Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Mindaugas Martinaitis Baudž. byla Nr. 1A–352-174/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.4.6.8.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.14. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2009 m. spalio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendžio, kuriuo J. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir dviem mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš J. P. priteista nukentėjusiajai J. I. L. 858 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Priteista iš J. P. nukentėjusiajai J. I. L. jos turėtos 2 400 Lt išlaidos už advokatų suteiktą teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų, dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnyje nurodytų padarinių, tai yra J. P. nuteistas už tai, kad 2007-09-22, apie 13.30 val., Klaipėdos rajone, sodininkų bendrijoje „Dituva“, (duomenys neskelbtini), J. I. L. priklausančiame sklype iš asmeninių paskatų ir įprastinio užsitęsusio buitinio konflikto metu, tai yra J. I. L. metant piktžoles nuo savo sklypo ant J. P. sklypo, kurias, jos manymu, J. P. buvo sumetęs į jos teritoriją, pastarasis priėjo prie J. I. L. ir tyčia dūrė su šake jai į pilvą, tačiau J. I. L. sugriebusi už šakės metalinių pirštų, nugriuvo ant žemės. Tuo metu J. P. nedelsdamas prispaudė ją prie žemės su rankose laikytu šakės kotu, siekdamas atremti galimą pasipriešinimą, po to, atsisėdęs ant gulinčios J. I. L. , tyčia kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajai į veidą, tuo padarydamas galvos ir veido sumušimą ir minkštųjų audinių paburkimą, poodines kraujosruvas ant dešiniojo smilkinio, kaktos kairėje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos dešinėje ir muštine žaizda iš gleivinės pusės, apatinės lūpos gleivinės įtrūkimą, viršutinių 12-11-21-22 dantų sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą ant dešinės plaštakos III piršto naginės dangos, kairės plaštakos II piršte, dešinio dilbio išoriniame paviršiuje, dešinio kelio sąnario vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiajame dilbyje, smulkius paviršinius nubrozdinimus ant pakrūtinio, šiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl to J. I. L. ilgai sirgo, bet jai nebuvo BK 135 straipsnyje nurodytų padarinių.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad liudytojas R. M. , išgirdęs kaimynės J. I. L. pagalbos šauksmą, nubėgo į jos sklypą ir pamatė, neva jis (J. P. ) šake prispaudęs J. I. L. prie žemės rankomis smūgiavo jai į galvą. Tačiau apklausiamas teisme liudytojas R. M. teigė nematęs, jog jis (J. P. ) būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajai, tik matė jį gulintį ant J. I. L. . Tokie liudytojo R. M. parodymai užfiksuoti ir akistatos tarp jo (J. P. ) ir R. M. protokole. Todėl apeliantui neaišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas R. M. parodymuose nurodo kitokias aplinkybes.

Teismas nuosprendyje nurodė, jog apklausiamas ekspertas R. P. kategoriškai atmetė jo (J. P. ) nurodytą versiją, kad veido lūpos bei dantys buvo sužaloti griuvimo metu. Tačiau apeliantas pažymi, jog ekspertas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokia versija surašant specialisto išvadą tirta nebuvo, ir nurodė, kad tokie sužalojimai gali atsirasti griūvant, tik suabejojo dėl lūpos sužalojimo teigdamas, kad tokiai išvadai padaryti būtų reikalinga apžiūrėti pagalį. Be to, ekspertas papildomai paaiškino, kad J. I. L. nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas išimtinai pagal medicininius dokumentus, kuriuose J. I. L. galvos smegenų sutrenkimas nustatytas 2007-10-02, tai yra praėjus net 10 dienų po įvykio. Pirminiuose medicininiuose dokumentuose (iš jų ir neurologo) duomenų apie galvos smegenų sutrenkimą nėra. Tik vėliau išimtinai pagal reguliarius nukentėjusiosios žodinius nusiskundimus, kad ją pykina, gydytojas nustatė J. I. L. galvos smegenų sutrenkimą. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog 2007-09-22 J. I. L. griūdama patyrė galvos smegenų sutrenkimą, o jeigu toks sužalojimas ir buvo padarytas, tai nėra jo veiksmų pasekmė, nes jis, siekdamas išvengti kitų sužalojimų, tik norėjo ištraukti lazdą iš J. I. L. rankų, o pastaroji traukdama lazdą iš jo rankų neišlaikiusi pusiausvyros griuvo ant nugaros, kartu nutempė ir jį.

