- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-23
- Bylos Nr.
- I-454-426/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- G. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. R. (H. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. R. skunde teismo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. (15/5-5) 24U-52 „Dėl asmens be pilietybės G. R. (H. R.) Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyvento Europos Sąjungoje panaikinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta laikyti asmenį be pilietybės (2018 m. birželio 28 d. raštu Nr. (15/5-5) 10K-26993 ištaisytą į (duomenys neskelbtini) pilietė) G. R. (H. R.), išvykusią iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), panaikinti jai išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. LT7320999 ir informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą išsiunčiant jai šio sprendimo kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėja nurodo, kad jos sutuoktinis V. R. (V. R.) gyvena (duomenys neskelbtini) nuosavame name. Jam diagnozuota išeminė širdies liga, aterosklerozinė kardiosklerozė, aortos, smegenų arterijų aterosklerozė, arterinė hipertenzija III laipsnio, 2 stadijos cukrinis diabetas, remisijos stadijos lėtinis bronchitas. Dėl šios ligos jis yra ribotai veiksnus, reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba. Pareiškėja nurodo, kad sūnūs, kurie gyveno netoli sutuoktinio ir jį prižiūrėdavo, 2010 metais mirė, todėl ji buvo priversta dažniau lankytis (duomenys neskelbtini) ir padėti savo sutuoktiniui. Skunde aiškina, kad pati taip pat serga, gydosi Lietuvos Respublikoje. Nuo 2000 m. sausio 12 d. paskirta ir mokama invalidumo/netekto darbingumo valstybinė socialinio draudimo pensija, kurią atneša Lietuvos pašto darbuotoja į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Šiame mieste gyvena ir vienintelė dukra V. M. su dukra ir anūke. Su pastarosiomis, pasak pareiškėjos, sieja ypatingai šilti ir draugiški santykiai, jos dažnai lankosi pareiškėjos gyvenamajame name.
Mano, kad nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina jos asmeninius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, todėl Migracijos departamento sprendimas laikyti ją išvykusia iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir panaikinti jai išduotą leidimą nuolat gyventi yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nesutinka su skundu.
Nurodo, kad pareiškėjai buvo išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje LT7320999 (toliau – leidimas nuolat gyventi), kuris galiojo iki 2018 m. kovo 29 d. Buvo nustatyta, kad yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo nuolat gyventi pagrindas, pagal kurį gali būti panaikintas leidimas nuolat gyventi, pareiškėjos bylą išsiuntė Migracijos departamentui sprendimui priimti. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos bylą, nustatė, kad jos gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje deklaruota nuo 1988 m. rugpjūčio 27 d. Tačiau Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką nustatantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas kriterijų, kuriais remiantis nustatoma asmens gyvenamoji vieta, nereglamentuoja.
Pareiškėjai Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas (duomenys neskelbtini) išdavė daugkartinę Šengeno vizą Nr. 002947747, kurios galiojimo laikas – nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. spalio 28 d., buvimo laikas – 90 dienų. Anketoje vizai gauti užsienietės nurodyta gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos duomenimis, gautais 2017 m. balandžio 12 d. Šalčininkų grupėje, pareiškėjai nuo 2000 m. sausio 12 d. paskirta ir mokama invalidumo/netekto darbingumo valstybinė socialinio draudimo pensija.
Įvertinęs Migracijos departamento 2018 m. birželio 20 d. duomenis apie pareiškėjos Lietuvos Respublikos sienos kirtimus, atsakovas nustatė, kad pareiškėja per pastaruosius 12 mėnesių iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos į Lietuvos Respubliką atvyksta tik trumpam, kelioms dienoms.
Įvertinęs pareiškėjos paaiškinime nurodytą informaciją, jos pateiktus dokumentus – leidimą nuolat gyventi (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina pareiškėjos kaip nuolatinės gyventojos (duomenys neskelbtini) statusą, atsakovo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyksta tik trumpam, kelioms dienoms, taip pat nesant duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jos asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ginčijamu sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad ginčijamame sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės, taip pat asmens byloje esantys dokumentai patvirtina Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėja per pastaruosius 12 mėnesių iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos į Lietuvos Respubliką atvykdavo tik trumpam, kelioms dienoms. Atsakovas pažymi, kad pati pareiškėja savo paaiškinimuose patvirtina, kad ji nuolat Lietuvos Respublikoje negyveno, kad ji (duomenys neskelbtini) turi nuolatinio gyventojo statusą ir yra ten deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 2009 metų. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja neginčija ir teismui pateiktame skunde aplinkybės, jog ji negyveno Lietuvos Respublikoje, o gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktiniu. Pasak atsakovo, dėl pareiškėjos gyvenimo ne Lietuvos Respublikoje, t. y. dėl aplinkybės, sudarančios pagrindą panaikinti pareiškėjos leidimą nuolat gyventi, ginčo nėra.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde teigia, kad buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos dėl objektyvių priežasčių. Atsakovas pažymi, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta vienintelė išimtis, kada šiame punkte įtvirtintas laikotarpis (12 mėnesių iš eilės) pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės – tai atvejai, kai leidimas nuolat gyventi užsieniečiui išduodamas Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu ir užsienietis įrodo, kad buvo išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti. Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių aplinkybių nenustatė. Kadangi pareiškėjai nebuvo išduoti leidimai laikinai gyventi kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojai, jos atžvilgiu ši išimtis, atsakovo tvirtinimu, negali būti taikoma. Pažymi, kad kitų išimčių, dėl kurių leidimas nuolat gyventi galėtų būti nenaikinamas, jei užsienietis ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, nei Įstatyme, nei jokiame kitame teisės akte nėra.
