14,33 val., bei nustatyta, kad 2010-07-30 iki 2010-07-31 laikotarpiu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikimo zona pagal mobiliojo ryšio operatorių bokšto numerius (celes) apima Marijampolės PN, Sporto g. 7, Marijampolės m.

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( b.l. 11-15, t.2 ) matyti, kad D. V. parodė gyvenamąjį namą Kėdainių m., (duomenys neskelbtini) kur 2010-07 mėn. pabaigoje-rugpjūčio mėn. pradžioje iš senyvo amžiaus moteriškės N. L. nurodymu paėmė 4000 litų.

Pagal BK 182 str. 1 d. yra baudžiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji suklydę dėl apgaulės savanoriškai patys perleidžia turtą kaltininkui ar kitam naudos siekiančiam asmeniui manydami, kad šie turi teisę jį gauti. Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu nuo turtinės žalos atsiradimo momento, t.y. nuo momento, kai kilnojamas ar nekilnojamas turtas perėjo iš nukentėjusiojo valdymo į kaltininko ar naudą gavusio trečiojo asmens valdymą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad iš nukentėjusios turtas buvo išviliotas apgaule, t.y. ji melagingai buvo įtikinta, kad jos giminaitis padarė avariją, sužalojo žmogų, bei būtina atlyginti žalą, po ko šios apgaulės įtakoje ji savanoriškai perleido savo turtą – 4000 Lt. Veikos objektyvinės pusės požymiai įrodyti byloje išanalizuotais bylos duomenimis, pačių kaltinamųjų visišku prisipažinimu. Nusikaltimas šiuo atveju buvo baigtas nuo momento, kai suklaidinta nukentėjusioji perdavė kaltinamajam D. V. -4000 Lt. Veikos kvalifikavimui pagal BK 182 str. 1 d. neturi lemiamos įtakos kas konkrečiai gavo suklaidinto asmens – šiuo atveju nukentėjusios pinigus, nes sukčiavimas gali būti padaromas siekiant naudos tiek sau, tiek kitiems asmenims. Šiuo atveju nauda suprantama kaip nepagrįstas praturtėjimas. Taigi neabejotina, kad prieš nukentėjusiąją padaryta nusikalstama veika atitinka sukčiavimo, numatyto BK 182 str. 1 d., požymius. Teismas daro išvadą, kad kaltinamieji minėtą nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje. Nustatyta, kad kaltinamieji yra bendravykdytojai, nustatyta, kad jie buvo iš anksto susitarę ir pasiskirstę užduotimis, tai patvirtino patys kaltinamieji. Teismas daro išvadą, kad jų abiejų tyčia buvo nukreipta apgaule įgyti (užvaldyti) svetimą turtą, juos abu jungė veikimo ir sumanymo bendrumas.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 182 str.1d.

Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusios S. I. 4000 Lt turtinei žalai atlyginti (b.l.130, t.2), kurį palaiko teisiamojo posėdžio metu nukentėjusios atstovė adv. Rima Šmigelskytė yra tenkintinas, nes yra pagrįstas, realus, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Civ. ieškinį pilnai pripažįsta ir patys kaltinamieji, todėl civ. ieškinys dėl 4000 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas pilnai, priteistinas iš kaltinamųjų solidariai, nukentėjusios S. I. naudai.

Civ ieškinys pareikštas nukentėjusios dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l.130, t.2), kurį palaiko nukentėjusios atstovė adv. Rima Šmigelskytė tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.250str.1d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiai padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250str.2d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamiesiems. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250str.2d. nuostatomis, atsižvelgia į : pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi patyrė dvasinius išgyvenimus, kaip ji pati nurodė (b.l.130, t.2) ji patyrė dvasinį sukrėtimą gavusi pranešimą apie artimą žmogų, ji taip pat sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų ikiteisminio tyrimo metu, patyrė pažeminimą, jai padaryta nusikaltimu didelė žala, nes lėšos sutaupytos tik iš pensijos, ilgai kauptos santaupos, ji yra neįgali. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas nėra smurtinis. Nustatyta, kad kaltinamųjų turtinė padėtis sunki, jie nedirba, kaltinamasis D. V. išlaiko sūnų. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji yra darbingi (D. V. nustatyta 70 procentų darbingumas, jis pripažintas darbingu b.l.145, t.3). Todėl, teismo nuomone, jų turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jų pačių, taigi, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamųjų turtinė padėtis ir ateityje bus sunki. Be to esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra atsiradusios pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusi pareiškusi civ. ieškinį dėl 4000 Lt turtinės žalos. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus).Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiai priteisia iš kaltinamųjų solidariai - 1000 litų , likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Sukčiavimas prieš I. A.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka paskelbtais ir ištirtais įrodymais .