Teismas priimdamas nuosprendį taip pat rėmėsi duomenimis, gautais ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus J. I. L. rūbus – džinsines kelnes ir megztinį, ant kurių neva aptiktos dėmės, panašios į kraują. Tačiau apeliantas pažymi, kad šie rūbai buvo pateikti tik 2008-05-23, tai yra praėjus daugiau negu pusei metų nuo įvykusio konflikto, be to, tyrimo metu nebuvo tirta, ar ant rūbų iš tiesų buvo kraujo, jei taip, kieno jis. Nuteistasis J. P. teigia, kad konflikto metu jis J. I. L. su šake į pilvą nedūrė ir jos megztinio nesugadino. Aiškina, kad jeigu jis būtų dūręs nukentėjusiajai į pilvą ir taip sugadinęs jos vilkėtą megztinį, ant kurio liko kraujo dėmės, po įvykio J. I. L. apžiūrėję medikai būtų nustatę pastarosios pilvo sužalojimus, tačiau iš medicinos įstaigos išrašų matyti, kad pristatyta į ligoninę J. I. L. visiškai nesiskundė pilvo skausmais, duomenų, kad jai pilve buvo padaryta durtinė žaizda, medicininiuose dokumentuose nėra. Šios prieštaringos aplinkybės leidžia abejoti J. I. L. parodymų vientisumu ir teisingumu.

Teismas teigiamai vertino tik J. I. L. pusėje buvusių liudytojų parodymus, dėl neaiškios priežasties kritiškai nevertino liudytojos R. S. , kuri yra nukentėjusiosios sesuo, parodymų, kuri nurodė visiškai priešingas nei tyrimo metu nustatytos aplinkybės.

Be to, apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo iš dalies patenkino ir J. I. L. ieškinį ir priteisė jai 858 Lt turtinei žalai atlyginti. Prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad teismas padarė išvadą, jog J. I. L. išleido 468 litus medikamentams, nuotraukoms, kopijoms ir pan. Tačiau minėtos išlaidos, apelianto teigimu, yra nepagrįstos, nes nukentėjusioji prašė priteisti ir tokias išlaidas, kurios nebuvo būtinos, pavyzdžiui, išlaidas už 2 vienetus fotonuotraukų. Teismas nesiaiškino, kokios nuotraukos buvo daromos ir ar jos susijusios su byla. Be to, teismas priteisė dalį J. I. L. turėtų išlaidų už ozonoterapiją ir gydymą lazeriu, nors konstatavo, jog šias išlaidas patvirtinančių dokumentų ieškovė nepateikė ir neįrodė, kad minėtos procedūros buvo būtinos. Taigi teismas nustatęs, kad ši turtinės žalos dalis neįrodyta, turėjo ieškinį atmesti, tačiau nepagrįstai iš dalies patenkino nukentėjusiosios reikalavimą.

Taip pat negalėjo būti priteistas žalos atlyginimas už tariamai sugadintus rūbus. Ieškovė nepateikė dokumentų apie minėtų rūbų įsigijimą, jų vertę, be to, nebuvo pateikti įrodymai, kad rūbai buvo sugadinti 2007-09-22. Kaip minėta, rūbai apžiūrai buvo pateikti praėjus daugiau nei pusei metų po įvykio, be to, neaišku, ar apžiūrai buvo pateikti būtent tie rūbai, kuriais vilkėjo J. I. L. 2007-09-22, todėl teismas be pagrindo tenkino ieškovės reikalavimą dėl neva sugadintų rūbų vertės atlyginimo.

