Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-19 · Byla Nr. N-146-981-08

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-19
Bylos Nr.
N-146-981-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Kategorijos
  • 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-146-981/08Procesinio sprendimo kategorija 40.1.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutarimo J. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilnius apskrities VMI ) vyr. specialistas 2006 m. lapkričio 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. N. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje už tai, kad jis būdamas UAB „Lanreta“ direktoriumi pagal savo pareigas neužtikrino, kad visa darbuotojams išmokama darbo užmokesčio suma būtų apskaitoma įmonės buhalterinėje apskaitoje, t.y. staliui montuotojui A. S. nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 rugpjūčio 22 d. išmokėta iš viso 26506,92 Lt darbo užmokesčio, neapskaityto bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose; staliui montuotojui A. K. nuo 2005 rugpjūčio 23 d. iki 2006 rugpjūčio 22 d. bendrovė išmokėjo 28500 Lt darbo užmokesčio, neapskaityto bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose; staliui montuotojui nuo 2005 rugpjūčio 23 d. iki 2006 rugpjūčio 22 d. bendrovė išmokėjo 28500 Lt darbo užmokesčio, neapskaityto bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose.

II.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 7 d. nutarimu nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. N. kaltės pagal ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalį nepripažino. Paaiškino, kad A. S., A. K. ir M. K. buvo atleisti iš darbo už girtavimą ir negrąžino įrankių, todėl buvo kreiptasi į policiją. Dėl nurodytų aplinkybių J. N. teigia, kad minėti asmenys iš keršto kreipėsi į Vilnius apskrities VMI, nurodydami, kad įmonėje „Lanreta“ mokami pinigai „vokeliuose“. A. S. ir M. K. nubausti pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį. Šie asmenys grasino, kad jei nebus atsiimtas pareiškimas iš policijos, tai jie kreipsis į VMI.

Vilnius apskrities VMI atstovė paaiškino, kad 2006 m. lapkričio 15 d. įmonėje „Lanreta“ patikrinimo metu buvo apklausti minėti darbuotojai bei patikrinti kasos dokumentai, darbo laiko apskaitos dokumentai. Apklausti darbuotojai paaiškino, kad gaudavo atlyginimą „vokeliuose“. Šiuos atlyginimus mokėdavo įmonės projektų vadovas V. P. Už šį neoficialų darbo užmokestį jie nepasirašė.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad jis įmonėje „Lanreta“ dirbo montuotoju, už darbą dalis atlyginimo jam buvo pervedama į kortelę, o kitą dalį mokėdavo V. P. neoficialiai atveždamas juos į jų darbo vietą, t.y. į objektą, už šią atlyginimo dalį jis, t.y. A. K. nepasirašydavo. Į VMI kreipėsi dėl to, kad jam išeinant iš darbo nebuvo sumokėta apie 3000 Lt neoficialaus atlyginimo.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas M. K. parodė, kad jam pagal darbo sutartį su UAB „Lanreta“ buvo pažadėta mokėti minimalų atlyginimą, o kitą dalį už padarytą darbą. Oficialus darbo užmokestis buvo pervedamas į kortelę, o kitą dalį pinigų mokėdavo darbų objekte, o kartais administracinėse patalpose V. P., pasirašyti už gautus pinigus neprašydavo. Dėl neoficialiai mokamų atlyginimų jie kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją kitą dieną po atleidimo iš darbo, tačiau jiems buvo paaiškinta kreiptis į VMI, kur po to ir kreipėsi.

Iš liudytojo A. S. parodymų, duotų 2007 m. kovo 6 d. teismo posėdyje (b.l. 119) teismas nustatė, kad jis UAB „Lanreta“ dirbo langų montuotoju. Į kortelę jam buvo pervedama 500-600 Lt atlyginimo, o kitus pinigus gaudavo „vokeliuose“. Šiuos pinigus mokėdavo vadybininkas Viktoras administracinėse patalpose arba objekte. Kadangi išeinant iš darbo jam ir kitiems nebuvo išmokėti atlyginimai, bei dėl to, kad dėl jų negrąžintų įrankių UAB „Lanreta“ kreipėsi į policiją, jie nutarė kreiptis į VMI.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. N. bei jo atstovas teigia, kad atlyginimai A. S., A. K. ir M. K. buvo mokami tik oficialiai, o jie dėl mokėjimo vokeliuose kreipėsi siekdami atkeršyti, nes buvo atleisti iš darbo už darbo drausmės pažeidimus, šių asmenų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, todėl minėtų liudytojų parodymais vadovaujasi. Teismas nutarė nesivadovauti liudytojų T., V. bei K. parodymais, duotais 2007 m. kovo 6 d. teismo posėdyje, nes jų parodymai dėl neoficialiai išmokėtų atlyginimų A. S. bei A. K. ir M. K., kadangi jie apie minėtus faktus nieko nežino. Remdamasis ištirtais įrodymais teismas padarė išvadą, kad neoficialūs atlyginimai už darbą A. S., A. K. bei M. K. buvo mokami.

Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.Iš administracinėje byloje esančių darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių nuorašų teismas nustatė, kad darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas kas mėnesį, taigi kiekvienas darbo užmokesčio neįtraukto į darbo užmokesčio apskaitos dokumentus faktas yra savarankiškas pažeidimas, todėl šiuo atveju esant tęstiniam pažeidimui nuobaudos skyrimo terminas 6 mėnesiai nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Kadangi pažeidimas paaiškėjo tik VMI atlikus atitinkamą tyrimą ir surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, laikytina, kad pažeidimas paaiškėjo 2006 m. lapkričio 15 d. Teismas konstatavo, kad atsižvelgus į tai, jog šiuo metu nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, administracinė nuobauda J. N. negali būti skiriama. Todėl teismas, vadovaudamasis ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą J. N., dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje nutraukti, pasibaigus iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ATPK 35 straipsnyje nurodytiems terminams.

III.

J. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutarimą nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Žemesnės instancijos teismas

Teigia, jog byloje nustačius, kad yra pasibaigęs patraukimo atsakomybėn senaties terminas, teismas gali bylą nutraukti remdamasis vien šiuo pagrindu. Kadangi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2007 m. lapkričio 7 d. nutarime konstatavo, kad neoficialūs atlyginimai A. S., A. K. ir M. K. buvo mokami, apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir mano, kad byla turėjo būti nutraukta nesant pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, sudėties. Apeliantas teigia, kad remiantis liudytojų A. S., A. K. ir M. K. parodymais pagrįsti jo kaltės dėl darbo užmokesčio, neapskaityto bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, negalima, nes minėti asmenys buvo atleisti iš bendrovės už girtavimą, pagal bendrovės pareiškimą jų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės turto pasisavinimo ir 2007 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas dėl minėtų asmenų priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Pasak apelianto, minėti asmenys kreipėsi į VMI keršydami bendrovei. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų T., V. bei K. parodymais, nors minėti asmenys žino ir patvirtino, jog darbo užmokestis, neapskaitytas bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, bendrovėje nebuvo mokamas.

Atsiliepimas

Vilnius apskrities VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai įvertinęs įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovės darbuotojams A. S., A. K. bei M. K. už darbą buvo mokami neoficialūs atlyginimai. Kadangi iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigė ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai, teismas pagrįstai neskyrė J. N. baudos už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, ir administracinę bylą nutraukė vadovaudamasis 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinės nuobaudos skyrimo terminai nustatyti ATPK 35 straipsnyje. Pirmojoje straipsnio dalyje pateikta taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos taikytinas esant tebedaromam trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui. Paaiškėjus buvusiam teisės pažeidimui, turi būti laikomasi taisyklės, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos (Administracinių teismų praktika 4, p. 62). ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis) ne kartą yra konstatavęs, kad ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo, t. y. darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimo pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus. Tai nėra trunkamasis pažeidimas, nes padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio išmokėjimu. Iš 2006 m. lapkričio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad J. N. buvo kaltinamas mokėjęs darbo užmokestį, neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus, 3 darbuotojams (A. S., A. K. bei M. K.) laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 rugpjūčio 22 d. Taigi paskutinio teisės pažeidimo padarymo diena nagrinėjamoje byloje laikytina 2006 rugpjūčio 22 d. ir nuo šios datos turi būti skaičiuojamas terminas administracinei nuobaudai skirti. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ja laikant 2006 m. lapkričio 15 d., t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolo J. N. surašymo dienos, ATPK 35 straipsnio nuostatas aiškino ir taikė neteisingai. Šis terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2006 rugpjūčio 22 d. atsižvelgiant į byloje esančią 2007 m. vasario 20 d. nutartį (b.l.109), kuria pirmosios instancijos teismas, teisingai skaičiuodamas terminus administracinei nuobaudai skirti (nuo 2006 rugpjūčio 22 d.), vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, administracinės nuobaudos skyrimo J. N. terminą buvo pratęsęs 6 mėnesiams, t.y. iki 2007 m. rugpjūčio 22 d. Apelianto skundžiamo nutarimo priėmimo dieną (2007 m. lapkričio 7 d.) ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti ir šio straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka pratęsti terminai administracinei nuobaudai skirti jau buvo pasibaigę. Ši aplinkybė daro administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Todėl teismas nebeturėjo teisinio pagrindo bausti J. N. ir skirti jam administracinę nuobaudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, taip pat neturėjo pagrindo nutraukti šią bylą nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu, o privalėjo administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną nutraukti taikydamas ATPK 250 straipsnio 7 punktą. Todėl pirmosios instancijos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutarimas, nors yra priimtas neteisingai skaičiuojant terminą administracinei nuobaudai skirti, tačiau administracinės bylos teisena, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, nutraukta pagrįstai.

Konstatavus, kad yra aplinkybės, darančios administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną negalimą, apeliacinio skundo argumentų nagrinėjimas neturi teisinės prasmės.

Tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą nėrapagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. N. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius