Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Nelei Mištautienei, Jūratei Verseckienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, gynėjams Vidai Kabečienei, Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiajai L. P., nepilnamečio kaltinamojo atstovei pagal įstatymą N. K., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Vygintui Aukštuoliui, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viengungis, išsilavinimas 10 klasių, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau 2009-03-12 nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. pagrindu, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., padarymu; A. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viengungis, 11 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teismo 2010-06-23 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. pagrindu, teistas 1 kartą, - 2010-11-24 Kauno miesto apylinkė teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 1 metams įpareigojant tęsti mokslus, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str.2d., padarymu, nustatė: A. M. K. padarė plėšimą, o D. B. – vagystę. A. M. K. 2010 m. lapkričio 6 d. apie 14 val. buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje, tyčia sudavė smūgius į veidą nukentėjusiajai L. P., padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, nosies kaulų lūžimu, poodines kraujosruvas kairio žasto srityje, kairio peties srityje, kairėje šlaunyje, dešinėje šlaunyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir smurto panaudojimo metu pagrobė svetimą nukentėjusiosios L. P. turtą, - 3 litus, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. D. B. 2010 m. lapkričio 6 d. apie 14 val. 20 min. pro atidarytas duris įsibrovė į nukentėjusiosios L. P. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą turtą, - 10 litų vertės nukentėjusiosios L. P. kompaktinę plokštelę, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Nusikaltimai įrodyti teisiamajame posėdyje ištirtais pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiosios L. P. parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada. Abu kaltinamieji dėl aprašytų nusikaltimų kaltais prisipažino. Ikiteisminio bylos tyrimo metu kaltinamųjų veikos buvo kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., dėl tokio jų nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisiamojo posėdžio metu jie kaltais neprisipažino. Teismas toliau aprašomų įrodymų pagrindu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 str. 4 d. nustatyta tvarka kaltinamųjų veikas perkvalifikuoja: kaltinamojo A. M. K. veiką kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., D. B. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Surinkti įrodymai ir jų analizė. Kaltinamasis A. M. K. parodė: 2010 m. lapkričio mėn., galėjo būti ir 6 d., apie pietus buvau su D. B. kieme. Jis gyvena toje pačioje laiptinėje. Ėjome namo, namo pirmame aukšte sutikome kaimynę nukentėjusiąją L.. Teta L. paprašė parvesti ją namo iki antro aukšto. Abu ją vedėme. Antrame aukšte ji pradėjo ant manęs šaukti mano pravarde „Š.“. Ji pradėjo mano mamą negražiai vadinti, mane pravardžiuoti, aš supykau ir jai spyriau kokius tris kartus. L. nukrito ant laiptų. Į jos butą aš nebuvau įėjęs. Palikau ją gulinčią laiptinėje. Pirmą kartą D. B. buvo kartu. Po 20 min. ėjome pažiūrėti, ar L. yra namie, prie buto jos jau nebuvo, bet jos buto durys buvo praviros. Tada D. B. įėjo į jos butą ir paėmė kompaktinę plokštelę. Daugiau jokių kitų daiktų, kurie išvardyti kaltinime aš nemačiau. Aš tuo momentu buvau į išėjęs lauką, nestovėjau visą laiką laiptinėje. Kompaktą mačiau, kai D. B. jį į lauką išsinešė, jis pats pasakė, kad buvo pas L. bute ir pasiėmė plokštelę. Pripažįstu civilinį ligonių kasos ieškinį. Prieš įvykį bendravome su nukentėjusiąja normaliai. Ji nesinešė nieko rankose, kai padėjome užlipti į antrą aukštą. Vedėme kartu su D. B., palikome antrame aukšte gulėti ją. B. nemušė nukentėjusiosios, jis filmavo su savo mobiliuoju telefonu, kai aš ją mušiau. Nieko iš anksto nesitariau su D. B.. Aš spyriau tris kartus į galvą nukentėjusiajai, o D. B. filmavo ir juokėsi. Nukentėjusioji buvo neblaivi, aš buvau blaivus. Paėmiau tris litus, mušimo metu iškritusius iš nukentėjusiosios drabužių, išleidau juos savo reikmėms. Nukentėjusioji įvykio metu gulėjo tarp pirmo ir antro aukšto ant laiptų, todėl D. B. paprašė manęs padėti ją parvesti iki antro aukšto. Po to abu išėjome į kiemą, po kiek laiko grįžome į laiptinę, - ėjome į savo namus, esančius joje. D. B. užėjo į nukentėjusiosios butą, - jos buto durys buvo praviros. Ką ten darė D. B., nežinau, tačiau po to mačiau jo rankose kompaktinę plokštelę. Nesitariau su juo daryti