Atsikirtimuose apeliacinį skundą nukentėjusioji J. I. L. prašo nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendį.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl kaltės

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai J. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis smurto prieš J. I. L. nevartojo, jos nemušė, šį jo teiginį paneigia byloje surinkti, teismo ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad J. P. kaltė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl J. I. L. sumušimo ir nesunkaus jos sveikatos sutrikdymo yra neabejotinai įrodyta nukentėjusiosios Janės I. L. , liudytojų R. M. , V. M. , R. S. , Romualdo P. P. , J. P. parodymais, specialisto išvada.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, remdamasis tik nukentėjusiosios J. I. L. prieštaringais parodymais, neatitinka tikrovės. Nukentėjusioji J. I. L. įvykio dieną iš karto po įvykio telefonu pranešė policijos pareigūnams, kad jai reikalinga medikų pagalba (t. 1, b. l. 83). Tą pačią dieną J. I. L. greitosios medicininės pagalbos automobiliu buvo pristatyta į Klaipėdos universitetinę ligoninę, medikams nurodė, kad ją sumušė sodo kaimynas (t. 2, b. l. 18). Tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusioji nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, laikėsi savo parodymų, tai yra parodė, kad įvykio dieną atvykusi į savo sodo sklypą ne pirmą kartą pastebėjo, kad ant jos sklypo sumestos išrautos piktžolės, tuo tarpu sodo kaimynas J. P. įtartinai šypsojosi. Ji pasiėmė žirniams paremti skirtą lazdelę ir iš savo sodo sklypo teritorijos pradėjo stumti piktžoles į J. P. sklypą. Bestumiant žoles pamačiusi, kad į jos pilvą sminga šakės, ranką ją čiupo ir traukėsi, o lazdelė iškrito iš rankų. Traukdamasi pastebėjo šakes jau prie veido. J. P. šakes ištraukė iš jos rankų ir trenkė į kaktą, tada ji prarado sąmonę. Kai atsigavo, J. P. , atsiklaupęs ant kelių ir ją prispaudęs daužė jai į galvą, smilkinius. Ji šaukė pagalbos iš pradžių Meilienės, po to R. M. , kuris atbėgo į pagalbą, nukėlė J. P. nuo jos, vėliau atvažiavo jos draugė V. M. , matė ją sužalotą (t. 1, b. l. 15–22; 183–184). Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu kategoriškai ir nuosekliai tvirtino, kad ją sumušė būtent J. P. , o atėjus į pagalbą R. M. , J. P. iš karto pasišalino. Nukentėjusiosios parodymai apie įvykio aplinkybes išliko nuoseklūs ir aiškūs viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, juos patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada (t. 2, b. l. 83–84), liudytojų R. M. (t. 1, b. l. 49–54, 185), V. M. (t. 1, b. l. 28–33; t. 3, b. l. 15–18), R. S. (t. 1, b. l. 40–45; t. 3, b. l. 18–19), Romualdo P. P. (t. 1, b. l. 34–36; t. 3, b. l. 19–20), J. P. (t. 1, b. l. 37-39) parodymai.