Nukentėjusi I. A. parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kad 2010-08-04 apie 16,30 val. jai būnant namuose (duomenys neskelbtini) k. Krakių sen. Kėdainių r. , į laidinį telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, kuris pranešė, kad jos sūnus A. R. sužalojo žmogų. Vyriškis minėjo, kad sūnus šiuo metu yra sulaikytas ir reikalingi pinigai, kad apie įvykį nesužinotų sūnaus vadovybė. Vyriškis nurodė 6000 litų pinigų sumą, kurią sumokėjus viskas bus gerai. Ji pasakė, kad pinigų neduos, tačiau telefoną perėmęs vyras, pradėjo verkti, ją vadino mamyte ir ji po įkalbinėjimų sutiko sumokėti pinigus. Gal po valandos, į jos sodybą atėjo apie 20 metų vaikinas, kuris pasisveikinęs pasakė, kad atvyko paimti pinigų, tačiau ji ir jos vyras pasakė, kad kol A. neatvažiuos, ji pinigų neduos. Vaikinas kažkam paskambino ir davė jai kalbėti, o paėmus telefoną ji buvo vėl įkalbinėjama duoti pinigus, todėl ji patikėjusi, kad sūnui reikia pagalbos, tam vaikinui atidavė 6000 litų, kupiūromis po 200 litų. Vaikinas paėmęs pinigus nuėjo link kelio, kur stovėjo baltos spalvos automobilis Išvažiavus tam vaikinui, ji paskambino savo dukrai, viską papasakojo ir tik tada suprato, kad buvo apgauta. Nurodė, kad šis įvykis ją labai paveikė, vos neišprotėjo, pablogėjo sveikata, patyrė daug dvasinių išgyvenimų. Nurodė, kad jai tai labai dideli pinigai, sutaupyti iš 725 Lt per mėnesį gaunamos pensijos. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti iš kaltinamųjų 6000 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš apklausos protokolų (b. l.26-27, t.1) matyti, kad liudytoja V. K. parodė, kad 2010-08-04, vakare, jai būnant namuose, į jos telefoną paskambino jos mama I. A., kuri pradėjo klausinėti kas atsitiko jos broliui A. Ji sakė, kad kažkas jam atsitiko, buvo prašomi pinigai ir ji juos davė. Tada ji paskambino savo broliui A. ir sužinojo, kad su juo viskas gerai ir suprato, kad jos mama buvo apgauta.Iš apklausos protokolų (b. l.28-29, t.1) matyti, kad liudytoja S. F. parodė, kad 2010-08-04, apie 16 val., ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k. ir matė, kaip ant pagrindinio kelio sustojo baltos spalvos automobilis, kurio markės ir numerio nurodyti negali. Iš automobilio išlipo prie vairo sėdėjęs jaunas, apie 22-24 metų vaikinas, kuris automobilyje buvo vienas ir jis nuėjo link A. gyvenamojo namo. Vaikinas visą laiką kalbėjo telefonu, tai nueidavo iki namo, tai vėl grįždavo prie automobilio. Vaikino nepažįsta, matė pirmą kartą, jo atpažinti negalėtų.Iš apklausos protokolų (b. l.30, t.1) matyti, kad liudytojas A. A. parodė, kad I. A. yra jo mama ir ji gyvena (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r. Nurodė, kad 2010-08-04, vakare, laiko nepamena, jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino jo sesuo V. K. ir pasakė, kad sukčiai apgavo jų mamą ir išviliojo 6000 litų. Kiek papasakojo sesuo, kad jo mamai į telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris pranešė apie jo neva padarytą avariją ir sužalotą žmogų, ir pareikalavo 6000 litų, kuriuos mama atvykusiam vaikinui atidavė. Jis tą dieną buvo darbe, jokios avarijos neturėjo, pats bandė dar prisiskambinti mamai, tačiau to padaryti niekaip negalėjo, nes pastoviai buvo užimtas telefonas.

Iš apklausos protokolų (b. l.147, t.2) matyti, kad liudytoja A. L. parodė, kad D. V. yra jos sugyventinis. Ji apie jo nusikaltimus nieko nežino. Nurodė, kad 2010 m. vasarą, dienos nurodyti negali, kartu su V. važiavo į Kėdainius, nes Kėdainiuose jis turėjo susitikti su kažkokiu draugu. Tą kartą ji su D. buvo Čili picerijoje, esančioje parduotuvėje „Maxima“, kur ir yra autobusų stotis. Būnant picerijoje, D. kažkas paskambino ir jis išėjo pusvalandžiui, tačiau kur ir su kuo jis buvo susitikęs, ji nežino. D. jai apie tai nieko nepasakojo. Tą kartą jie buvo atvykę su D. automobiliu „Ford Esckort“ baltos spalvos. N. L. ji taip pat pažįsta kaip D. draugą, nes ji gyveno gretimame kaime kaip ir D. Kiek jai yra žinoma N. L. atlieką bausmę už nusikaltimą. N. L. jai yra skambinęs kelis kartus ir ieškojęs D., tačiau iš kokio telefono, nurodyti negali.

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti protokolo ( b.l. 5-8, t.2 ) matyti, kad nukentėjusioji I. A. atpažino asmenį Nr. 2, t.y. D. V., kuris 2010-08-04 buvo atvykęs pas ją į namus -Ąžuolytės k., Kėdainių r. ir iš jos paėmė pinigus -6000 litų.

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( b.l. 11-15, t.2 ) matyti, kad D. V. parodė gyvenamąjį namą esantį Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) k., kur iš moteriškės N. L. nurodymu paėmė 6000 litų.

Iš byloje esančios nukentėjusiosios I. A. telefono Nr. telefono (duomenys neskelbtini) įeinančių skambučių išklotinės bei tarnybinių ataskaitų ( b.l. 53,54-66,69-70,71-72 t.1) matyti, kad 2010-08-04, nuo 16, 17 val. iki 18,02 val. į I. A. telefoną skambinta 16 kartų iš telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2010-08-04 laikotarpiu nuo 16,17 val. iki 18,02val. į A. telefono numerį skambinta 16 kartų, bendra pokalbių trukmė 1val. 22 min. 04sek. Nustatyta, kad abonentas kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (celė) MAR10C, t.y. Marijampolėje, telefono kortelė buvo įdėta į telefono aparatą kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kortelės IMSI Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančios Utenos a. VPK Anykščių r. PK kriminalinės policijos pateiktos informacijos matyti (b.l. 140, t.1 ), kad Anykščių PK atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad N. L. bendravo su D. V. telefonu, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančios VĮ „ Regitra“ informacijos matyti, ( b.l. 129, t.1 ) kad D. V. vardu registruotas automobilis „ Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos.