vagystę. Atsiprašiau nukentėjusiosios po įvykio, mama atlygino jai už vaistus, davė nukentėjusiajai pinigų. Gailiuosi nusikaltęs, šiuo metu mokausi, daugiau nusikaltimų nesu padaręs. Kaltinamasis D. B. parodė: 2010 m. lapkričio mėn., gal ir 6 d. apie pietus, viskas vyko taip, kaip parodė A. M. K.. Abu radome nukentėjusiąją gulinčią tarp pirmo ir antro aukšto. Ji buvo stipriai neblaivi, paprašė mūsų ją parvesti namo. Aš mačiau, kaip K. sudavė smūgius nukentėjusiajai, dėl to nesitarėme, aš tik filmavau mobiliajame telefone įrengta kamera. Toks mano įprotis. Vėliau įrašą ištryniau. Palikome nukentėjusiąją gulinčią antrame aukšte. Ji rankoje turėjo raktus. Grįžome po 20 min.,- aš ir K. gyvename toje pačioje laiptinėje, tik 6 aukšte kaip nukentėjusioji. Nukentėjusiosios buto durys buvo praviros. Pamačiau kompaktinę plokštelę pro praviras duris. Įėjau į nukentėjusiosios butą ir paėmiau ją. Nematė nukentėjusioji, kad buvau įėjęs į butą, nesitariau su K., kad įeisiu į nukentėjusiosios butą ir pagrobsiu kompaktinę plokštelę. Jokių kitų nukentėjusiosios daiktų neėmiau ir jų nemačiau. Atsiprašau nukentėjusiosios. Nukentėjusioji L. P. parodė: D. B. gyvena 6 aukšte, o K. 8 aukšte toje pačioje bendrabučio laiptinėje, kurioje gyvenu ir aš. 2010-11-06 buvau neblaivi. Buvau sustojusi tarp pirmo ir antro aukšto, bet aš jų neprašiau padėti man pareiti namo. Gal kažką praeinat pro juos ir pasakiau, nepamenu, K. mamos pavardė anksčiau buvo Š., galėjau K. pavadinti Š. ar pacuku. Nieko aš nesinešiau su savimi, neturėjau ir pinigų. Taip išeina, kad jie vedė mane iki buto. Mano draugas buvo išvažiavęs apsipirkti, jis grįžęs rado betvarkę namie. Kas ją padarė aš savo akimis nemačiau. Aš atėjusi į butą atsiguliau į lovą, buvau kruvina. Vieną kartą laiptinėje mačiau, kad K. sudavė, o paskui aš užsidengiau rankomis galvą ir po to nemačiau, kas sudavė smiūgius. Aš praradau sąmonę. Į butą patekau, kai atgavau sąmonę, į butą „nušliaužiau“ pati, galėjau po to palikti praviras buto duris. Nežinau, kiek laiko aš buvau praradusi sąmonę. Kas paėmė daiktus nemačiau. Kompaktinė plokštelė buvo mano sūnaus, ji dingo po įvykio, tačiau nemačiau, kas ją paėmė, jos kaina 10 litų, ieškinio nereiškiu, nes K. mama man atlygino žalą už gydymosi išlaidas. Nežinau, kas suniokojo virtuvę. Grįžęs namo mano draugas R. A. ją sutvarkė. Aš jam pamelavau, kad prieš jam ateinant jau buvo atvykusi greitoji pagalba ir policija. Į policiją ir gydytojus kreipiausi po penkių dienų. Prašau švelninti kaltinamiesiems skiriamas bausmes. Liudytojas R. A. parodė: nukentėjusioji L. P. yra mano draugė. 2010-11-06 apie 16 val. grįžau namo. Buto durys buvo praviros. Aš įėjau į virtuvę, ji buvo išterliota su kremu, nagų laku, stalčiai atidaryti, viskas suversta. Savo akimis aš nemačiau, kas taip padarė. Aš paskui radau nukentėjusiąją gulinčią lovoje, kruviną. Norėjau kviesti greitukę, bet L. pamelavo man, kad jau buvo atvykusi greitoji ir policija, tik jos nevežė. Ji man pamelavo, o aš patikėjau. Vėliau ji kreipėsi į policiją. Liudytoja A. K. parodė: nepamenu tiksliai visko. Pas nukentėjusiąją namie aš nebuvau, nemačiau, kad D. B. turėtų kompaktinę plokštelę. 2010-11-06 paskambino B., susitikome su K. ir juo. B. pasakojo, kad K. spyrė nukentėjusiajai į galvą. K. su B. buvo kartu, kai susitikome. Negirdėjau, kad B. būtų sakęs, kad jis spirtų. Gavau informaciją iš B., kad K. nukentėjusiąją sumušė. Liudytojas Ž. M. parodė, kad apie įvykį žino tik iš G. A. ir D. B. žodžių, kurie po įvykio papasakojo, kad A. M. K. sumušė nukentėjusiąją L. P.. Apie turto pagrobimą niekas nieko nekalbėjo. Liudytoja G. A. parodė, kad apie įvykį žino tik iš D. B. SMS žinutės ir jo žodžių. Žino, kad A. M. K. sumušė nukentėjusiąją L. P.. Apie turto pagrobimą niekas nieko nekalbėjo. Kaltinamieji kalti šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytos veikos padarymu ir baustini. Veikų kvalifikavimas. Kaltinamojo A. M. K. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., - nustačius svetimo turto pagrobimo faktą bei aplinkybę, kad kaltinamasis fizinio smurto, kurį naudojo prieš nukentėjusiąją L. P., metu užvaldė svetimą nukentėjusiosios turtą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis pradėjo naudoti smurtą prieš nukentėjusiąją dar neturėdamas tikslo pagrobti nukentėjusiosios turtą, tačiau pagrobė jos turtą jo naudojamo smurto metu iš nukentėjusiosios drabužių iškritus trims litams. Iš pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji buvo sumušta bendro naudojimo laiptinėje, ne bute. Tuo metu ji lipo laiptais, tačiau duris ji pati atsidarė tik po to, kai atgavo sąmonę, ir pati „nušliaužė“ į lovą, niekas jos į lovą nenutempė. Duris galėjo palikti atviras. Kas bute išmėtė ar iš buto pagrobė maisto produktus ir kitus daiktus, ji nematė. Pačios nukentėjusiosios parodymų ir kitų surinktų ir aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad įvykis (plėšimas) buvo ne bute, o bendro naudojimo laiptinėje. Surinktų įrodymų viseto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246 str. 4 d. tvarka kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. Kaltinamojo D. B. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., - nustačius svetimo turto pagrobimo faktą bei aplinkybę, kad kaltinamasis svetimą turtą pagrobė, įsibraudamas į nukentėjusiosios L. P. butą. Teismas konstatuoja, kad nėra surinktą jokių įrodymų, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu būtų panaudojęs smurtą ar susitaręs su A. M. K. ją apiplėšti. Jis matė, kad A. M. K. laiptinėje sumušė nukentėjusiąją L. P., kuri liko gulėti laiptinėje ties savo buto durimis. Praėjus maždaug 20 min. po įvykio jis iš kiemo kartu su A. M. K. lipdamas laiptais laiptinėje, kuriame gyvena nukentėjusioji, jis pats ir A. M. K., pamatė praviras nukentėjusiosios buto duris ir pro jas pamatė kompaktinę plokštelę, kurią nusprendė pagrobti. Su A. M. K. dėl to nesitarė. Įėjo į butą, paėmė kompaktinę plokštelę. Surinktų įrodymų viseto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso tvarka kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Dėl bausmių. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatoma. Atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jie prisipažįsta padarę šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje aprašytas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis A. M. K. nusikaltimą padarė, būdamas nepilnametis. Dėl šios aplinkybės jo atžvilgiu taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatos. Čia aprašomą nusikaltimą jis padarė, prieš priimant apkaltinamąjį nuosprendį ankstesnėje byloje, po to daugiau nusikalstamų veikų nepadarė, mokosi. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kartu darant išvadą, kad paskirtos bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo, atidedant bausmės vykdymą. Laisvės atėmimo bausmės trukmė parenkama atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat į nukentėjusiosios prašymą skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę. Kaltinamasis D. B. nusikaltimą padarė po to, kai 2009 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 93 str. pagrindu. Teismas, atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., - laisvės apribojimas. Dėl civilinio ieškinio. Kaltinamasis A. M. K. pripažįsta 388 litų 84 ct dydžio Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį, jis įrodytas ir tenkintinas. Kaltinamojo D. B. atžvilgiu procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 str. pagrindu, - nenustačius aplinkybių, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. Kartu teismas konstatuoja, kad civilinio ieškinio dėl 10 litų vertės kompaktinės plokštelės, kurią pagrobė D. B., byloje nėra. Kaltinamasis A. M. K. šiuo metu yra pilnametis, todėl kardomoji priemonė atidavimas tėvams prižiūrėti panaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 138 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.-307 str., nusprendžia: A. M. K.: pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., ir skirti bausmę laisvės atėmimą 10 mėn. (dešimčiai mėnesių); pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. bausmę subendrinti su bausme, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendžiu, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams ir šešiems mėnesiams); pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę,- elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį tuo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p.) Nustatyti, kad įpareigojimas būti namuose netaikomas moksleivių atostogų metu. Patenkinti civilinį ieškinį: priteisti Valstybinei ligonių kasai iš A. M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 84 ct (388 Lt 84 ct). D. B.: pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2d., ir skirti laisvės apribojimo bausmę 1 m. (vieneriems metams); pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p., 3 p. įpareigoti D. B. bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Kaltinamojo D. B. atžvilgiu procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 str. pagrindu. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento palikti kaltinamiesiems kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti. Panaikinti kaltinamajam A. M. K. paskirtą kardomąją priemonę atidavimą tėvams prižiūrėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 138 str.). Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.TeisėjasRimantas Sipavičius