Liudytojas R. M. parodė, kad išgirdęs gąsdinantį J. I. L. pagalbos šauksmą nubėgo į jos sklypą ir pamatė ant jos gulintį J. P. , kuris šakės kotu laikė jos kaklą prirėmęs prie žemės. R. M. nurodė: „ .. pamatęs I. L. supratau, kad J. P. ją mušė, nes I. L. veidas buvo kruvinas, galvos srityje, tiksliau kaktoje buvo labai didelis gumbas. Vienu žodžiu jos veidas buvo smarkiai sumuštas. Kadangi aš pribėgau J. P. iš nugaros jis manęs nematė, todėl aš nieko nesakęs jį sugriebiau už rankų ir nuo I. L. nukėliau. ... J. P. ant I. L. užsėdęs buvo jos sodo teritorijoje, tai yra I. L. sodo teritorijoje“ (t. 1, b. l. 52–53, 79–80). Apklausiamas teisme nurodė analogiškas aplinkybes, papildomai parodė: „L. ant žemės, P. laiko ją per kaklą su šake, L. bandė išsilaisvinti, o P. dar bandė su ranka. Aš greit pribėgau, sakau, „Jonai, ką darai“, išgirdau tik – „man jau nusibodo“. ... P. su šake kaklą skersai buvo prispaudęs. Mačiau smūgius ranka, daugiau alkūne, tokius šoninius. Šakės nepaleido, aš jį pakėliau su šake. Irena bandė viena ranka laisvintis, kai abu stumdėsi, daugiau ir gavosi smūgių į veidą. Aš supratau, kad vyksta kova. .... Buvo akivaizdu, kaip buvo panaudota šakė. Kaktoje nukentėjusiajai buvo gumbas didelis, ant žando kraujas, ranka kruvina, akyse kraujosruvų nesimatė, matėsi, kad viskas kraujuose – sužalotas veidas. Paskui tik nukentėjusioji sakė, kad skauda pilvo ertmę, po to tik sakė, kad mušė. Sakė su kotu į kaktą duota buvo, o su smaigaliu aš nemačiau. .... Konfliktas daugiau L. sklype, mano manymu buvo, netoli ribos. Nepastebėjau sužalojimų ant kaltinamojo, prie manęs niekuo jis nesiskundė. Tame įvykyje daugiau nieko ir nebuvo“ (t. 1, b. l. 185); „Kai atėjau, mačiau su alkūne daugiau dilbiu bandė užtrenkti L. Tas įvykis mane sukrėtė“ (t. 1, b. l. 186). Pacituoti R. M. parodymai paneigia apelianto versiją, kad įvykio niekas nematė ir kad jis J. I. L. nesužalojo.

Be to, iš karto po įvykio J. I. L. sužalotą matė V. M. , kiek vėliau ir R. S. , Romualdas P. P. , J. P. .

Liudytoja R. M. parodė, kad įvykio dieną atvykusi pas J. I. L. į sodą pamatė ją sumuštą, pastaroji jai pasakė, kad ją sumušė kaimynas J. P. , o išgelbėjo R. M. . Iš nukentėjusiosios sužinojo, kad prieš sumušimą J. P. su šakėmis dūrė jai į pilvą, tačiau dėl to rimtesnių sužalojimų pavyko išvengti. Matė, kad J. I. L. buvo sumuštas veidas, matėsi kaktoje gumbas, iš lūpos bėgo kraujas, pykino, skundėsi silpnumu. Laukiant greitosios medicinos pagalbos, gretimame sklype pastebėjo kaimyną J. P. , kuris šypsojosi, o paklausus dėl įvykio aplinkybių pasakė: „dar mažai gavo“. Liudytoja R. M. patvirtino, kad anksčiau taip pat lankydavosi pas J. I. L. sode ir rasdavo sumestas piktžoles, kurias, jos manymu sumesdavo sodo kaimynas J. P. siekdamas išprovokuoti konfliktą dėl žemės ribų. Be to, liudytoja V. M. , kaip ir liudytojas R. M. , parodė nemačiusi, kad po konflikto J. P. būtų buvęs sužalotas, pastarasis nesiskundė, kad prieš jį J. I. L. vartojo fizinį smurtą (t. 1, b. l. 28–33; t. 3, b. l. 15–18).