Pagal BK 182 str. 1 d. yra baudžiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji suklydę dėl apgaulės savanoriškai patys perleidžia turtą kaltininkui ar kitam naudos siekiančiam asmeniui manydami, kad šie turi teisę jį gauti. Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu nuo turtinės žalos atsiradimo momento, t.y. nuo momento, kai kilnojamas ar nekilnojamas turtas perėjo iš nukentėjusiojo valdymo į kaltininko ar naudą gavusio trečiojo asmens valdymą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad iš nukentėjusios turtas buvo išviliotas apgaule, t.y. ji melagingai buvo įtikinta, kad jos sūnus sužalojo žmogų, už tai, kad nebūtų informuota sūnaus darbovietės vadovybė, būtina atlyginti žalą, po ko šios apgaulės įtakoje ji savanoriškai perleido savo turtą – 6000 Lt. Veikos objektyvinės pusės požymiai įrodyti byloje išanalizuotais bylos duomenimis, pačių kaltinamųjų visišku prisipažinimu. Nusikaltimas šiuo atveju buvo baigtas nuo momento, kai suklaidinta nukentėjusioji perdavė kaltinamajam D. V. -6000 Lt. Veikos kvalifikavimui pagal BK 182 str. 1 d. neturi lemiamos įtakos kas konkrečiai gavo suklaidinto asmens – šiuo atveju nukentėjusios pinigus, nes sukčiavimas gali būti padaromas siekiant naudos tiek sau, tiek kitiems asmenims. Šiuo atveju nauda suprantama kaip nepagrįstas praturtėjimas. Taigi neabejotina, kad prieš nukentėjusiąją padaryta nusikalstama veika atitinka sukčiavimo, numatyto BK 182 str. 1 d., požymius. Teismas daro išvadą, kad kaltinamieji minėtą nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje. Nustatyta, kad kaltinamieji yra bendravykdytojai, nustatyta, kad jie buvo iš anksto susitarę ir pasiskirstę užduotimis, tai patvirtino patys kaltinamieji. Teismas daro išvadą, kad jų abiejų tyčia buvo nukreipta apgaule įgyti (užvaldyti) svetimą turtą, juos abu jungė veikimo ir sumanymo bendrumas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems kaltinime nurodyta, kad N. L. iš mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambino I. A., tačiau teisme išanalizuotų įrodymų visetu nustatyta, kad N. L. iš mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambino, teismas tikslina minėtą aplinkybę ( BPK 305str,) nes patikslinus minėtą aplinkybę įstatymas nepažeidžiamas, faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, kaltinamųjų teisės nesuvaržomos.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 182 str.1d.

Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusios I. A. 6000 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l.24, t.1), kurį palaiko teisiamojo posėdžio metu pati nukentėjusi ir nukentėjusios atstovė adv. Rima Šmigelskytė tenkintinas pilnai, nes yra pagrįstas, realus, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Civ. ieškinį pilnai pripažįsta ir patys kaltinamieji, todėl civ. ieškinys 6000 Lt dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai, priteistinas iš kaltinamųjų solidariai, nukentėjusios naudai.

Civ ieškinys pareikštas nukentėjusios dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l.24, t.2), kurį palaiko nukentėjusi ir nukentėjusios atstovė adv. Rima Šmigelskytė tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.250str.1d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiai padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250str.2d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamiesiems. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250str.2d. nuostatomis, atsižvelgia į : pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi patyrė dvasinius išgyvenimus, kaip ji pati nurodė ji patyrė dvasinį sukrėtimą gavusi pranešimą apie artimą žmogų, ji taip pat sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų ikiteisminio tyrimo metu, patyrė pažeminimą, jai padaryta nusikaltimu didelė žala, nes lėšos sutaupytos tik iš pensijos, ilgai kauptos santaupos. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas nėra smurtinis. Nustatyta, kad kaltinamųjų turtinė padėtis sunki, jie nedirba, kaltinamasis D. V. išlaiko sūnų. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji yra darbingi (D. V. nustatyta 70 procentų darbingumas, jis pripažintas darbingu b.l.145, t.3). Todėl, teismo nuomone, jų turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jų pačių, taigi, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamųjų turtinė padėtis ir ateityje bus sunki. Be to esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra atsiradusios pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusi pareiškusi civ. ieškinį dėl 6000 Lt turtinės žalos. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiai priteisia iš kaltinamųjų solidariai - 1000 litų , likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Bausmių skyrimo motyvai:

Kaltinamasis D. V. iš Pasvalio r. savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen. charakterizuojamas patenkinamai, nurodant, jog jis yra neįgalus, gyvena su sugyventine, augina nepilnametį sūnų Mantvidą gim. 2009-07-09 (b.l.64,65 t.3);

Kaltinamasis N. L. charakterizuojamas iš Marijampolės PN neigiamai, per bausmės atlikimo laiką 20 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, jam skirta 19 nuobaudų ( b.l.104-105, t.3).

