- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-141/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- I. O.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimu 6 (šešeriems) mėnesiams.
S. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. išteisinta, neįrodžius jos dalyvavimo padarant šį nusikaltimą.
Į S. S. paskirtos bausmės laiką įskaičius sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. rugsėjo 4 d., S. S. pripažinta atlikus paskirtą laisvės apribojimo bausmę.
Nukentėjusiosios I. O. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. nuteista už tai, kad 2008 m. vasario mėnesį, apie 8 d. apie 19 val. parduotuvės „Rimi“, esančios (duomenys neskelbtini), kieme asmeninio konflikto metu tyčia sudavė vieną kartą alkūne J. S. į pilvo- krūtinės sritį, vieną kartą įspyrė į sėdmenis, tuo sukeldama jai fizinį skausmą.
S. S. buvo kaltinama tuo, kad ji minėtu laiku ir vietoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto su J. S. metu sudavusi jai minėtus smūgius bei ne mažiau 2 smūgių į veidą rankomis, padarė jai kraujosruvą apie kairę akį ir blužnies sužalojimą, dėl ko plyšus blužniai ir įvykus vidinio nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę, J. S. 2008-03-06 Vilniaus Greitosios Pagalbos Universitetinėje ligoninėje mirė, taip ją tokiu būdu nužudė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu S. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. išteisinta, neįrodžius jos dalyvavimo padarant šį nusikaltimą.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
- S. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose;
- Nukentėjusiosios I. O. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti, iš S. S. nukentėjusiosios I. O. naudai priteisti 51547 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai – 18389,04 Lt turtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog konfliktas tarp S. S. ir nužudytosios J. S. įvyko 2008 m. vasario 10 d. Prokuroro teigimu, analizuojant įvykio laiką, teismas turėjo atkreipti dėmesį į datą, kada J. S. greitosios medicinos pagalbos buvo pristatyta į ligoninę, t. y. 2008 m. vasario 11 d. Liudytojomis apklaustos M. P. , kuri 2008 m. vasario 11 d. iškvietė J. S. greitąją medicinos pagalbą, GMP darbuotoja V. A. , vežusi J. S. į ligoninę, VGPUL ligonių registratorė – slaugytoja R. G. nurodė, jog J. S. joms paaiškino, kad buvo sumušta iš vakaro, t. y. 2008 m. vasario 10 d. Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos specialistas J.Plenta patvirtino savo išvadą ir nurodė, kad J. S. pilvo sumušimas buvo padarytas nuo keleto valandų iki paros laikotarpyje iki operacijos atlikimo 2008 m. vasario 11 d. 14.20 val. – 15.20 val. J. S. nustatyta pilvo sumušimas, pasireiškęs blužnies plyšimu, galėjo būti padarytas S. S. ir liudytojų nurodytu būdu, t. y. alkūne suduodant į pilvo sritį. Šios aplinkybės, anot apelianto, patvirtina, kad S. S. alkūne sudavė J. S. ir padarė pastarajai mirtiną sužalojimą būtent 2008 m. vasario 10 d., o ne kitu laiku. Nei pati S. S. , nei įvykį matę liudytojai Dž.B., A. R. , V. I. nenurodė tikslios datos, kada įvyko konfliktas tarp S. S. ir J. S. . Liudytojai Dž.B., A. R. , V. I. , G. G. , ikiteisminio tyrimo metu tvirtinę, kad po S. S. konflikto su J. S. , jie J. S. daugiau nematė, pirmosios instancijos teisme pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad su J. S. po konflikto kiekvienas iš jų daugiau ar mažiau bendravo su nukentėjusiąja. Prokuroro nuomone, šioje dalyje minėtų liudytojų parodymai, duoti teisme, dėl šių asmenų gyvenimo būdo, alkoholio sistemingo vartojimo kelia pagrįstų abejonių.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytas tik abstraktus S. S. smūgis alkūne J. S. į krūtinės – pilvo sritį, į kurią konkrečiai sritį J. S. alkūne sudavė S. S. byloje nenustatyta. Prokuroras skunde nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad J. S. mirtiną sužalojimą – blužnies plyšimą galėjo gauti pati griūdama ir susižalodama, taip pat nėra duomenų, kad smurtą prieš J. S. būtų vartoję kiti asmenys.
Prokuroro teigimu, išnagrinėjus bylą teisme, nustatyta, kad S. S. veikoje nėra kaltės formos – tyčios. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad S. S. galėjo numatyti, kad savo veika - suduodama smūgį alkūne J. S. į kūną, gali sukelti pavojingus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad tų padarinių bus išvengta, t. y. S. S. veika, anot apelianto, pripažintina padaryta dėl neatsargumo. Todėl S. S. veiką iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. tikslinga perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistoji ir jos gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Byloje yra neginčytinai nustatytos šios aplinkybės: veika – S. S. sudavė smūgį J. S. alkūne į pilvą ir vieną smūgį koja į sėdmenis; veikos padarymo vieta – prie parduotuvės ,,RIMI“, esančios (duomenys neskelbtini); pasekmės – J. S. 2008 m. kovo 6 d. mirė Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje dėl blužnies plyšimo ir vidinio nukraujavimo į pilvaplėvės ertmę; sužalojimo, sukėlusio pasekmes – J. S. mirtį – padarymo laikas – 2008 m. vasario 10 d. 14 val. – 2008 m. vasario 11 d. 10.38 val. Iš 2008 m. vasario 11 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 12809 matyti, kad 2008 m. vasario 11 d., 10.38 val. iš vaistinės, esančios (duomenys neskelbtini), dėl sumuštos J. S. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri atvyko 10.52 val., kortelėje pažymėta, kad ligonė atėjo pati į vaistinę nusipirkti vaistų nuo skausmo, vaistininkė iškvietė greitąją medicinos pagalbą (t. 1, b. l. 86), t. y. 2008 m. vasario 11 d., 10.38 val. J. S. jau buvo sužalota. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 22 – 453/08 (01), J. S. nustatytas pilvo sumušimas galėjo būti padarytas nuo keleto valandų iki paros laikotarpyje iki operacijos atlikimo 2008 m. vasario 11 d. 14.20 val. – 15.20 val. (t. 1, b. l. 27 – 28).
Prokuroro apeliaciniame skunde ginčijama S. S. veikos padarymo laikas – pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad S. S. J. S. smūgius sudavė 2008 m. vasario mėnesio apie 8 d., apie 19 val., apeliaciniame skunde prašoma pripažinti, kad tai įvyko 2008 m. vasario 10 d., apie 14 val. Taip pat apeliaciniame skunde ginčijamas priežastinis ryšys tarp S. S. padarytos veikos – smūgio alkūne sudavimo J. S. į pilvą ir kilusių pasekmių – J. S. mirties. Nuosprendyje konstatuota, kad nėra nustatyta, jog J. S. mirė dėl S. S. suduoto smūgio, apeliaciniame skunde prašoma pripažinti, kad, būtent, dėl S. S. pavartoto smurto J. S. mirė.
Esminis klausimas šioje baudžiamojoje byloje yra priežastinio ryšio tarp nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių nustatymas, t. y. būtina nustatyti, kad J. S. mirtis buvo dėsningas, neatsitiktinis S. S. veikos rezultatas. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys tarp veikos ir nusikalstamų pasekmių yra toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Veikos padarymo laiko nustatymas yra reikšmingas, sprendžiant priežastinio ryšio klausimą. Išanalizavus byloje esančius įrodymus, matyti, kad nėra surinkta jokių faktinių duomenų, jog S. S. smurtą prieš J. S. būtų vartojusi 2008 m. vasario 10 d. Ši data, kaltinant S. S. dėl J. S. gyvybės atėmimo, nustatyta tik remiantis teismo medicinos specialisto išvada, kad J. S. nustatytas pilvo sumušimas galėjo būti padarytas nuo keleto valandų iki paros laikotarpyje iki operacijos atlikimo 2008 m. vasario 11 d. 14.20 val. – 15.20 val. Nuteistoji S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme iš esmės prisipažino dėl smurto naudojimo prieš J. S. , tačiau ji niekada neparodė, kad J. S. mušė 2008 m. vasario 10 d. Pirmosios instancijos teisme S. S. parodė, kad konfliktas su J. S. negalėjo įvykti 2008 m. vasario 10 d., nes tuo laiku ji prie parduotuvės ,,RIMI“ neateidavo, kadangi buvo namuose ir gėrė alkoholinius gėrimus su kaimynystėje gyvenusius Zenonu. Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad konfliktas tarp jos ir J. S. įvyko 2008 m. žiemą, tikslios datos ji neprisiminė, negalėjo nurodyti net mėnesio (t. 2, b. l. 9 – 11). Kartu su S. S. įvykio vietoje buvęs Dž.B. nurodė, kad konfliktas tarp S. S. ir J. S. , kurio metu S. S. trenkė vieną kartą alkūne J. S. į pilvo ar krūtinės sritį ir vieną kartą spyrė į sėdmenis, įvyko 2008 m. žiemą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Dž.B. konflikto tarp S. S. ir J. S. laiką nurodė – 2008 m. vasario vidurį. Liudytojas A. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad konfliktas tarp S. S. ir J. S. įvyko 2008 m. vasario mėnesį, tą dieną jie prie parduotuvės ,,RIMI“, kur laukė išmetant vaisius ir daržoves, išgėrinėjo, kadangi šventė kartu su jais buvusio G. G. gimtadienį. Liudytojas G. G. patvirtino, kad 2008 m. vasario mėnesį parduotuvės ,,RIMI“ kieme jis šventė savo gimtadienį kartu su išmetamų prekių belaukiančiais asmenimis. Liudytojas nurodė, kad jo gimtadienis yra vasario 6 d., jis savo gimtadienį pradėjo švęsti kelias dienas prieš vasario 6 d. ir šventė kelias dienas po to. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, kad 2008 m. vasario mėnesio viduryje, jam kartu su kitais asmenimis belaukiant išmetamų vaisių ir daržovių parduotuvės ,,RIMI“ kieme ir švenčiant gimtadienį , tarp S. S. ir J. S. buvo kilęs konfliktas, į kurį jis nekreipė dėmesio (t. 1, b. l. 137 – 139). Liudytojas V. I. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad konfliktas tarp S. S. ir J. S. kilo švenčiant G. G. gimtadienį, tikslesnės datos jis neprisiminė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. I. parodė, kad minėtas konfliktas įvyko 2008 m. vasario viduryje (t. 1, b. l. 140 – 142). Liudytoja L. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2008 m. vasario mėnesį jos namuose gyveno J. S. . 2008 m. vasario 8 d. J. S. parėjo į namus, skųsdamasi pilvo skausmais, naktį dejavo. Liudytojos teigimu, ji tiksliai prisimena šią datą, kadangi tą dieną jos dukra savo bute šventė gimtadienį ir ji buvo nuvažiavusi pas dukrą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. S. parodė, kad pas ją gyvenusi J. S. grįžo į namus labai girta ir skundėsi skausmais 2008 m. vasario viduryje (t. 1, b. l. 157 – 159). Apeliacinės instancijos teisme liudytoja L. S. parodė, kad nežinanti, kurią dieną J. S. kreipėsi į vaistinę ir kada ji buvo paguldyta į ligoninę. Paskutinį kartą, kai ji matė J. S. , ši skundėsi pilvo skausmais, tačiau sumušta J. S. nebuvo, ant jos veido mėlynių nesimatė. Liudytojas M. S. parodė, kad pas juos su L. S. apsigyvenusi J. S. pilvo ir skrandžio skausmais skundėsi 2008 m. vasario mėnesį. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas M. S. nurodė, kad paskutinį kartą, kai jis matė J. S. , ši skundėsi pilvo skausmais, tačiau tikslios datos, kada tai buvo jis neprisimenantis. Tiek S. S. , tiek liudytojai Dž.B., A. R. , G. G. , V. I. , L. S. , M. S. teismo posėdžio metu iš esmės neigė, kad konfliktas tarp S. S. ir J. S. įvyko 2008 m. vasario 10 d., tačiau, net ir netikint šių asmenų parodymais, duotais teismo posėdžio metu dėl to, kad jie tokius parodymus galėjo duoti siekdami padėti S. S. , nėra jokių faktinių duomenų, kad minėtas konfliktas įvyko 2008 m. vasario 10 d. Ikiteisminio tyrimo metu nei S. S. , nei minėti liudytojai neparodė, kad konfliktas įvyko 2008 m. vasario 10 d., visi jie nurodė, kad S. S. konfliktas su J. S. įvyko vasario mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena. Tiriant visus nusikaltimus, o nužudymus – ypatingai, labai svarbus veiksnys yra tyrimo veiksmų operatyvumas ir savalaikiškumas. Labai svarbu yra kuo greičiau surasti ir baudžiamojo proceso įstatymo priemonėmis užfiksuoti faktinius duomenis apie įrodinėtinas byloje aplinkybes. Operatyviai, tuoj po nusikaltimo padarymo nesurinkus įrodymų, vėlesnių procesinių veiksmų atlikimo momentu faktinių duomenų apie bylai svarbias aplinkybes surinkimo galimybė būna apsunkinta arba visiškai išnykusi, nes tiek objektyvioje realybėje faktiniai duomenys dažniausiai išlieka ribotą laiką, vėliau išnyksta, tiek žmogaus sąmonėje duomenys apie faktus užsifiksuoja tuoj po šių faktų įvykimo ir atgaminami teisingiausiai, apklausus asmenis betarpiškai po įvykio. Vėliau, praėjus ilgesniam laiko tarpui, apklausiami asmenys negali tiksliai ir teisingai atsiminti bei atpasakoti visų faktinių duomenų. Šioje byloje tuoj po nusikaltimo padarymo ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas itin aplaidžiai. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008 m. kovo 31 d. rašto Nr. 3.1. – 689, nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 13 – 1 – 00427 – 08, atliekant ikiteisminį tyrimą Vilniaus miesto VPK 2 PK, per vieną mėnesį ir šešias dienas, faktiškai neatlikti jokie pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai: nesiimta jokių priemonių nustatyti ir apžiūrėti įvykio vietą, nenustatyta nukentėjusiosios gyvenamoji vieta, jos draugų, pažįstamų ratas, gyvenimo aplinkybės, neatlikti jokie operatyviniai ar ikiteisminio tyrimo veiksmai prie minimos parduotuvės ,,RIMI“, t. y. neapklaustas nei vienas liudytojas: nei apsaugos darbuotojai, nei pardavėjos, kitas personalas ar atsitiktiniai asmenys, galėję matyti ar ką nors žinantys apie J. S. sumušimo aplinkybes, nesiimta patikrinti apsaugos kamerų vaizdo įrašų (t. 1, b. l. 11 – 12). Nukentėjusioji J. S. į ligoninę buvo pristatyta 2008 m. vasario 11 d., 13.10 val., ji paaiškino, kad sužalojimus patyrė prie parduotuvės ,,RIMI“, esančios (duomenys neskelbtini), 2008 m. kovo 6 d. J. S. ligoninėje mirė. Įvykio vieta – teritorija prie parduotuvės ,,RIMI“, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūrėta tik 2008 m. balandžio 16 d. Nuteistoji (tuo metu įtariamoji) S. S. pirmą kartą apklausta tik 2008 m. balandžio 14 d. (t. 2, b. l. 8 - 11). Liudytojai, betarpiškai matę S. S. ir J. S. konfliktą, apklausti tik: Dž.B. – 2008 m. balandžio 14 d. (t. 1, b. l. 124 – 127), A. R. – 2008 m. balandžio 24 d. (t. 1, b. l. 151 – 153), G. G. – 2008 m. balandžio 14 d. (t. 1, b. l. 136 – 138). Didžioji dauguma iš išvardintų asmenų yra asocialūs, nuolat girtaujantys, be pastovaus darbo, todėl, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, visiškai tikėtina, kad praėjus daugiau kaip dviejų mėnesių laikotarpiui po įvykio, šie asmenys tiksliai neprisiminė kada – vasario 8 d., vasario 10 d. ar kitą vasario mėnesio dieną – įvyko S. S. ir J. S. konfliktas prie parduotuvės ,,RIMI“, esančios (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad S. S. J. S. sudavė vieną smūgį alkūne į pilvą, taip pat du smūgius į veidą ir vieną smūgį koja į sėdmenis 2008 m. vasario 8 d., apie 19 val.