Liudytoja R. S. parodė, kad praėjus keletui dienų po įvykio matė sumuštą seserį J. I. L. . Iš jos pasakojimo sužinojo, kad ją sumušė kaimynas J. P. . Ji patikėjo sesers pasakojimu, nes žinojo apie ankstesnį pastarosios ir J. P. žodinį konfliktą dėl nugriautos tvoros, be to, J. P. anksčiau grasino ir jai susidoroti, jeigu ji arba sesuo palies tvorą. Liudytoja R. S. parodė, kad visas sesers veidas buvo mėlynas, sesuo rodė ant pilvo vieną raudoną dėmę, kuri: „kaip I. paaiškino, atsirado nuo šakės dūrio. ... Mano sesuo Irena ilgai gydėsi, ją net sesuo L. priėmė pas save pagyventi, nes I. bijojo viena būti“ (t. 1, b. l. 40–45). Analogiškas aplinkybes R. S. nurodė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 3, b. l. 18–19). Nors apeliantas teigia, kad teismas R. S. parodymus turėjo vertinti kritiškai, nes ji yra nukentėjusiosios sesuo, tačiau vien ta aplinkybė neduoda pagrindo jos parodymus vertinti kritiškai, nes jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Apeliantas taip pat teigia, kad liudytoja R. S. nurodė visiškai priešingas tyrimo metu nustatytoms aplinkybes, tačiau šio savo skundo argumento nepagrindė. Priešingai nei teigia apeliantas, R. S. davė nuoseklius parodymus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, jie, priešingai nei liudytojų S. P. ir D. P. parodymai, patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Liudytojai R. P. P. ir J. P. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė matę sumuštą J. I. L. , kuri papasakojo, kad ją sumušė sodo kaimynas J. P. (t. 1, b. l. 34–36, 37–39). Apklausiamas teisme R. P. P. parodė, kad svečiuojantis pas J. I. L. , jis kalbėjosi su J. P. ir pastarasis užsiminė, kad niekas nelįstų prie tvoros, priešingu atveju bus blogai. Vėliau sužinojo, kad J. P. sumušė J. I. L. (t. 3, b. l. 19–20).

Iš specialisto išvados Nr. G 2244 /07 (03) nustatyta, kad J. I. L. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos ir veido sumušimas ir minkštųjų audinių paburkimas, poodinės kraujosruvos ant dešiniojo smilkinio, kaktos kairėje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos dešinėje ir muštinė žaizda iš gleivinės pusės, apatinės lūpos gleivinės įtrūkimas, viršutinių 12-11-21-22 dantų sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos ant dešinės plaštakos III piršto naginės falangos, kairės plaštakos II piršte, dešinio dilbio išoriniame paviršiuje, dešinio kelio sąnario vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairiajame dilbyje, smulkus paviršinis nubrozdinimas ant pakrūtinio. Minimi sužalojimai J. I. L. galėjo atsirasti nuo tų vietų sumušimo kietais bukais daiktais, pakrūtinį galėjo sužaloti ir šakių piršto galu, maždaug prieš dvi paras iki apžiūros, galbūt 2007-09-22 (tą pačią dieną nukentėjusioji buvo apžiūrėta KUL priėmimo skyriuje). Dėl išvadoje nurodytų daugybinių galvos ir veido sumušimų ir galvos smegenų sukrėtimu J. I. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 83–84).

Specialisto išvadai paaiškinti teisme apklaustas teismo ekspertas R. P. Pečkus patvirtino specialisto išvadoje Nr. G 2244/07 (03) nustatytas J. I. L. sužalojimo aplinkybes, sužalojimų mechanizmą ir sunkumo laipsnį ir kategoriškai atmetė nuteistojo J. P. versiją, kad nukentėjusiosios J. I. L. veido lūpos bei dantys buvo sužaloti pagaliu griuvimo metu. Ekspertas patvirtino, kad dėl galvos smegenų sukrėtimo ir kilusių pasekmių J. I. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgą laiką, taip pat nurodė, kad abejoti nukentėjusiosios parodymais ir įrašais medicininiuose dokumentuose nėra pagrindo bei kategoriškai atmetė ligos simuliavimo versiją (t. 3, b. l. 30–32).