Teismas pripažįsta abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie pilnai prisipažino ir gailisi padarę visas nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. V., atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: kaltinamasis padarė tris tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), nukreiptus prieš įstatymų saugomą nuosavybę, atsižvelgia į sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę: jis teisiamas pirmą kartą, tačiau jo atžvilgiu dar dvi baudžiamosios bylos atiduotos į teismą (teismų LITEKO sistema), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.50, t.3), nedirba ( b.l. t.3), darbo biržoje neregistruotas, VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b.l.62,60, t.3), turi vieną nepilnametį vaiką (b.l.65, t.3), iš pateiktos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno V teritorinio skyriaus sprendimo matyti, kad D. V. nustatyta 70 procentų darbingumo lygis, t.y. jis pripažintas darbingu (b.l.145,t.3); Atsižvelgus į visas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis padarė tris nusikaltimus, nusikalstamos veikos padarytos savanaudiškais motyvais ir tikslais, nors padaryti nusikaltimai priskirti nesunkiems, tačiau visi jie padaryti prieš senyvo amžiaus asmenis, akivaizdu, kad senyvo amžiaus nukentėjusiosioms, iš jų apgaulės būdu paėmus visas jų pinigines santaupas, kurias, kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, jos kaupė iš pensijų, buvo padaryta nemenka žala, kaltinamasis nukentėjusiosioms žalos neatlygino ir nedėjo pastangų ją atlyginti, siekiant įgyvendinti BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, teismas mano, kad vadovaujantis BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri, atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad ne jis buvo minėtų nusikaltimų iniciatorius ,vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, skirtina mažesnė už sankcijų vidurkį. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo šeimoje yra nepilnametis sūnus, kurį jis augina su sugyventine, todėl teismas namo, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai, kaltinamasis prarastų teigiamus socialinius ryšius su savo vaiku, taip pat prarastų galimybę dirbti ir atlyginti žalą nukentėjusiosioms, laiko, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad pirmą kartą teisiamam kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str., numatantį bausmės vykdymo atidėjimą, skiriant įpareigojimus. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo (nes baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, plenarinės sesijos nutartis 2K-P-6/2010).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam N. L. atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: kaltinamasis padarė tris tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), nukreiptus prieš įstatymų saugomą nuosavybę, atsižvelgia į sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Jis teisiamas 4-tą kartą, jo atžvilgiu dar viena baudžiamoji byla atiduota į teismą (teismų LITEKO sistema), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, minėtus nusikaltimus padarė realios bausmės atlikimo metu , jis buvo šių nusikaltimų iniciatorius, t.y. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nesistengia keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, jo padaryti nusikaltimai yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Jis kaltu prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau atsižvelgus į visas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis padarė tris nusikaltimus, nusikalstamos veikos padarytos savanaudiškais motyvais ir tikslais, nors padaryti nusikaltimai priskirti nesunkiems, tačiau visi jie padaryti prieš senyvo amžiaus asmenis, akivaizdu, kad senyvo amžiaus nukentėjusiosioms, iš jų apgaulės būdu paėmus visas jų pinigines santaupas, kurias, kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, jos kaupė ilgą laiką iš pensijų, buvo padaryta nemenka žala, kaltinamasis nukentėjusiosioms žalos neatlygino. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 98,t.3),laisvės atlikimo vietos administracijos charakterizuojamas neigiamai (b.l.104-105, t.3). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41str., bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą – realią laisvės atėmimo bausmę, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti , kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą kaltinamajam už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga skirti realią laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis, tačiau artimą sankcijos vidurkiui. Kaltinamajam sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 64str. 1 d.3 d. paskirta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2008-09-09 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Bausmę kaltinamajam skirtina atlikti PN ( LR BVK 71str.).