Nustatymas, kad S. S. smūgius J. S. sudavė 2008 m. vasario 10 d., o ne 2008 m. vasario 8 d. yra būtina, bet nepakankama priežastinio ryšio tarp S. S. veikos ir pasekmių – J. S. mirties – įrodymo sąlyga. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 22 – 453/08 (01), sužalojimai, nuo kurių mirė J. S. , buvo padaryti ne anksčiau, kaip 2008 m. vasario 10 d., 14 val., darytina išvada, kad 2008 m. vasario 8 d. suduoti smūgiai negalėjo padaryti sužalojimų, sukėlusių J. S. mirtį. Tačiau, net jei ir būtų įrodyta, kad S. S. smurtą prieš J. S. vartojo 2008 m. vasario 10 d., byloje surinktų įrodymų viseto nepakanka kategoriškai išvadai, kad, būtent, S. S. suduotas smūgis alkūne į pilvą padarė sužalojimus (blužnies plyšimą ir vidinį nukraujavimą), nuo kurių J. S. mirė. S. S. ir J. S. konfliktas įvyko žiemą – vasario mėnesį – J. S. buvo apsirengusi pakankamai storais žieminiais drabužiais. Kaip matyti iš S. S. parodymų, duotų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu bei parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 16 – 20), taip pat liudytojų Dž.B., A. R. , V. I. parodymų, S. S. suduotas smūgis alkūne J. S. negalėjo būti labai stiprus. Be to, nei S. S. , nei liudytojai Dž.B., A. R. , V. I. , matę S. S. ir J. S. konfliktą, neparodė, kad po konflikto J. S. būtų buvusi stipriai sumušta, kad jai būtų mėlynės ant veido. Tuo tarpu liudytoja M. P., vaistinės darbuotoja, kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą J. S. , parodė, kad J. S. veidas buvo sumuštas, liudytoja V. A. , dirbanti VšĮ ,,Greitoji medicinos pagalbos stotis“ bendruomenės slaugytoja, pirmoji suteikusi medicininę pagalbą J. S. , parodė, kad tiek J. S. veidas, tiek kūnas buvo sumuštas, daug mėlynių buvo visame nukentėjusiosios kūne, veide taip pat buvo mušimo pėdsakų. Liudytoja R. G. , dirbanti Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje slaugytoja taip pat nurodė, jog į ligoninę pristatyta J. S. buvo neatpažįstamai sumušta. Tiek M. P. , tiek V. A. , tiek R. G. , kurių parodymais netikėti nėra pagrindo, parodė, kad J. S. joms aiškino, jog ją sumušė nepažįstami asmenys, užpuolę iš nugaros. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. S. , bijodama S. S. , nurodė, jog ją sumušė kiti asmenys, tačiau tai yra tik prielaida, nepatvirtinta jokiais įrodymais, byloje nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad J. S. bijojo S. S. ir dėl to nenurodė, jog, būtent, S. S. ją sumušė, o išvardyti įrodymai – liudytojų V. A. , R. G. , M. P. parodymai – leidžia daryti išvadą, kad ne S. S. , o kiti asmenys sužalojo J. S. , padarydami kraujosruvas tiek nukentėjusiosios veide, tiek kitose kūno vietose, tame tarpe galėjo padaryti ir sužalojimą, sukėlusį J. S. mirtį.
Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, įvertinus J. S. asmenybę – be pastovios gyvenamosios vietos, neturinti pastovaus darbo, nuolat piktnaudžiavusi alkoholiniais gėrimais, gyvenusi asocialių žmonių tarpe, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų, jog J. S. ir anksčiau buvo sumušta nepažįstamų asmenų (t. 1, b. l. 44 – 46), byloje surinktų įrodymų visetas neleidžia paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, kad 2008 m. vasario 10 d. J. S. sumušė, padarant sužalojimą, sukėlusį nukentėjusiosios mirtį, ne S. S. , o kitas asmuo, ar kiti asmenys. S. S. negali būti pripažinta kalta atėmusi J. S. gyvybę nei tyčia, nei dėl neatsargumo, nes neįrodytas priežastinis ryšys tarp S. S. veikos ir pasekmių, t. y. neįrodyta, kad J. S. mirė dėl sužalojimų, padarytų S. S. veiksmais.
Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.