J. I. L. buvo apžiūrėta Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Šios įstaigos Priėmimo skyriuje užpildytoje apskaitos kortelėje Nr. 07/31/9888 nurodyta diagnozė – galvos ir juosmens sumušimas. Vėliau J. I. L. gydėsi pas šeimos gydytoją. 2007-09-25 išraše iš asmens sveikatos istorijos nurodyta, kad J. I. L. sužalota galva, pilvas (t. 2, b. l. 124), o tai paneigia apelianto skundo argumentą, jog J. I. L. medikams pilvo skausmu nesiskundė ir šie duomenys medicininiuose dokumentuose neužfiksuoti. Bylos pirmame tome esančiame išraše iš medicininių dokumentų (b. l. 17) nurodyta, kad J. I. L. pakartotinai į medikus kreipėsi 2007-09-26 ir jai buvo nustatyta diagnozė galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas. Pakartotinai kreipėsi 2007-10-02, 2007-10-12, diagnozė – galvos smegenų sukrėtimas, vestibulinis sindromas (t. 1, b. l. 172). Taigi medicininiai duomenys patvirtina, kad J. I. L. galvos smegenų sukrėtimas diagnozuotas ne 2007-10-02, kaip neteisingai nurodo apeliantas, o 2007-09-26. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, jog iš specialisto išvados akivaizdu, kad sužalojimas J. I. L. atsirado nuo suduotų smūgių į veidą ir galvą, todėl nukentėjusiajai J. I. L. pilvo sužalojimas neturėjo įtakos sužalojimo laipsnio sunkumo nustatymui.

Nors nuteistasis nurodo, kad įvykio niekas nematė ir jis J. I. L. nesužalojo, tačiau tokia nuteistojo pozicija vertintina kaip jo pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes akivaizdu, kad nuteistojo parodymus paneigia anksčiau minėti įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė J. P. parodymais.

Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas pagrįstai atmetė liudytojų S. P. ir D. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, nes jų nepatvirtina bylos duomenys. Nors šios liudytojos, kaip ir pats nuteistasis, tvirtino, kad J. P. buvo sužalotas, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nei liudytojas R. M. , kuris nukėlė J. P. nuo nukentėjusiosios tuo metu, kai pastarasis laikė ją sumuštą šake prispaudęs prie žemės, nei iš karto po įvykio atvykusi kaip liudytoja apklausta V. M. nematė, kad J. P. būtų sužalotas, ir tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija remiasi ištirtais nukentėjusiosios J. I. L. parodymais, liudytojų R. M. , V. M. , R. S. , R. P. P. ir J. P. parodymais, nes jie patvirtina vieni kitus, atitinka kitų įrodymų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su kitais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai J. P. parodymus, kuriais jis neigė sumušęs nukentėjusiąją J. I. L. , vertino kritiškai, jais nesivadovavo nustatant jo kaltę, atitinkamai juos vertino kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos būdą, nes jie prieštarauja anksčiau aptartiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas dėl J. P. kaltės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir J. P. išteisinti dėl J. I. L. nesunkaus sveikatos sutrikdymo nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Nuteistasis J. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo iš dalies patenkino ir J. I. L. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisė pastarajai 858 Lt. Nurodo, kad teismas nesiaiškino, ar visos prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos. Apelianto teigimu, teismas, konstatavęs, kad J. I. L. nepateikė išlaidas už ozonoterapiją ir gydymą lazeriu patvirtinančių dokumentų ir neįrodė, kad šios procedūros buvo būtinos, nepagrįstai iš dalies tenkino šią ieškinio dalį. Be to, teismas nepagrįstai priteisė išlaidas už fotonuotraukas, nesiaiškinęs, kokios nuotraukos buvo daromos ir ar jos susijusios su byla, bei sugadintų rūbų vertę, nes rūbai apžiūrai buvo pateikti praėjus daugiau nei pusei metų po įvykio, nenustatyta, ar J. I. L. įvykio metu vilkėjo būtent apžiūrai pateiktais rūbais, be to, nepateikti rūbų įsigijimo išlaidas patvirtinantys įrodymai. Tačiau su šiais apelianto skundo argumentais sutikti negalima.

Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad teismas be pagrindo priteisė nukentėjusiosios turėtas išlaidas už fotonuotraukas. Teismui nukentėjusioji pateikė dvi nuotraukos, vienoje iš jų matosi nukentėjusiajai padaryti sužalimai (t. 2, b. l. 8), kitoje – iš dalies sugadinti rūbai (t. 2, b. l. 90). Taigi akivaizdu, kad pateiktos nuotraukos susijusios su byla. Nukentėjusioji pateikė teismui išlaidas už fotonuotraukas patvirtinančius įrodymus (t. 2, b. l. 12, 112), todėl teismas visiškai pagrįstai priteisė šias išlaidas nukentėjusiajai.

Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad teismas nustatė, jog nukentėjusioji nepateikė už ozonoterapiją ir gydymą lazeriu patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, jog teismas tik nurodė, kad J. I. L. nepateikė duomenų, jog šios procedūros buvo būtinos, ir ieškinio sumą dėl tos dalies sumažino. Priešingai nei teigia apeliantas, J. I. L. pateikė minėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus: t. 2, b. l. 91 esantis kasos čekis patvirtina, kad už piršto ir lūpos gydymą lazeriu sumokėta 35 Lt; t. 2. b. l. 93, 95, 97, 99, 101, 103, 105, 107 esantys kvitai patvirtina 7 320 Lt išlaidas už gydymą ozonoterapija. Tuo tarpu teismas minėtas išlaidas žymiai sumažino – iki 300 Lt.

Apeliantas taip pat teigia, kad teismas be pagrindo priteisė išlaidas už rūbus. Nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad rūbus pirko Italijoje, kvitų neišsaugojo, tačiau už džinsines kelnes teigė mokėjusi 180 Lt, už megztuką – 97–100 Lt (t. 1, b. l. 184), tačiau prašė atlyginti likutinę rūbų vertę, už džinsines kelnes – 100 Lt, už megztuką – 60 Lt (t. 2, b. l. 10). Nurodė, kad rūbai suplyšę, dėmėti, jų nenešioja ne tik dėl to, bet ir dėl psichologinių niuansų, teigė pasibaigus teisminiam procesui rūbus išmes. Teismas sumažino prašomą priteisti sumą už sugadintus rūbus nuo 160 Lt iki 90 Lt.

Nors J. I. L. nepateikė teismui rūbų, kurie buvo apgadinti įvykio metu, įsigijimo išlaidas patvirtinančių įrodymų bei įrodymų apie tai, kad jai buvo būtinas gydymas ozonoterapija ir lazeriu, tačiau netenkinti šios ieškinio dalies tik dėl to, kad nepateikti minėti įrodymai, būtų neteisinga ir nesąžininga. Taikant žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, būtina atsižvelgti į CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės turinį. Šioje teisės normoje suformuluota žalos ir nuostolių definicija. Pagal šią normą piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jei nuostolių dydžio šalis negali tiksliai įrodyti, jų dydį gali nustatyti teismas. Ši norma savo esme yra susieta su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimu. J. I. L. sužalojimo aplinkybės, sužalojimo pobūdis – nesunkus sveikatos sutrikdymas, akivaizdus gydimosi po patirtos traumos medikamentais poreikis lemia akivaizdžią išvadą, kad nukentėjusioji turėjo papildomų išlaidų ir nuostolių dėl sugadintų rūbų, jie yra neišvengiami patirtų sužalojimų padariniai, o išlaidų atsiradimo priežastis – sužalojimai, padaryti jos sumušimo metu. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas visiškai pagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Kitų išlaidų apeliantas neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų pagrįstumo nepasisako.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apelianto skundo argumentai, kuriais ginčijamas neturtinės žalos priteisimas nukentėjusiajai J. I. L. , nepagrįsti. Nuteistasis J. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jo amžių, padarytos turtinės žalos dydį, be to, nurodęs, kad nukentėjusiajai sunkios pasekmės nebuvo sukeltos, rimtų fizinių ir estetinių sveikatos ar išvaizdos pakenkimų, sukeliančių skaudžius išgyvenimus, nenustatyta, ji nebuvo socialiai atribota nuo visuomenės, nepagrįstai priteisė J. I. L. 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Apelianto teigimu, teismas kitų pasekmių nukentėjusiajai nenustatė. Tačiau su šiuo apelianto skundo argumentu sutikti negalima.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, o jais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Įstatymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo. Pagal teismų praktiką konkretų padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis ieškinio pareiškime.

Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus. Taigi teismo pareiga yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai 8 000 Lt turtinės žalos atlyginimui, tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismas atsižvelgė į nusikaltimu padarytas pasekmes – nukentėjusiajai J. I. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į nuteistojo J. P. turtinę ir šeiminę padėtį. Pažymėtina, kad nuteistojo J. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis nelaikytinas atsitiktiniu: nuteistasis sąmoningai siekė sukelti nukentėjusiajai fizinį ir dvasinį skausmą, ir J. I. L. jautriai išgyveno šį įvykį ir jo pasekmes. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiajai sužalojimai sunkių fizinių pasekmių, estetinių sveikatos ir išvaizdos pakenkimų bei esminės įtakos J. I. L. bendravimui su aplinkiniais ir šeimos nariais nesukėlė, gydymas dėl patirtų traumų nevyksta, todėl prašomą priteisti 20 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti pagrįstai sumažino iki 8 000 Lt.

Apylinkės teismas sprendimą priteisti nukentėjusiajai 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui tinkamai motyvavo ir, priešingai nei teigia apeliantas, atsižvelgė į jo turtinę ir šeiminę padėtį, taip pat kitas aplinkybes. Įvertinęs nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei apsvarstęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtas skriaudas bus pasiekta nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, kuris nurodytas teismo nuosprendyje. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti priteisimo

Nuteistasis J. P. apeliaciniu skundu prašo sumažinti iš jo priteistas nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti proporcingai patenkintų J. I. L. civilinio ieškinio reikalavimų daliai bei atsižvelgiant į tai, kad advokatė Z. Šličytė, gavusi honorarą už atstovavimą, nedalyvavo visuose teismo posėdžiuose.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Skundžiamu nuosprendžiu J. P. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, todėl teismas visiškai pagrįstai priteisė iš nuteistojo J. P. nukentėjusiosios J. I. L. turėtas išlaidas – 2 400 Lt – advokatų J. Stepanovo ir Z. Šličytės teisinėms paslaugoms apmokėti. Šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai yra byloje, tai yra pateikti pinigų priėmimo kvitai, kad nukentėjusioji J. I. L. advokatui J. Stepanovui už atstovavimą sumokėjo 800 Lt (t. 2, b. l. 13), advokatei Z. Šličytei už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą 2008-05-28 sumokėjo 600 Lt (t. 1, b. l. 166), o 2008-08-22 už atstovavimą sumokėjo 1 000 Lt (t. 1, b. l. 165). Dėl apelianto skundo argumento, kad advokatė Z. Šličytė nedalyvavo visos bylos nagrinėjime, pažymėtina, kad advokatė Z. Šličytė dalyvavo 2008-12-02 teismo posėdyje, po pertraukos – 2009-03-16 – bylos nagrinėjime nedalyvavo, nes nukentėjusioji teismui pranešė, kad Z. Šličytė atsisakė advokato praktikos (t. 3, b. l. 10). Vien ta aplinkybė, kad po pertraukos posėdis buvo išnagrinėtas nukentėjusiosios atstovei advokatei Z. Šličytei nedalyvaujant, nėra pagrindas sumažinti nukentėjusiajai priteistas jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.