Atsakovas dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jos dukra ir anūkė, pažymi, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindas yra imperatyvus, Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėja ilgiau kaip 12 mėnesių negyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Bendrijoje pareiškėjai panaikinamas tuo pagrindu, jog ji gyveno ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Atsakovas pabrėžia, jog ginčijamas sprendimas nereiškia, kad pareiškėja negali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo kitais įstatyme nustatytais pagrindais.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovas neprieštaravo, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo b. l. 8–9), kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Šalčininkų grupė (toliau – Šalčininkų grupė) pareiškėjai išdavė leidimą nuolat gyventi, kuris galiojo iki 2018 m. kovo 29 d. (b. l. 41).
Pareiškėja 2017 m. gegužės 25 d. rašte paaiškino, kad gyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, bet dažnai išvyksta į (duomenys neskelbtini), pagrindinė jos gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (b. l. 39).
Šalčininkų grupėje 2017 m. gegužės 5 d. gautas pareiškėjos 2018 m. gegužės 4 d. paaiškinimas, kuriame ji teigia, kad gyvena Lietuvos Respublikoje, Šalčininkuose, nors kartu nurodo, kad Lietuvoje lankosi rečiau, nes sutuoktinis gyvena (duomenys neskelbtini). Artimiausiu metu ketina Lietuvoje gyventi, čia gauna pensiją. Dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo laiku nesikreipė dėl senyvo amžiaus ir neatidumo. Taip pat nurodė, kad turi leidimą nuolat gyventi (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. liepos 17 d. jos gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. – (duomenys neskelbtini). Kartu su paaiškinimu pareiškėja pateikė 2011 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. KA0002606, galiojantį iki 2015 m. kovo 15 d.; 2016 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) išduotą kelionės dokumentą Nr. PK0001145, galiojantį iki 2021 m. vasario 10 d., kuriame vardas ir pavardė įrašyti kaip H. R. (b. l. 40).
Šalčininkų grupė, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus ir nustačiusi, kad yra Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo nuolat gyventi pagrindas, pagal kurį gali būti panaikintas leidimas nuolat gyventi, pareiškėjos bylą išsiuntė Migracijos departamentui sprendimui priimti.
Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 55 straipsnio 4 dalimi, laikė pareiškėją išvykusią iš Lietuvos Respublikos ir panaikino jai leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinime nurodytą informaciją, jos pateiktus dokumentus – leidimą nuolat gyventi (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina R. R. kaip nuolatinės gyventojos (duomenys neskelbtini) statusą, nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyksta tik trumpam, kelioms dienoms, nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jos asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje (b. l. 66–67).
Pareiškėja ginčija Sprendimą iš esmės argumentuodama tuo, kad Lietuvoje gyvena jos dukra ir anūkė, o ji gauna pensiją.
Pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės nėra aiškios ir nuoseklios, t. y. teigia, kad pagrindinė jos gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau pati pripažįsta, kad į Lietuvos Respubliką atvyksta vis rečiau, nurodo, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Tokius duomenis nustatė ir atsakovas. Taip pat nustatė, kad G. R. Lietuvos Respublikos sieną kirto (2018 m. birželio 20 d.) per pastaruosius 12 mėnesių iki Sprendimo priėmimo dienos į Lietuvos Respubliką atvyksta tik trumpam, kelioms dienoms (b. l. 54–58). Taigi, jos nurodyta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), tai užfiksuota (duomenys neskelbtini) išduotame leidime nuolat gyventi (b. l. 59–61).
Pareiškėjai buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsakovas konstatavo, kad egzistavo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos aplinkybės, kad leidimas būtų panaikintas. Remiantis minėta Įstatymo nuostata, leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą. Taigi ši norma įtvirtina užsieniečiui pareigą Lietuvos Respublikoje gyventi nuolat.
Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnis). Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Taigi, atsakovas Sprendime tinkamai, remdamasis minėtomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, įvertino pareiškėjos nuolatinio gyvenimo statusą, kadangi tokių nuostatų Įstatymas nereglamentuoja.
Pažymėtina, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta išimtis, nustatanti, jog, jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8-1 punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės. Pareiškėjai leidimas nuolat gyventi nebuvo išduotas šiuo pagrindu.
Teismo vertinimu, atsakovo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja per pastaruosius 12 mėnesių iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos į Lietuvos Respubliką atvykdavo tik trumpam ir keletui dienų ir savo paaiškinimuose patvirtino, jog nuolat Lietuvos Respublikoje negyveno ir (duomenys neskelbtini) turi nuolatinio gyventojo statusą, kur ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 2009 metų. Pareiškėja iš esmės ir neginčijo nustatytų aplinkybių, jog negyveno Lietuvos Respublikoje, o gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktiniu. Nurodo, jog jį tenka slaugyti dėl sveikatos problemų. Taigi, pareiškėjos gyvenimo ne Lietuvos Respublikoje aplinkybės neginčytinai nustatytos ir tai yra pagrindas panaikinti jos leidimą nuolat gyventi. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl Lietuvoje gyvenančios dukros ir anūkės, gaunamos pensijos, nepaneigia anksčiau atsakovo nustatytų aplinkybių.
Konstatuotina, kad atsakovas tinkamai įvertino nustatytas faktines aplinkybes ir, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėja turi teisę kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstatyme nustatyta tvarka, kaip ji teigia, dėl santykių su dukra ir anūke, gyvenančių Lietuvoje, palaikymo.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimą, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. R. (H. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.