Sutinkamai su LR BK 66 str. kaltinamajam D. V. taikytas laikino sulaikymo laikas, įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Sutinkamai su LR BPK 103str.; 105str.1d. 2d.;106 str. iš kaltinamųjų, iš kiekvieno priteistina proceso išlaidos: - po 17,04 Lt (pašto išlaidos), valstybės naudai, bei po 360 Lt (už advokato suteiktas paslaugas nukentėjusioms b.l. 146,t.2), valstybės naudai (valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM , sąskaita Nr. Lt 247300010112394300 AB banke „Swedbank“ banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273str., 297str. 302-303str.

nusprendė:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2010-07-30 apgaule įgijo S. Ž. priklausančius pinigus); BK 182 str. 1 d. (2010-07-31 apgaule įgijo S. I. priklausančius pinigus); BK 182 str. 1 d. (2010-08-04 apgaule įgijo I. A. priklausančius pinigus); ir nubausti jį :

- pagal BK 182 str. 1 d. (2010-07-30 apgaule įgijo S. Ž. priklausančius pinigus) – laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams

- pagal BK 182 str. 1 d. (2010-07-31 apgaule įgijo S. I. priklausančius pinigus) – laisvės atėmimu septyniems (7) mėnesiams

- pagal BK 182 str. 1 d. (2010-08-04 apgaule įgijo I. A. priklausančius pinigus) – laisvės atėmimu aštuoniems ( 8) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63str. 1d.4d. bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems (1) metams ir trims (3) mėnesiams. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 1p. 4 p. 7 p. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymą atidėti dviejų (2) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir iki 2011-06-15 pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bei iki 2013-02-01 atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą nukentėjusioms. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2010-08-27 iki 2010-08-29.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

N. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (2010-07-30 apgaule įgijo S. Ž. priklausančius pinigus); BK 182 str. 1 d. (2010-07-31 apgaule įgijo S. I. priklausančius pinigus); BK 182 str. 1 d. (2010-08-04 apgaule įgijo I. A. priklausančius pinigus ); ir nubausti jį :

- pagal BK 182 str. 1 d. (2010-07-30 apgaule įgijo S. Ž. priklausančius pinigus) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams ir trims(3) mėnesiams.

- pagal BK 182 str. 1 d. (2010-07-31 apgaule įgijo S. I. priklausančius pinigus) - laisvės atėmimu vieneriems (1) metams ir keturiems(4) mėnesiams.

- pagal BK 182 str. 1 d. (2010-08-04 apgaule įgijo I. A. priklausančius pinigus) - laisvės atėmimu vieneriems (1) metams ir penkiems (5) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63str. 1d.4d. bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems (2) metams. Vadovaujantis LR BK 64str. 1d. 3d. bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie 2008-09-09 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (neatlikta bausmės dalis 2011-05-13 yra l/a 3 m. 11 d.), pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę, laisvės atėmimą keturiems (4 )metams trims (3) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-05-13.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Civ. ieškinį dėl 5000 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, priteisti iš nuteistųjų D. V. ir N. L. solidariai nukentėjusios S. Ž. naudai.

Civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistųjų D. V. ir N. L. solidariai - 1000 Lt nukentėjusios S. Ž. naudai, likusioje dalyje civ. ieškinį atmesti.

Civ. ieškinį dėl 4000 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, priteisti iš nuteistųjų D. V. ir N. L. solidariai nukentėjusios S. I. naudai.

Civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistųjų D. V. ir N. L. solidariai - 1000 Lt nukentėjusios S. I. naudai, likusioje dalyje civ. ieškinį atmesti.

Civ. ieškinį dėl 6000 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, priteisti iš nuteistųjų D. V. ir N. L. solidariai nukentėjusios I. A. naudai.

Civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistųjų D. V. ir N. L. solidariai - 1000 Lt nukentėjusios I. A. naudai, likusioje dalyje civ. ieškinį atmesti

Priteisti iš nuteistųjų D. V. ir N. L. proceso išlaidas iš kiekvieno po: 17,04 Lt (pašto išlaidų) – valstybės naudai , bei po 360 Lt (už advokato suteiktas paslaugas nukentėjusioms), valstybės naudai (valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM , sąskaita Nr. Lt 247300010112394300 AB banke „Swedbank“ , banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuteistajam N. L. nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Audra Kriščiūnienė